Atrask Lietuvą

Pasvalio kraštą pažinti padės istorikas, paveldosaugininkas Gražvydas Balčiūnaitis.„Šilo geniai“ ruošiasi naujiems darbams. Skulptorius Arūnas Grušas apie Vileišių šeimos sodybvietę ir skulptūras Velniakalnyje.Katalikiškame Pasvalio krašte salelę rado vienintelė evangelikų reformatų šventovė. Švobiškis. Apie kaimą mintimis dalijasi bendruomenės ir parapijos narės Lina Bžeskienė bei Odeta Rapkevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anot archeologo prof. Aleksiejaus Luchtano, Maišiagala žinoma kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo rezidencijos, galbūt ir palaidojimo vieta.Kaip prie paveldo išsaugojimo prisideda vietiniai? Kokiomis nuotaikomis gyvena miestelis?Laidoje dalyvauja – Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos kunigas klebonas Edward Dukiel, kavinės „Grafo dvaras“ savininkė Vanda Vejalis ir anūkai Lukasz Brasiun bei Patrycijusz Starenko, vietos gyventojas Miesczyslaw Piotrowski ir Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Skulptorius Alfridas Pajuodis buvusioje Leonardavo dvarvietėje apleistą parką pavertė šiuolaikinio meno ir kultūros erdve. Mėnulio akmens parkas papuoštas skulptūromis, kurios natūraliai įsilieja į aplinką. Kiekviena jų turi savo istoriją, kurią žino ir pasakoja menininkas A. Pajuodis.Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės kaime mena kunigo klebonavimą Vadaktėliuose ir Garšvių knygnešių draugiją. Muziejininkas Audrius Daukša lankytojus pasitinka su armonikos garsais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Virmantas ir Irena Puidokai – aistringi kolekcininkai. Virmantas kaupa aviacijos karinį paveldą, Irena – porcelianą.2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika.Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Simono Konarskio atminimą puoselėja ne tik lenkai, bet ir lietuviai. Dapkiškių dvarą, S. Konarskio gimtinę, įsigijo pedagogo iš Vilniaus Valdo Statulevičiaus šeima.Istorikė, publicistė Vida Girininkienė laidoje dalijasi mintimis apie Simoną Konarskį –1830-1831 metų sukilimo dalyvį ir emisarą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vietinis turizmas klesti, po Lietuvą vis daugiau keliaujama, keičiasi mūsų įpročiai, paslaugų kartelė kyla aukštyn. Turistai, keliautojai, lankytojai ar svečiai pasiskirsto pagal poreikius ir galimybes. Vieni nori giliau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei tradicijas, kiti Lietuvos ieško per potyrius, pojūčius, kvapus, garsus, skonius. Lėtasis turizmas vis labiau smelkiasi į mūsų sampratą ir išstumia skubą. Vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė: kokios keliavimo mados laukia kitais metais?Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas.Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Staniūnų dvaro sodyba kažkada priklausė vokiečių grafo Keizerlingo giminei. Po ilgų istorijos vingių buvusiame dvaro žirgyne ir vėl lankytojus kviečia Staniūnų dvaro sodyba. Per edukacijos ir degustacijos galima susipažinti su grafo Keizerlingo giminės istorija, senomis dvaro tradicijomis, receptais, ragauti istorinių patiekalų. Šiandien veikloms atvertos Keizerlingo ir Ropų menės. Apie Staniūnų dvaro sodybą, Keizerlingų giminę, edukacijas ir degustacijas pasakoja Vilija Petkūnienė.Pelėdiškių kaime gamtos mylėtojus kviečia Pelėdiškių medelynas, daugiamečių augalų ir poilsio parkas bei Pelėdų namelis. Kodėl miesto žmonės atsikraustė į kaimą ir ėmėsi naujų veiklų? Aušrinė Petrauskaitė ir Rolandas Kirklys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Joniškio krašte gyvena daug kūrybingų žmonių, kurie džiugina savo darbais ir stiprina vietos bendruomenes.Kodėl Andrew Miksys ir Ernesta Miksė su šeima iš sostinės persikraustė į Žagarę?Jakiškių dvaro autentiškumas nepalieka abejingų. Meilė Zaleckienė, dvaro savininkė, pasakoja apie užgimusią meilę dvarui ir kasdienius rūpesčius.Kraštotvarkininkei, gidei Giedrei Rakštienei patinka pasakoti apie Žagarės dvarą ir parką, istoriją, rodyti išskirtines vietas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kokios naujos technologijos diegiamos Raudondvario dvare? Direktorė Snieguolė Navickienė.Pažintį su Kazlų Rūda ir jos apylinkėmis verta pradėti Kazlų Rūdos verslo ir turizmo informacijos centre. Meno galerija po atviru dangumi ir, kodėl Kazlų Rūda renkasi lėtąjį turizmą? Domininka Živelienė, turizmo specialistė.Višakio Rūdos bendruomenė susigalvoją veiklų sau ir kitiems, mielai draugauja su gretimais kaimais. Birutė Dubininkaitė ir Margarita Jaselskienė kviečia plaktukais nusikalti atvirukus iš žolynų, o Būdos bendruomenės moterys Inesa Karnauskienė ir Eglė Kančienė