Claim OwnershipRyto allegro
Subscribed: 10Played: 216
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Informacinis kultūros žurnalas, kiekvieną darbo dienos rytą supažindinantis su kultūros įvykiais, kritikų vertinimais, literatūros, kino, muzikos naujienomis bei reiškiniais, kurie atsiduria ir už tradicinio kultūros lauko ribų. Laida transliuojama kiekvieną darbo dieną 07.05 val.
2933 Episodes
Reverse
Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“.Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinės gynybos baterija „Memel Nord“ įtraukta į Kultūros vertybių registrą, joje veikia ekspozicija, vedamos ekskursijos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Kurios savivaldybės paveldui skiria daugiausia pinigų, o kurios mažiausiai? Koks paveldas sulaukia daugiausia savivaldos dėmesio?LRT KLASIKOS eteryje vakar įvyko garso spektaklio „Ne ryšio zona“ premjera.Į Jaunimo teatrą vėl sugrįžo Krystiano Lupos spektaklis pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“. Kaip nuo 2024-ųjų kito spektaklis? Pokalbis su režisieriumi Krystianu Lupa.Ved. Marius Eidukonis
Po kelerių metų petraukos Rusijos paviljonas atvers duris Vencijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Kokios Lietuvos ir kitų šalių reakcijos galime tikėtis?Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas.Sukurta peticija, kurioje piktinamasi Radvilų rūmų komplekso rekonstrukcijos projektu. Kaip į išsakytą kritiką reaguoja vienas iš projekto autorių architektas Vytautas Biekša?Tradicinė kauniečiams rašytojams teikiama Vieno lito literatūrinė premija šiemet skirta menininkui Gvidui Latakui.Lietuvos sezonas Prancūzijoje įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių Lietuvos pristatymo užsienyje renginių. Kokią žymę jis paliko Prancūzijoje ir kaip toliau plėtojamas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos kultūros institucijų?Minint 120-ąsias Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimo metines, 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Kiek tradicinis kankliavimas įdomus šiandien?Semeliškės savaitgalį pradeda savo kaip vienos iš Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių metus.Ved. Marius Eidukonis
Užsienio kultūros naujienos: dešimtmečius nematytas paveikslas pripažintas autentišku Rembranto kūriniu, apie UNESCO įspėjimus ir netikėtus išbandymus, su kuriais susiduria Siksto koplyčios restauratoriai.Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Lietuvių skaitytojams jau pažįstama knyga „Vienišas miestas“, o neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“ (iš anglų kalbos vertė Mėta Žukaitė), kur erotika persipina su galia, kontrole, vaizduote, bejėgyste ir visa nugalinčiu solidarumu.Kaip sukurti stiprius kultūrinius ryšius tarp Europos šalių? Kaip tokie ryšiai padeda įgyvendinti nacionalinius užsienio politikos tikslus – stiprinti saugumą, skatinti ekonomikos augimą? Laidos viešnia – kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje Adelė Dovydavičiūtė.„Išsaugokime legendinę Palangos vasaros skaityklą, neleiskime pastatui nunykti“, – viešai į visuomenę kreipiasi Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir siūlo pastatą perduoti kurortui. Apie unikalaus banguoto statinio ateitį pokalbis su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generaline direktore Aušrine Žilinskiene ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.Istoriniai miestų gyvūnai – heraldiniai ženklai, sargai ar totemų figūros – atkeliavo į dailininkės Miglės Kosinskaitės tapybos kūrinius. Apie parodą „Bestia urbis“ pokalbis su menininke.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kaip skamba kanklėmis kuriama terapinė muzika ir kodėl anksčiau kankles droždavo mirusių žmonių atminimui?Ką gali atskleisti nesklandūs, nerišlūs ir stringantys pasakojimai apie save?Socialiniuose tinkluose prasidėjo akcija #mesužaugom. Ja siekiama sukurti bendrą Lietuvos žmonių nuotraukų albumą tarytum pasakojimą apie žmones, kurie užaugo kartu su savo valstybe.Bibliotekininkai po paskelbtų Lietuvos kultūros tarybos programos „Tolygi kultūrinė raida“ rezultatų reiškia pasipiktinimą, kad per šią programą kasmet vis mažiau finansuojama bibliotekų veiklų arba finansuojamos bibliotekų veiklos, susijusios išskirtinai su skaitymo skatinimu ir knygų kultūra. Ar teisi bibliotekininkų bendruomenė, svarstydama, kad jiems uždedami tam tikri finansavimo barjerai?Japonijos vakarų meno muziejuje kovo 28-ąją bus atidaryta retrospektyvinė paroda „Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“. Šiandien rengiamas parodos palydėtuvių koncertas. Kokie darbai išlydimi į Japoniją ir kaip vyksta pasirengimo parodai procesas?2020 metais įkurtas Teatro informacijos centras keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis Lietuvos teatro centru.Ved. Marius Eidukonis
