Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Laidoje, pritaikytoje prie paradoksiško Verbų sekmadienio scenarijaus, atgyja šešiolikos Kompjeno miesto seserų vienuolių kankinystė XVIII a. pabaigoje per prancūzų revoliucijos vykdytą terorą. Ši istorija 1948 m. įkvėpė rašytojo Georges’o Bernanos’o pjesę „Karmeličių dialogai“, kuri neseniai išleista ir lietuvių kalba. Knygos vertėja profesorė Genovaitė Dručkutė kūrinį priskiria prancūzų „dvasinio nerimo“ literatūrai ir sako, jog Bernanos‘o kūryboje plėtotos garbės, pasirinkimo, baimės ir nuodėmės, švento vaikiškumo temos suskamba aktualiai mūsų dienomis, kai pasaulis atsiduria vis naujų beprotiškų ir kruvinų įvykių sūkuriuose.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Galbūt kartais taip įprantame skubėti, kad pavargus sustoti atrodo baisiau, nei bėgti toliau. Pervargimas ir perdegimas – temos apie kurias daug rašoma naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. Į kokią sritį bepažvelgsi – greičio ir skubos vis daugiau. Ar krikščioniškas dvasingumas turi ką pasiūlyti skubėjimo kartai? Augminas Petronis kalbina kunigą Arūną Peškaitį.

Per šių metų Vilniaus knygų mugę, skelbiant knygas, atrinktas į Metų knygos rinkimus, negrožinės literatūros vertingiausių kaididatų kategorijoje atsidūrė ir albumas „Adutė“, vaizdu ir žodžiu pasakojantis apie mokytojos, gulagų kankinės, garsiosios Sibiro maldaknygės autorės Adelės Dirsytės gyvenimo istoriją. Šio įvertinimo netikėtumą sustiprina faktas, kad šiuo metu Vatikane yra tiriama Adelės Dirsytės šventumo byla. Rodos, albumo rengėjų kvietimas pažinti Adelės Dirsytės gyvenimo ir šventumo istoriją buvo palankiai sutiktas ir už tikėjimo bendruomenės ribų. Laidos viešnia - albumo sudarytoja Danguolė Gervytė, Marijos Dangun ėmimo seserų kongregacijos vienuolė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kiek kainuoja pasirinkimas būti laisvės ir tiesos pusėje? Kokia laikysena ideologinių konfliktų persmelktoje, susipriešinusioje ir skaldomoje visuomenėje yra tinkama valstybės finansuojamai kultūros įstaigai ir jos vadovui: besąlygiškai vykdyti valdžiai palankius sprendimus, rizikuojant prarasti raiškos laisvę, o gal net tapti propagandos įrankiu ar rinktis atvirumo ir kūrybinės laisvės kelią, prisiimant atsakomybę tiek už pavaldinių gerovę, tiek ir už visuomenės telkimą, kuriant demokratinės valstybės ateitį ir įvaizdį pasaulyje? Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė primena didžiausios Lietuvos koncertinės įstaigos vaidmenį ir misiją geopolitinių lūžių kontekste, atskleidžia, kokias pasekmes turėjo Kultūros protestas ir kodėl sprendimas neįsileisti rusų muzikos ir rusų atlikėjų yra vis dar aktualus.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Laidos svečias – rašytojas ir bukinistas Jonas Valonis, vadovaujantis Vilniaus senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje, įsikūrusiam knygynui „Mint Vinetu“, kur prekiaujama knygomis iš antrų rankų. Pasakojimas apie tai, kaip knygos gyvena antrą ir trečią, ir ketvirtą gyvenimą. Dar daugiau – kaip tariamo neskaitymo amžiuje knygos suburia bendruomenę ir įkvepia naujas miesto tradicijas.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Nors C. S. Lewisas lietuviams visų pirma žinomas kaip „Narnijos kronikų“ autorius, tai toli gražu nėra vienintelis vaidmuo, kurį teko vaidinti šiam talentingam žmogui. Jis buvo ir Oksfordo bei Kembridžo universistetų dėstytojas, ir krikščionybę proto argumentais bandančių apginti knygų bei kosminės fantastikos romanų autorius, ir kruopštus Viduramžių kultūrinio palykimo tyrinėtojas. Šioje laidoje apie C. S. Lewisą ir pirmą kartą leituviškai pasirodžiusią šio autoriaus knygą „Kol neturime veidų“ Augminas Petronis kalbina filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį.

