10–12

Kam ir kodėl paminklus statėme 2025-ais metais? Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Viktorijos Rimaitės Beržiūnienės, Kaunas toliau vykdė autonomišką miesto įpaminklinimo politiką. Mažieji miestai rodė paminklais paženklintą savo galią sostinei. Neapsieidami be politinių įtakų, Šiauliai atsisakė kelis dešimtmečius brandintos „Tautos laisvės“ obelisko idėjos. O Zarasai ėmė ir paprovokavo, pakviesdami pasižiūrėti į kitokią monumentalistiką.Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet skirta Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei, kuri Jungtinėje Karalystėje gyvena jau septyniolika metų. Iš Lietuvos išvykusi nemokėdama anglų kalbos Virginija Stukaitė šiandien jau yra įkūrusi tris padalinius Londone ir kitose Jungtinės Karalystės vietose, kur mokosi apie šimtas trisdešimt vaikų.Lietuvos kino teatruose rodomas režisieriaus Manto Verbiejaus filmas „Smėlis tavo plaukuose“,pasakojantis apie brandaus amžiaus žmones, apie jų norą ir teisę gyventi pilnavertį gyvenimą ir neatsisakyti savo svajonių, apie tai, kaip skirtingos kartos supranta vieną kitą. Filmo siužetas prasideda, kai buvusi balerina Malvina ryžtasi nutraukti vienatvę išsiskirdama su ilgamečiu vyru ir dukters Majos tėvu Vincentu. Jos laukia naujai atrasta meilė – vienmetis ir bendramintis Kipras.

Naujajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone, Sosnovskio barščiais papuošta Kalėdų eglė stebina žmones. Vietos gyventojai sako, kad tai turbūt pirmoji invaziniais augalais papuošta eglė pasaulyje.Muzikos grupė iš Kazlų Rūdos „The Rusted Notes“ sukūrė ir įrašė kalėdinę dainą „Perfect Gifts“.Vis daugiau žmonių nori išmokti valdyti droną. Ar sunku tai padaryti ir kaip išmokti valdyti droną? Aiškina dronų specialistas Karolis Gudauskas.Mieste gyvenę Rūta ir Artūras Kabašinskai nustebino savo artimuosius nusprendę keltis į kaimą Kauno rajone ir turėti pieninių ožkų ir avių ūkį.Ved. Edvardas Kubilius

Kalėdos dažnai prasideda ne nuo stalo ar dovanų, o nuo mūsų pačių – nuo to, kaip nusiteikiame, sutinkame šią dieną. Apie švenčių reikšmę žmogui, simboliką ir ritualų svarbą pasikalbėsime su Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė.Kiek daug žinoma apie tai, kuo maitinosi Europiečiai viduramžiais? Nauja tyrimų metodika praplėtė šias žinias. Pirmą kartą pasaulyje mokslininkai viduramžių žmonių dantų akmenyse identifikavo soroms būdingas biomolekules.Keliaujantys traukiniais jau pusmetį gali išgirsti frazę „Laba diena, su jumis sveikinasi traukinio mašinistė Giedrė“. Neretai, traukinio palydovai perduoda ir keleivių susidomėjimą – išgirdę, kad traukinį valdo moteris, jie su šypsena palydovų klausia, ar tikrai gerai išgirdo. Traukinio mašinistė Giedrė Ruzgaitė – LRT radijo eteryje.Panevėžyje du gerus dešimtmečius gyvena amerikietis stiklo menininkas Markas Ekstrandas. Savo stiklo studiją jis atvėręs ir vaikų globos namų auklėtiniams.Kuo ypatingi žmonės, liekantys gyventi kaime? Atsakymų ieško kolega Arvydas Urba, Rokiškio rajone, Salose susitikęs su kunigu Egidijumi Vijeikiu, aplinkosaugininke Laima Dabregaite ir matematikos mokytoja ilgus metus dirbusia Zita Jončiene.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.Ved. Darius Matas.

Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje noriai valgomi ne tik lietuviški skanėstai, bet ir svečių šalių – pavyzdžiui itališkas pyragas, vadinamas „panettone“. Kodėl jis toks populiarus mūsų šalyje? Ir kaip išsirinkti gerą? Studijoje virtuvės šefas Gian Luca Demarco.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad emigracija prasideda ne nuo lėktuvo bilieto, o nuo vertybinių nuostatų - žmonės renkasi gyventi toje šalyje, kurios vertybinė sistema atitinka jų pasaulėžiūrą. Apie tyrimą pasakoja jo vadovė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.Pokalbis su dviem metų sportininkais - metų paralimpiečiu tapusiu plaukiku Edgaru Mataku ir moterų kategorijoje triumfavusia Oksana Dobrovolskaja.Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje noriai valgomi ne tik lietuviški skanėstai, bet ir svečių šalių - pavyzdžiui itališkas pyragas, vadinamas Panettone. Kodėl jis toks populiarus mūsų šalyje? Ir kaip išsirinkti gerą? Pokalbis su virtuvės šefu Gian Luca Demarco.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Laidoje „10-12“: Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertė Simona Aginskaitė, Evelina Šernaitė, dviejų vaikų mama, kurios dėka tyrimas buvo inicijuotas, Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?