vaišina kropeliais, Kazlų Rūdos krašto kulinarinis paveldas.Kristalų parkas puoselėjamas Aušros ir Arvydo Auškelių sodyboje. Kristalų kolekcininkė, kelių knygų autorė Aušra supažindina su savo pasaulėjauta ir pasaulėvoka, o skulptorius Arvydas mintimis dalijasi apie naujus sumanymus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žiemgalių kraštas savitas Lietuvos regionų žemėlapyje. Joniškis įsikūręs Šiaurės Lietuvoje netoli Latvijos sienos. Su krašto, miesto istorija supažindina Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas istorikas Darius Vičas.Architektė Regina Leknickienė rengia temines ekskursijas po Joniškį, į kurias gausiai renkasi vietiniai. Sugrįžtantys gyventi į gimtinę nori giliau pažinti ir naujai atrasti miesto istoriją, architektūrą bei Žiemgalių krašto tradicijas.Virtienių restoranėlį Joniškyje atidariusi Neringa Striūgaitė vietinius ir svečius vilioja tradiciniais Žiemgalių virtieniais. Veikli moteris nusprendė gidauti ir prisideda prie Joniškio krašto gidų gildijos asociacijos kūrimo.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Scena, kalbanti apie tave – prasidėjo naujas 85-asis Juozo Miltinio dramos teatro Panevėžyje sezonas. Anot vadovo Antano Venckaus, scena kalba apie mus - mūsų svajones, tikslus, kasdienybes ir asmenybes. Apie nusivylimus ir pergales, skausmą ir džiaugsmą.Pasidairyti po užkulisius kviečia Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius.Dembavos kaime daugiau kaip 30 metų veikia meninės keramikos įmonė „Midenė“, kuri priklauso direktorei Nomedai Žegulienei bei jos dukrai Vilmantei Žegulytei-Dvareckaitei. Įmonėje dirba daug kūrybingų žmonių, keramikos meistrų: Genadijus Gusevas, Andrius Domaševičius, Renatas Goka, Giedrė Stasiškienė, Daiva Sraigė. Keramikos įmonė „Midenė“ bendradarbiauja su žymiais Lietuvos menininkais, dalijasi degimo krosnimis, patalpomis. Apie edukacijas pasakoja Panevėžio plėtros agentūros vyr. turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Varnių istoriniuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose įsikūręs Žemaičių vyskupystės muziejus laukia lankytojų. Su sakraliniu lobynu supažindina Monika Sudintaitė, Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė.Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius dalijasi mintimis apie rudens sezoną Telšių krašte.Biržuvėnų dvaro sodyboje lankytojus pasitinka dvaro ponia Ingrida Šilgalytė. Ir prasideda dvariška puota, pasakojimai apie dvaro ponus Gorskius, rastą lobį bei vykdomas veiklas.Pakapių kaime Gražinos sodybą puoselėja visa šeima. Čia renkasi piligrimai, vyksta gegužinės, turizmo diena kaime, savaitgalinė savarankiškų vaikų stovykla. Šalia tradicinių žemaitiškų patiekalų degustacijų Gražinos Gaižauskienės šeima siūlo ir bajoriškų žemaitiškų patiekalų degustacijas.Laumžirgių slėnio reikia ieškoti Telšių rajone, Kirklių kaime. Šiame edukaciniame slėnyje šeimininkauja ūkininkė Ingrida Šeršniovienė su šeima. Tėvas Blažiejus Šimkus kaip mat pabalnoja arklius, susodina vaikus į vežimą ir darda vieškeliu aplink kaimą. O sodyboje grįžtančių vaikų laukia arba žemaitiški čirviniai blynai, arba pica. Drąsuoliai gali pernakvoti medžiuose įkeltuose nameliuose, žinoma, be mobiliųjų ir elektros.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kuo stipri Alsėdžių bendruomenė?Į šį klausimą atsakyti padės Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, pav. Ričardas Ruškys ir jaunieji kadetai Nojus Vertelis ir Gustas Ruškys, Alsėdžių pažinimo centro savanorė mokytoja Daiva Gramalienė, Alsėdžių parapijos klebonas kunigas Audrius Keršys, pedagogė ir režisierė Vida Lipskytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aukštaitijos sostinė Panevėžys turtingas ne tik pramonės paveldu, bet ir autentiška kultūra, kokybišku menu bei kūrybiškais žmonėmis.Stasio Eidrigevičiaus menų centre įrengta moderni kino salė. Stasys Museum direktorė Vaida Andrijauskaitė.Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Vadovė Gita Laurinavičiūtė ir Dizaino studijos kuratorė dizainerė Inga Jurkevičiūtė.Po Skaistakalnio parką galima pasivaikščioti virtualiu maršrutu „Sugrąžinta istorija“. Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė ir Stasys Museum gidė Veronika Kaminskaitė supažindina su istorija.Duris miesto gyventojams ir svečiams atvėrė buvęs tarpukario Kauno architekto Arno Funko projektuotas Panevėžio cukraus fabrikas. Vilanda Reikalienė, Panevėžio plėtros agentūros vyr. turizmo projektų vadovė,Ved. Jolanta JurkūnienėJuozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Virtualus maršrutas „Sugrąžinta istorija“ kviečia pasivaikšioti Skaistakalnio parko takais.