Apie žmones, kurių dėka aštunto devinto dešimtmečio studentų karta turėjo galimybę sužinoti nesumeluotą Lietuvos istoriją, suprasti sovietų režimo veikimo būdus ir represijas. Nelegalios spaudos dauginimą ir platinimą, vadinamo samizdato atsiradimo priežastis, poreikį ir reikšmę aptaria istorikas Arūnas Streikus, o kaip ir kur visa tai vyko, prisiminimais dalijasi Loreta ir Alfonsas Vinclovai.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Visiškas skaidrumas ir, apaštalo Pauliaus žodžiais, viltis, kai regis nėra jokios vilties. Tokį įspūdį palieka pokalbis su Alesiu Beliackiu. Nūdienos pasauliui labai reikia tokio liudijimo. 2025 m. gruodžio viduryje tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš kalėjimo buvo paleistas ir į Vilnių atgabentas Baltarusijos disidentas, dukart politinis kalinys, rašytojas ir 2022 m. Nobelio Taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis. Praėjus mėnesiui po jo išlaisvinimo, pasitaikė ypatinga proga pakalbinti šį iškilų žmogaus teisių gynėją, kuris mielai sutiko duoti interviu „Naujajam Židiniui-Aidams“ bei „Mažajai studijai“. Kalbėjomės telefonu, ponui Bialiackiui viešint Norvegijoje, o mūsų pokalbis sukosi apie nelaisvę, orumą, viltį ir Europą. Visą pokalbio turinį rasite pirmajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje, o šiandien kviečiame klausytis atskirų pokalbio fragmentų.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje „Kultūra ir religija“ Augminas Petronis kalbina Vaidotą Vaičaitį. V. Vaičaitis yra Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, konstitucinės teisės dėstytojas ir tyrėjas, taip pat viešojoje erdvėje žinomas katalikas visuomenininkas, buvęs ateitininkų katalikiškos jaunimo organizacijos pirmininkas. Pokalbis su V. Vaičaičiu – ir apie naujausią jo knygą „Šiuolaikinio konstitucionalizmo samprata“, ir apie tai, kuo jį apskritai patraukė konstitucinė teisė, ar kaip viešojoje erdvėje reikėtų diskutuoti apie konstitucinio teismo sprendimus ir ką jam kaip teisės tyrinėtojui davė jo tikėjimas.

