Claim OwnershipAtrask Lietuvą
Subscribed: 60Played: 2,177
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Pažinę Europą ir apkeliavę egzotiškus kraštus lietuviai ima atsigręžti į protėvių sukurtas vertybes ir jas naujai atranda. Po Lietuvą keliaukime kartu su laida „Atrask Lietuvą“ – šeštadieniais 15.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jolanta Jurkūnienė.
587 Episodes
Reverse
Dusia – dzūkams jūra, gelažinės varlės – simbolis. Verta ar ne keliauti po Dzūkiją? Atsakymas laidoje.Metelių regioninio parko lankytojų centro gamtininkas Artūras Pečkys kviečia į ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“.Lazdijų turizmo informacijos centro darbuotojai Jolita Bakšaitė ir Mantas Valukonis siūlo į pažintinį Pojūčių žygį Bijotų-Širvinto miške.Laisvės kovų muziejus Lazdijuose nepalieka abejingų. Buvusiame Petrauskų name veikė NKVD, KGB ir kitos represinės struktūros. Pastato rūsyje išlikusiose autentiškose kamerose vartomi skaudūs istorijos puslapiai. Partizanų laisvės kovos ir žiaurūs kankinimai. Unikalias ekspozicijas pristato Laisvės kovų muziejaus muziejininkė Jūratė Paciukonienė, į Dzūkiją atvykti kviečia Lazdijų krašto muziejaus muziejininkė-edukatorė Daiva Andruškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Kupiškio kraštas savitas, įdomus ir gražus. Ten gyvena nuoširdūs ir linksmi žmonės.Palėvenės dominikonų vienuolyno rūsius gaubia paslaptys, apie kurias pasakoja turizmo vadybininkė Rita Pukenienė.Sunku įsivaizduoti Adomynės dvarą be „Pagrabinių“ bandelių, kurioms suteiktas Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatas. Su dvaro istorija supažindina Virginija Pakalniškienė, turizmo vadybininkė.Edukatorė Sandra Gabrėnaitė-Juknienė kviečia pasivaikščioti po Adomo Petrausko sodybą, muziejų ir užsukti į Uoginių amatų centrą.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Vasaroti su šeima kviečia Ukmergės kraštas! Smagu kartu leisti laiką, pramogauti ir stiprėti.Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai upės pursluose, geokupolai, džiaugsmą teikiantys renginiai šeimoms – grąžina į vaikystę.Žibutės pievų ūkyje Mūšios viensėdyje įsikūrė Jolanta Čekauskaitė ir Darius Lapka. Šeima akina atsigręžti į gamtą ir istoriją. Vidiškiai mena senus laikus, turtingi istorija. Draugystė su laisvai pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos skatina turiningai poilsiauti.Jonas, Zuzana, Barbora, Žilvinas ir Motiejus Grigalevičiai įkūrė keturračių pramogas vaikams Kazliškių kaime. Trasos, pirtys, žaidimai vilioja atrakcijų mėgėjus net iš Klaipėdos.Ukmergės mieste studiją įkūrė smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumperienė. Kartais žmonėms reikia bendravimo ir patarimų. O tada jau į gamtą!Ved. Jolanta Jurkūnienė
Lietuvos gyventojai – prioritetas. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai kasmet suka galvas, ką naujo pateikti, kaip sudominti ir privilioti kuo daugiau svečių, turistų, lankytojų. Direktorė Erika Stanaitienė šį sezoną siūlo pėsčiųjų ar dviračių žygius, stovyklavietes, ant laužo žarijų keptą maistą, edukacijas, ekskursijas ir kitokias vasariškas pramogas.Apsilankysime „Camp Genys“ turistinėje vasaros stovyklavietėje ir susipažinsime su Genių šeima: Vidmantu, Birute, Vyteniu ir Karoliu.Neaplenksime ir Sandros meno namų. Menininkė Sandra Mielkaitytė – kūrybi ių sumanymų siela. Sandros meno namuose vedamos edukacijos nuo meno iki kulinarijos. Jai talkina edukatorė, gidė Birutė Pauliukienė ir Kudirkos Naumiesčio meno mokyklos dailės skyriaus įkūrėjas, mokytojas Mindaugas Pauliukas.Mažai išvaikščiotą Veliuonos vakarinę dalį pristato Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Ką gali vietos bendruomenė, kai į ją buriasi išradingi, veiklūs, pilietiški ir linksmi žmonės? Prie puodelio kavos šnekučiuojat apie šį bei tą – gimsta fantastiškos idėjos!Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė projektą ir šiais metais Dubingiai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Būtent bendruomenės galvose gimė unikali idėja – atkurti Dubingių pilį, buvusią Radvilų rezidenciją. Būtent sodybiečiai parodė iniciatyvą ir istoriniame miestelyje, buvusiame štetle, įamžino žydų atminimą. Būtent mecenatai Dubingiams pastatė modernius maldos namus.Laidoje mintimis dalijasi Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas, bendruomenės centro valdybos pirmininkė Violeta Navickienė, antikvaro galerijos „Trys trimitai“ savininkė ir bendruomenės narė Virginija Dunauskienė bei sodybietė Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, parapijos klebonas kunigas Donatas Jančiauskas, tautodailininkė Laima Grigelevičienė, Asvejos regioninio parko lankytojų centro gidė Gema Kuorienė, Elvyra Kučinskaitė ir Radvilų rezidencijos, restorano, savininkė Oksana Mankevič.