Jei norime suprasti, kodėl Plateliai siekia kurortinės teritorijos statuso – būtina apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke ir susitikti su vietiniais.Platelių seniūnas Robertas Gritkus neabejoja, kad įgauti antrą kvėpavimą padės jauni žmonės, kuriantys verslus, vykdantys įvairias veiklas, puoselėjantys senas tradicijas.Vienintelę ekspoziciją Europoje Šaltojo karo muziejuje lanko tiek Lietuvos, tiek pasaulio turistai bei svečiai. Administratorė Ilona Urnikienė.Platelių dvaras ilgus metus priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufje (Choiseul-Gouffier) giminei. Per Antrąjį pasaulinį karą mediniai pastatai sudegė, šiandienos sulaukė parkas ir keli mūriniai statiniai, kurie pritaikyti kultūros reikmėms. Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centre vyksta edukacijos ir kitos veikos. Daiva Vaškienė ir Antanas Vaškys.Užgavėnių muziejinė ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro sodybos arklidėse. Dalia Jakštienė ir Aldona Kuprelytė apie Užgavėnių tradiciją, kuri saugoma tik Plateliuose.Rokas ir Akvilė Spalinskai ant rankų laiko sūnelį Ąžuolą ir neslepia džiaugsmo dėl spendimo kurti verslą Plateliuose. Daugelį stebina nedideliame Žemaitijos miestelyje prancūziška aplinka. Šeimos restoranas BISTRO PRANCE kvepia kruasanais ir koldūnais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Krekenavos bazilika atnaujinta po remonto lankytojams atvėrė duris. Šiais metais jos stebuklingajam Dievo Motinos su Vaikeliu Jėzumi paveikslui suteiktas Motinos Vilties titulas. Paveikslas, apipintas įvairiais mitais ir legendomis, bene seniausia ir paslaptingiausia Krekenavos relikvija. Krekenavos bazilika – jubiliejinių 2025 metų piligrimystės vieta.Krekenavos bazilikos rektorius, parapijos klebonas kunigas dr. Gediminas Jankūnas pasakoja apie dvasinius ir pasaulietinius reikalus, pristato šventovės kultūros vertybes ir išleistą knygą „Stebuklingasis Krekenavos Motinos Vilties paveikslas ir jo istorija“Vargonininkas Mantas Masiokas atskleidžia bažnyčios sakralines paslaptis, groja vargonais ir gieda, skambina varpais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šaltupio kaimo turizmo sodyboje šeimininkauja keliautojas, fotografas ir verslininkas Raimondas Puišys su šeima. Daugelis pastebi, kad vieta Prienų rajone, Šaltupio kaime, tampa savitu kultūros centru. Natūralios gamtos apsuptyje vyksta renginiai, festivaliai, koncertai ir begalė kitų veiklų. Šaltupis garsėja tradiciniu bardų festivaliu „Esu ruduo“, kasmetiniu mėgėjų teatrų festivaliu, parodomis, fotografijos technikos muziejumi.Uteną dailina gatvės menininkai: tapyba, piešiniai, freskos įamžina žinomus žmones. Apie Uteivį – amžinąjį turistą ir gatvės meną mintimis dalijasi Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė.Buvusioje Utenos mokykloje įkurta šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė RAPOLAS, kurioje veiklas vykdo įvairių sričių menininkai. Istorijų kabineto duris atvers Dalia Kiaupaitė, Muzikos – Rimantas Sinica, Eksperimentinio kino ir kino edukacijų – Miglė Križinauskaitė, Virsmo – Rita Dudėnė, Jogos – Ina Meidienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar žinote, kad Lietuvoje turime Varlių karalienę? Reda Pečiulienė-Šilingė sodybą Lukšių miestelyje pavertė tikru varlynu. Eksponatų skaičius netrukus sieks 7000 tūkst. Tris kartus tapusi Lietuvos rekordininke moteris nesustoja. Varlės – Redos laimingo gyvenimo garantas!Beduonės kaime vienkiemį „Gamtos girnos“ puoselėja visa šeima: Renata Rėklaitytė, Valensas Balsevičius ir vaikai Emilis Naujokas bei Aušrinė Balsevičiūtė. Draugiška šeima kepa šakočius ir kitus gardėsius, veda edukacijas namuose arba keliauja į svečius.„Saldūs ūsai“ – taip bitininkystės ūkį Matjošiškės kaime pavadino Kęstutis Ūsas ir Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė. Bitininkai dalijasi savo patirtimi, ugdo, šviečia. Ernesta įkūrė keramikos studiją.Ved. Jolanta Jurkūnienė