Laida skirta Tarptautinei Holokausto aukų pagerbimo dienai, kuri minima sausio 27- ąją. Vilniaus universiteto magistrantė Agnė Kereišiūtė iš užmaršties prikėlė vieną lietuvišką Holokausto istoriją. Kalbama apie Kaune garsaus gydytojo psichiatro namuose gimusią Tamarą Lazerson. Dvylikos metų kartu su kitais šeimos nariais ji atsidūrė Kauno gete.Mergaitė lietuvių kalba slapčiomis, „savo sielos atgaivai“, rašė dienoraštį, kurio dalis stebuklingai išliko. Išgyveno ir pati dienoraščio autorė: artėjant frontui jai pavyko pabėgti iš geto ir prisiglausti pas pasiaukojusias lietuves moteris, kurios vėliau buvo represuotos sovietinio saugumo. Tėvai žuvo išvežti į konclagerius Vokietijoje. 1971 m. emigruodama į Izraelį Tamara Lazerson sugebėjo slapta persiųsti ten ir savo dienoraštį. Unikalus nevaikiškos geto vaikystės dokumentas buvo išverstas ir išleistas keliomis kalbomis, Rusijoje apie autorę sukurtas filmas. Holokausto egodokumentikos kontekste Lazerson dažnai vadinama lietuviškąja Ana Frank.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Pradėdamas naujus liturginius metus, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas tikintiesiems adresuotame laiške pranešė apie šiemet rengiamą ypatingą šventę. Birželio mėnesį Vilniuje vyks Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas, visus skatinsiantis tapti gailestingumo liudytojais. Liudyti Dievo gailestingumą taip, kad jis taptų mūsų miesto, šalies ir mūsų pačių veidu, kitaip tariant, statyti Gailestingumo miestą. Ką kasdieniame mūsų gyvenime reiškia šie žodžiai, primenantys garsiąją šv. Augustino metaforą apie Dievo ir žmonių miestą, ir kas laukia Vilniaus ateinantį birželį? Laidos dalyviai - renginio organizatoriai Inesa Čaikauskienė ir kun. Mykolas Sotničenka.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laisvė yra dovana, nuo Adomo ir Ievos laikų mums Dievo duota už dyką, tačiau podraug ji yra ir nuolatinis rūpestis pasirinkti pusę. „Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“,- sakė Jėzus, išgelbėjęs nebylį iš demono gniaužtų. Tikėjimas, viltis ir dalies Lietuvos visuomenės drąsa pasirinkti Dievo, t. y. gėrio pusę, lėmė tai, kad buvome išvaduoti iš sovietų okupacijos, blogio, kurio pasekmes jaučiame iki šiol. Stebėdami įvykius pasaulyje ir čia pat, kaimynystėje, suprantame, jog tas blogis niekur nedingo, tad turime būti budrūs, ieškodami orientyrų ateičiai. Vienus tokių, disidentus, iš nepelnytos užmaršties gyvenant žodžio ir sąžinės laisvės aplinkoje, prikelti ir pristatyti plačiajai visuomenei, ėmėsi Tomas Reventas, krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondo „Donum“ įkūrėjas.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie šiuolaikinių žmonių išgyvenamą nerimą, įvairius psichologinius sunkumus šiandien girdime daug. Ar iš Bažnyčios dvasingumo tradicijos lobyno yra ką pasiūlyti šiuolaikiniam nerimaujančiam žmogui? Pokalbis su teologe, vertėja, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja Milda Vitkute.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Popiežius Leonas XIV savo pirmajam užsienio vizitui į Turkiją ir Libaną, kuris įvyko lapkričio 27-gruodžio 2 d., pasirinko tikrai bene karščiausią šiuo metu pasaulio geopolitinio žemėlapio vietą. Ne veltui stebėtojai komentavo, kad regionas, pasižymintis kultūrų ir religijų įvairove ir esantis Artimųjų Rytų konflikto kaimynystėje, pareikalaus iš naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo diplomatinių gebėjimų, prilygstančių lyno akrobatui. Šiandieninėje laidoje kaip tik ir kalbėsime apie trapias ir besitraukiančias krikščionių bendruomenes biblinėse žemėse, krikščioniškas mažumas Turkijoje, kuri šiandien yra musulmoniška valstybė, bet turinti gilias krikščioniškas šaknis, ir didžiule įvairove pasižymintį Libaną, susiduriantį su itin dideliais išbandymais šalies vidaus politikoje. „Mažosios studijos“ viešnia - Bažnyčios istorikė, buvusi Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šv. Sosto Irena Vaišvilaite.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Iš ciklo „Namų bažnyčia“. Popiežius Benediktas XVI pavadino Marijos, Juozapo ir Kūdikėlio Jėzaus šeimą namų Bažnyčia, iš kurios galime mokytis Dievo pajautos. Mažąją bažnyčią randame ir savo aplinkoje, tik neretai Juozapą joje atstoja močiutė ir senelis, o ir ėdžios šiais laikais dėl įvairių priežasčių vis dažniau būna tuščios. Tik ne Andriaus ir Neringos Jūrelių šeimoje. Ant kokių pamatų ir iš kokių plytų jiedu statė savąją namų bažnyčią?Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Kultūros protesto organizatoriai gruodį paskelbė savišvietos mėnesiu ir pakvietė skaityti politinės filosofijos skaitinių sąrašas, kuriame – ir Platonas bei Aristotelis, ir Stasys Šalkauskis bei Antanas Maceina, ir Hannah Arendt, ir Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Kuo įdomus šis sąrašas? Kam reikalingos politinės filosofijos knygos? Ir ką skaityti, jei laiko gruodį yra tik vienai knygai? Apie kultūros protesto skaitinių sąrašą teologę Mildą Vitkutę ir filosofą Simą Čelutką kalbina Augminas Petronis.

