Claim OwnershipGamta – visų namai
Subscribed: 45Played: 1,817
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Klausytojų ir specialistų įvertinta, jau šešiasdešimtmetį atšventusi laida atveria klausytojų širdims ir protams vartelius į Lietuvos gamtą, supažindina su įdomiausiais gamtininkais, jų darbais. Šeštadieniais 06.30 val. per LRT RADIJĄ.
838 Episodes
Reverse
Lietuvoje kartais žiemoja iki 100 paukščių rūšių, dalis jų puikiai gyvuoja be žmogaus pagalbos, tačiau yra tokių, kuriems pagalbos labai reikia.Speigas ir ledo pluta užrakino natūralų lesalą, todėl dabar vis daugiau gyvybių priklauso nuo žmonių gerumo. Apie žiemojančius paukščius ir atsakingą globą kalba Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras RaudonikisVed. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje.Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų gyvenimą, šeimas, nepaprastą gebėjimą keisti kraštovaizdį. Gamtos filmų režisierius Vytas Jankevičius atskleidžia, kaip bebrai gyvena žiemą, kuo minta ir kaip saugo savo būstus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys.Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius.Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė.Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas.Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien iš tiesų reikia.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus.Po Trijų karalių metas atsisveikinti su eglutėmis. Kaip Karoliniškėse organizuojamas eglučių surinkimas, pasakoja Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas. Taip pat kalbame apie eglučių sodinimą mieste ir kodėl tai svarbu derinti su seniūnija.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30 metų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį.Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas Saulius Rumbutis paaiškins, kodėl paukščiai šiemet „apsigavo“ ir koks likimas laukia sausio mėnesį pasirodysiančių jauniklių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Kaip Kalėdoms papuošti namus augalais, aiškinsimės Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia mus pasitiks sodo specialistės Aida Dobkevičiūtė ir Sandra Gataveckienė. Kalbėsime, kada iš tiesų tinkamiausias metas puošti namus ir kaip nekenkti augalams. Atsigręšime į senąsias tradicijas, kai namai buvo puošiami gamtinėmis medžiagomis, o ne pirktinėmis dekoracijomis. Sužinosime, kaip kuriami Advento ir švenčių vainikai bei kokie augalai dera su eglute. Galiausiai aptarsime, kas turėtų kurti šventines puošmenas ir kaip pagarbiai atsisveikinti su jomis pasibaigus šventėms.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila pasakoja, kad įvairius medelius galima sodinti net dabar, aiškina, kaip elgtis su gyvomis eglutėmis po švenčių ir kokių klaidų vengti planuojant žiemos darbus sode. Toliau dr. Darius Ryliškis pasakoja apie rūšis, kurios balansuoja ant išgyvenimo ribos, ir kaip jas saugoti, kai žiema gali užklupti bet kurią akimirką. Jis dalijasi patarimais, kaip apsaugoti įvežtus, ne mūsų klimatui pritaikytus augalus nuo šalčių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Floristas ir botanikas Zigmantas Gudžinskas sako, kad floristikos tyrimai Lietuvoje tebėra sudėtingi dėl specialistų stokos ir primena, kad augalų tyrimai apima ir rūšių nykimą, ir invazinių rūšių plitimą, tačiau šiems darbams trūksta žmonių. Jis pažymi, kad naujos Lietuvos floros knygos dar teks palaukti, nes lauko mokslininkų – per mažai. Beje, ir mikologus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kai kuriose organizmų grupėse tyrėjų nebelikę visai. Vis dėlto pašnekovas tiki, kad į šias sritis ateis jauni žmonės, pasirengę tyrinėti Lietuvos gamtą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą.Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė nuodinga musėms, bet ne visada uodams. Dar primena, kad išleista "Didžioji Lietuvos grybų knyga“ – didžiausias iki šiol lietuvių kalba išleistas leidinys apie grybus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos kaulai ir kiti vieno individo griaučių fragmentai, išlikę pirminėje padėtyje Neries upės nuogulose. Šis radinys, kartu su informaciniu stendu įrengtu Smėlio g., ne tik atskleidžia paskutinio poledynmečio gyvūniją, bet ir leidžia geriau suprasti Lietuvos geologinę istoriją bei gamtos turtų formavimosi procesus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas.Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsaugai. Pasak medžioklėtyrininko Petro Adeikio, neapsaugoti laidai ir stulpų viršūnės didiesiems apuokams yra mirtinai pavojingi. Ateityje tikimasi įgyvendinti sprendimus, kurie apsaugotų paukščius ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos regionuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene.Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratoriumi Kęstučiu Obelevičiumi. Jis pasakoja, kaip gamtiniai ir svetimžemiai augalai reaguoja į vėlyvo rudens orus, kodėl šiemet kaštonai nežydėjo pakartotinai. Domimės, ar dabar žydintys sausmedžiai gali sumažinti kitų metų derlių. Galiausiai sužinome, kiek beržų rūšių auga Botanikos sodo kolekcijoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakeisti – melioracija ir intensyvi žemdirbystė smarkiai sumažino jo dydį ir sunaikino buvusias ekosistemas. Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas neslepia, kad ežero atkūrimas – jo gyvenimo svajonė. Tad klausimas išlieka: ar žmogus gali padėti gamtai atsigauti, ar geriau – leisti jai tai padaryti pačiai?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė.Plačiažnyplių vėžių ateitis Lietuvoje priklauso nuo kovos su invazinėmis rūšimis, kurios ne tik konkuruoja dėl buveinių, bet ir platina ligas. Mokslininkai ieško ne tik gaudymo, bet ir ekologinių reguliavimo priemonių. Panašios problemos kyla ir jūroje, kur pasirodo nauji krabų rūšių atstovai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne tik iš paukščių skrydžio. Šįkart jis dalijasi įžvalgomis apie šių metų gamtos pokyčius, pasakoja apie milijoninį sužieduotą paukštį - juodagalvę devynbalsę, o pabaigai – žvilgsnis į rudenį ir žiemą, ką praneša paukščiai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius.Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero įlanka, o dabar čia plyti gyvybinga pelkės buveinė. Tvarkant šią vietą iškirsti krūmai ir medžiai, kad pelkė galėtų atsigauti ir joje vėl klestėtų reti augalai, sako parko ekologas Saulius Sidabras. Tai viena iš tų vietų, kur gamta pamažu susigrąžina savo erdvę.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeimas. Tuo metu žmonėms ruduo reiškia kitus darbus – žaliųjų atliekų tvarkymą. Apie tai kalba Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydys, pristatydamas kompostavimo aikštelės veiklą bei ragindamas atliekų neišmesti į gamtą. Jis primena, kad atsakingas atliekų sutvarkymas – svarbus indėlis į švaresnę aplinką ir gamtos apsaugą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą.Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Briedžių gausa Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Ar tikrai žinome, kiek šių stambiųjų žvėrių gyvena mūsų miškuose ir kokios populiacijos mums iš tiesų reikia, kalbame su Gamtos tyrimų centro žinduoli ekologijos laboratorijos vadovu dr. Linu Balčiausku.Pastarųjų metų sausros kelia nerimą dėl jų poveikio dirvožemiui, žemės ūkiui ir ypač pelkėms. Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvoj netolygiai aprūpinama krituliais. Hidrologas, dr. Julius Taminskas, ar šie procesai tik laikini, ar ženklina ilgalaikę klimato kaitos tendenciją.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States