Atliekų tvarkytojai sako, kad per šventes padaugėja atliekų, todėl prašo gyventojų jas atsakingai rūšiuoti. To nepadarius gali kilti ir gaisrų.

Kaip vertinate imigrantų vairavimo įgūdžius? Statistika rodo, kad didžiausios yra ukrainiečių, baltarusių, rusų, uzbekų, tadžikų, kirgizų indų, pakistaniečių bendruomenės.Atliekų tvarkytojai sako, kad per šventes padaugėja atliekų, todėl prašo gyventojų jas atsakingai rūšiuoti. To nepadarius – gali kilti ir gaisrų.Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?Ved. Edvardas Kubilius

VU Medicinos fakultete startuos nauja magistrantūros studijų programa – Gyvensenos medicina.Kaip kinta lietuvių kalba ir kokiu greičiu tai vyksta?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje – lietuvio pavardė. Į prestižinį „Eventex Powerlist 2025“ sąrašą pateko režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Šiemet jis pasiekė ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – buvo įtrauktas į 50 įtakingiausių Europos renginių profesionalų sąrašą.

Ekspertų teigimu, rūpestis savo emocine sveikata, psichologinio atsparumo stiprinimas turi teigiamą poveikį ne tik mūsų smegenims, bet ir visam kūnui. Kaip ugdyti psichologinį atsparumą?Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje – lietuvio pavardė. Į prestižinį „Eventex Powerlist 2025“ sąrašą pateko režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Šiemet jis pasiekė ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – buvo įtrauktas į 50 įtakingiausių Europos renginių profesionalų sąrašą.Artėjančių švenčių proga dovanas lietuviai ruošia ir Ukrainos kariams bei gyventojams. Organizacija „Blue/Yellow“ pristatė iniciatyvą „Nereikalinga dovana“. Ukrainos dėka tokių dovanų kaip taktinė liemenė, radijo stotelė ar šalmas mums nereikia, tačiau jos labai reikalingos ukrainiečiams. Prisidėti kviečia ir paramos Ukrainai grupė „Vilniaus vorai“. Gyventojai kviečiami prisidėti pinant maskuojamuosius tinklus, kurie saugo karių gyvybes. Jais dengiama karinė technika ir kiti objektai, kuriuos svarbu paslėpti nuo priešo „akių”.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Pokalbis su Europos Sąjungos ambasadore Mongolijoje Ina Marčiulionyte apie šalį ir bloko tikslus šioje šalyje.Ved. Agnė Skamarakaitė

10–12. Ved. Agnė Skamarakaitė

Asociacija „Transeksta“ išanalizavo daugiau nei milijoną automobilių techninių apžiūrų įrašų ir sudarė „vidutinio lietuviško automobilio“ portretą. Tyrimas atskleidžia, kaip automobilių amžius, segmentas ir net naudojimo intensyvumas lemia techninius gedimus. Tyrimą aptarė Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas.

Anksčiau augintiniai atlikdavo apsaugos ir medžioklės funkcijas, tačiau šiandien jų vaidmuo smarkiai pasikeitęs. Kintant visuomenės nuostatoms, dalis žmonių augintinius ima laikyti šeimos nariais, švenčia jų gimtadienius, kuria emocinį ryšį ar net vadina vaiku. Tai patvirtina Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkų atliktas tyrimas, atskleidžiantis, kad toks požiūris būdingas daugumai apklaustų naminių gyvūnų augintojų Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, finansinės padėties ar gyvenamosios vietos. Tyrimą aptarė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė Evandželina Petukienė ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslo darbuotojas Sigitas Balčiūnas.

Anksčiau augintiniai atlikdavo apsaugos ir medžioklės funkcijas, tačiau šiandien jų vaidmuo smarkiai pasikeitęs. Kintant visuomenės nuostatoms, dalis žmonių augintinius ima laikyti šeimos nariais, švenčia jų gimtadienius, kuria emocinį ryšį ar net vadina vaiku.Baigėsi antroji LRT radijo akademija, kurios dalyviai pristatė unikalius kūrinius - nuo nevaisingumo iki moterų skulptūrų, nuo meškų iki bulių, nuo kelionės su radikalu iki kelionės su kunigu. Tokias įvairialypes temas aprėpė antrosios „LRT radijo akademijos“ dalyviai, tris mėnesius sėmėsi patirties iš garso ir istorijų pasakojimo profesionalų.Asociacija „Transeksta“ išanalizavo daugiau nei milijoną automobilių techninių apžiūrų įrašų ir sudarė „vidutinio lietuviško automobilio“ portretą. Tyrimas atskleidžia, kaip automobilių amžius, segmentas ir net naudojimo intensyvumas lemia techninius gedimus. Mieli klausytojai, kiek jums pavyksta iš pirmo karto praeiti techninę apžiūrą ir su kokiais gedimais dažniausiai susiduriate? Jūsų skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.