„Pasaulietinė kultūra nesilaiko bažnytinio kalendoriaus arba jį savaip supranta ir panaudoja. Ar reikia su tuo nesutikti, šaipytis, kovoti, ar steigti alternatyvas? Dievas įsikūnijo ir dėl tų, kurie blaškosi prekybos centruose. Kristus ateina ne į specialiai paruoštą nusileidimo aikštelę. Ateina bet kur. Ta aplinkybė mus moko religinės vaizduotės“, - sako laidos dalyvis kun. Mozė Mitkevičius.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Pastaruoju metu visuomenėje kilusios diskusijos dėl to, ar Salomėja Nėris, sutikusi tapti okupacinio režimo marionete, buvo tėvynės išdavikė, ar nelemtai susiklosčiusių aplinkybių auka, rodo, kad jos biografija vis dar tebėra mįslė, kuriai iki galo įminti trūksta patikimų, šaltiniais pagrįstų įrodymų, o jos lemtingą posūkį į kairę gaubia nemaža mitų ir legendų. Šiandieninės laidos dalyvė - istorikė, UNESCO Literatūros miesto vyriausioji renginių kuratorė Gerda Žalkauskaitė naujausiame „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje publikavo straipsnį, pavadintą „Mįslės ir mitai Salomėjos Nėries gyvenime: 1931 m. posūkio analizė“ ir šiandien svečiuojasi prie Naujojo Židinio.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Laimės paieška - ir perspektyva ją rasti kitur - yra viena iš pagrindinių šiuolaikinio žmogaus mobilumo priežasčių“,- teigia popiežius Leonas XIV. Šiandien galime sėsti į lėktuvą ir per kelias valandas atsidurti Ispanijoje, Norvegijoje ar Nyderlanduose, Dubajuje, bet kur, kur tikimės geresnių darbo, pragyvenimo sąlygų nei Lietuvoje. Tai daugelis mūsų tautiečių daro iki šiol, tikėdamiesi jei ne svetingo priėmimo, tai tiesiog pagarbaus ir adekvataus santykio, kokį skelbia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Tad kartais sunkiai suprantama, kodėl patys taip labai nenorime, jog į mūsų šalį atvyktų tie, kurie lygiai kaip ir mes ieško laimės, galbūt bėgdami nuo karo, bado arba,kaip ir mes, tiesiog ieškodami geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams. Kasdien girdime, jog trūksta darbo rankų. Visur. Tačiau migrantų nenorime. Jie svetimi, nežinome, ko iš jų tikėtis, priešinamės, kad dirbtų net tai, ko mes patys nenorime arba tiesiog nėra kam. Ar tikrai tie svetimi yra blogesni nei savi? Be migrantų Lietuva neišsivers, tvirtina ekonomistai ir sociologai, tad kaip galėtume tvarkytis, kad svetimieji taptų savais, kokį santykį kurti su pabėgėliais ir migrantais, kad mes patys ilgainiui savoje šalyje netaptume svetimais? Pokalbis su Kauno arkivyskupijos Caritas direktoriumi Arūnu Kučiku.