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Atrasti Kauną – tinkamiausia vieta Nemuno ir Neries santaka.Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir Vytauto bažnyčia.Su seniausiu Kauno senamiesčiu supažindina Keliautojo žinyno sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Kauno žvėries legendą prisimena Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Biržų krašte žmonės smarkiai netranko durimis, bijo, kad namo priebutis neprasmegtų. Taip pat netrepsi kojomis. Ką jau kalbėti apie linkėjimus žmogui prasmegti skradžiai...Kaip toje pasakoje, pasuksi į kairę – rasi Pabiržę su baroko architektūros ansambliu, pasuksi į dešinę – kvapas nuves iki Smardonės šaltinio Likėnuose. Tiek Pabiržė, tiek Likėnai gerai prisimena buvusią kurortinę šlovę ir ją siekia susigrąžinti.Apie viską – Biržų krašto muziejaus direktorė Edita Lansbergienė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, Pabiržės bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus. Su Biržų kraštu supažindina paveldosaugininkas Dalius Mikelionis.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Zarasų kraštas alsuoja kūrybingais ir išradingais žmonėmis. Jų sumanymai ir siekiai nepalieka abejingų. Tik reikia atrasti ir artimiau susipažinti.Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos atminimą ir tapo archyvarais vidury miško Pačiaunės kaime.Apie Stradivarijaus laivą, skrodžiantį Sartų ežerą, mintį audžia asociacijos „Dusetų jachtklubas“ vadovas Arūnas Kavaliauskas. Ir ne tik... Ant Sartų ežero kranto nori girdėti ir smuiko griežimą.Andrius Navickas nesako, kad pavargo nuo švietimo. Jis sako, kad jam bitės pakuždėjo Stelmužės kaime įkurti parodomąjį bityną „Ąžuolo namas“.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Nors Kupiškis lygumų ir žemdirbių kraštas, tačiau žmonės ne vien duona gyvi... Jaunimas kuria naujus verslus, taip paįvairindami miestelėnų gyvenimą. Didžiojoje sinagogoje atgaivą sielai randa ne tik bibliotekos skaitytojai, bet visi, kurie lankosi kultūriniuose renginiuose, parodose, koncertuose, susitikimuose.Mintimis dalijasi istoriniame name įkūrusi gėlių studiją Sandra Bukauskienė ir Agnė Pėčaitė, buvusiame kalėjime atidariusi kepyklėlę. Užsukti į Didžiojoje sinagogoje įsikūrusią biblioteką kviečia direktorius Algirdas Venckus.Antašavos dvaro klebonija po restauracijos priima lankytojus. Už veiklas atsakinga Antašavos miestelio bendruomenė: veda ekskursijas, edukacijas, kepa šv. Jackaus pyragėlius. Svečius pasitinka linksmos moterys – Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė, Antašavos dvaro klebonijos administratorė Vilma Talačkienė ir nuolatinė pagalbininkė Asta Čemerienė.Su Kupiškiu supažindina Kupiškio rajono savivaldybės už paveldą atsakingas vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas.Ved. Jolanta Jurkūnienė
„Atvažiavus į mažus miestelius ar kaimus, tereikia trijų dalykų: kvėpuoti ir uosti, žiūrėti ir matyti, klausyti ir girdėti. Tik tada pajausi – kas yra Lietuva, kas yra gamta, kas yra maži miesteliai“, – sako Pagramančio krašto pasakorė Birutė Normantienė.Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipažinkime su vietiniais, pasiklausykime knygose nesurašytų istorijų.Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė ir grupės patarėjas Sigitas Mėlinavičius, Pagramančio krašto pasakore Birutė Normantienė, Pagramančio senelių namų direktorius Jonas Samoška bei gyventoja Jadvyga Gailienė, Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Vokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys.Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Velykų burtais, patiekalais, degustacijomis, linksmomis istorijomis dalijasi lietuviškų tradicijų puoselėtojai.Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją.Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų rajone ir verda gardžią gilių kavą, o iš gilių miltų kepa įvairius kepinius. Orams sušilus prie Stelmužės ąžuolo kvies paragauti gilių kavos ledų.Velykinių zuikių važiuosime į Zanavykų muziejų Šakių rajone. Edukatorė Aldona Plaušinienė papasakos apie edukacijas, o direktorė Rima Vasaitienė pristatys Zanavykų muziejų ir Zyplių dvaro sodybą.Tauragės rajone, Pagramantyje, gyvena pasakorė Birutė Normantienė, kuri puikiai atsimena Velykų burtus, senolių patiekalus ir tradicijas.Pagramančio regioninio parko lankytojų centro edukatorė ir ekskursijų vadovė Rita Krompalcienė turi sukaupusi margučių kolekciją ir vaikus moko marginti kiaušinius.Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius kviečia į Džiugo sūrio namus. Degustatorė Pupšyte supažindina su sūrio skanavimo kultūra.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Žemaitiškame Tauragės rajone išsiskiria viena Lauksargių seniūnija, priklausanti Mažosios Lietuvos etniniam regionui, Klaipėdos kraštui.Lauksargių seniūnijos teritorija nedidelė, gyvenvietės mažos, bet su savita architektūra, turininga istorija, intriguojančiais politiniais įvykiais.Kokia praeitis ir dabartis Lauksargiuose? Pasakoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ekskursijų vadovė-edukatorė Jovita Zubaitė.Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas supažindins su Lauksargių nūdiena.Buvęs mokytojas Kazimieras Igaris pristatys edukaciją apie vėjo energetiką – Vėjo spalva žalia.Pasidairysime po vėjo jėgainių parką Kreivėnuose, nykstantį kaimą, apžiūrėsime ant kalvelės stovintį kepurinį vėjo malūną, apsilankysime Lauksargių liuteronų evangelikų bažnyčioje, Lauksargių geležinkelio stotyje.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.Ved. Jolanta Jurkūnienė
1Lietuvos mažoji kultūros sostinė Ryškėnai pražįs gėlėmis, vilios muzikos garsais.Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.Telšiuose prie Masčio ežero įsikūrė Žemaičių kaimo muziejus po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje siekiama išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų statinių paveldą, tęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę.Bendrausime su Žemaičių muziejaus darbuotojais Donata Kazlauskiene, Rima Serviene, Daiva Gintaliene, Margarita Altaniene, Egle Narmantiene ir Diana Bumblauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius nevargsta pasakodamas apie Žemaitiją ir žmones. Su gide Aukse Valackoniene kviečia aplankyti Šatrijos kalną, Biržuvėnų dvaro sodybą, Biržuvėnų etnografijos muziejų ir paragauti žemaitiškų patiekalų pagal Gražinos Gaižauskienės senolių receptą.Biržuvėnų dvaro sodyboje ir Enografijos muziejuje laukia gidas Andrius Docys bei muziejininkė Aldona Simonavičiūtė.Piligrimų kelias „Camino Lituano“ veda pro Gražinos sodybą. Egidius ir Auksė susipažindina ne tik su Gražina Gaižauskiene, bet ir jos šeima. Sūnus Mantas su žmona Alvida ištikimi savo kraštui, perima senas tradicijas ir jas tęsia toliau.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Kudirkos Naumiestis – paminklas Vincui Kudirkai. Jo palikimas vietos bendruomenei yra svarbi gyvenimo dalis. „Tautiškos giesmės“ autorius įprasmina krašto žmonių būtį.Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.Kudirkos Naumiestį susitiksime su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi istoriku Aurimu Kanapkiu, kolekcininke Gražina Žemaitiene, parapijos klebonu kanauninku Donatu Jasulaičiu, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytoja ir Kudirkaičių organizacijos vadove Danute Balčiūniene bei jaunaisiais kudirkaičiais Marija Jakaityte, Beatriče Jonaityte, Gustu Šalvaičiu, Auguste Stadelninkaite ir Ugne Kažemėkaityte.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Telšiai ne tik turizmo, meno, kultūros, bet ir dvasinis centras.Su Telšių senamiesčiu, Didžiąja žemaičių siena, Žemaitijos karilionu supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Apie Telšių katedros istoriją, Bernardinų vienuolyno bei kunigų seminarijos pritaikymą šiandienos poreikiams pasakoja kunigas Saulius Tamošaitis.Sakralinio meno paveldas ir Telšių herbas – paveldosaugininkė, Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė.Restorano „Abatija“ viena iš savininkių Živilė Mimgaudienė dalijasi mintimis apie sumanymą įsikurti gotikiniame rūsyje.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States