„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Apie nematomą teatro pusę, kasdienį darbą ir atsakomybę už tai, kad spektaklis įvyktų, pasakoja Klaipėdos dramos teatro dekoracijų ir scenos aptarnavimo skyriaus vadovas Rytis Veverskis.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai? Diskusijas dar labiau įkaitino pirmieji JAV teismų sprendimai, kuriuose pripažinta, kad dirbtinis intelektas gali būti mokomas naudojant knygas net ir be autorių sutikimo. Kokia situacija yra Lietuvoje?Pirmą kartą į mūsų šalį savo kūrybą atvežė lietuvių kilmės menininkas Jaakovas Blumas. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma autoriaus darbų paroda „Multivisata“.Šiandien šalies kino teatruose pristatoma programa „Ieškokite moters“. Pristatomi keturi nauji lietuviški trumpametražiai filmai.Ved. Justė Luščinskytė
„Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“, – sako prancūzų choreografas Olivier Dubois, kurio spektaklis „Tragédie“ pradėjo šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Dusetose praėjusią savaitė, neatlikęs gausaus svorio sugriuvo seniausias miesto pastatas - buvusi žydų manufaktūra.Lenkija įvardijama kaip viens iš svarbiausių strateginių Lietuvos partnerių. Kiek ši strateginė partnerystė ryški kultūros srityje?Kompozitorius Sigitas Stankūnas savo namus Panevėžyje pavertė atvira meno erdve.Jean Baptitste Andrea 2023 metais už romaną „Globoti ją“ įvertintas Gonkūrų premija. Kas rašant knygas svarbu 20 metų kine dirbusiam rašytojui?Ved. Marius Eidukonis
„Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Koks teatro etiketas yra šiandien?Šakiuose tęsiama nuo 2019 m. gyvuojanti tradicija – įteikta Jono Augustaičio vardinė statulėlė „Raidė A“. Šakių viešosios bibliotekos įsteigtas apdovanojimas šiemet atiteko poetui Tomui Vyšniauskui.Vakar Vilniaus knygų mugėje, AGATA „Muzikos salėje“, buvo pristatytas pirmasis išsamus „Lietuvos muzikos kapitalo“ tyrimas. Lietuvos muzikos industrijos ekonominė vertė 2024 m. siekė kiek daugiau nei 3 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc. Didžiausia ekosistemos spraga išlieka eksportas – jis nesiekia nė dešimtadalio procento visos industrijos vertės.„Lietuvio vertybių sistema glūdi etninėje kultūroje, be kurios esame pasiklydę“, – sako gyvenimo ir profesinį jubiliejų pasitikęs Klaipėdos universiteto profesorius etnologas, lietuvių ir prūsų mitologijos tyrėjas Rimantas Balsys.Vakar laidoje „Ryto allegro“ Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė pastebėjo, kad Vilniaus knygų mugė jau šiandien gali lygiuotis į Geteborgą, o iki visiško panašumo trūksta visai nedaug. Pokalbis su knygų mugių entuziastais, aplankiusiais tiek didžiausias pasaulio, tiek mažesnes, nišines muges. Kartu pažvelgsime į pasaulinę knygų mugių rinką, jos mastą, tendencijas ir svarbiausius skirtumus.Ved. Justė Luščinskytė
Užsienio kultūros naujienose apie Barselonoje aukščiausią tašką pasiekusią Šventosios Šeimos baziliką, Salvadoro sostinėje iš plastikinių kamštelių sukurtą freską ir apie tai, kaip aktyvistų akcija Luvre, netikėtai pavertė politinę krizę kultūriniu pareiškimu.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis, sugrįžti į mokyklinį suolą ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien teatro Naujoje salėje įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“. Spektaklio kūrėjai kelia klausimą – kokią visuomenę formuoja dabartinė mokykla? Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Šiandien prasideda Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško žmogaus“. Kokie didžiausi iššūkiai kilo organizatoriams, kokios naujovės numatomos? Pokalbis su LLA prezidente Dovile Zaide.„Knygų mugė – tai ne knygų turgus, tai Lietuvos intelektualinis karnavalas, kuriame svarbiausias yra susitikimas“- yra sakiusi viena iš šios mugės iniciatorių, ilgametė organizacinio komiteto vadovė Lolita Varanavičienė, su kuria aptarsime svarbiausius šių metų kultūros programos akcentus.Ar knygų pasaulyje yra matomi vertėjai? Ką reiškia Umberto Eco teiginys „versti reiškia pasakyti beveik tą patį“. Apie Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą rengiamą pokalbių ciklas „(Ne)matomi vertėjai“ pasakoja jo sumanytojos, vertėjos Rasa di Pasquale ir Toma Gudelytė.Ved. Jolanta Kryževičienė
Valstybinė lietuvių kalbos komisija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį. Kodėl tokio žodynėlio reikėjo?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pradėtas naujas teatro klubo renginių ciklas. Pirmajame klubo susitikime kultūros lauko problemas, tyrimus, didmiesčių ir regionų publikos įpročius pristatė kultūros sociologas Tadas Šarūnas.Nacionalinis kultūros centras šiemet mini savo veiklos 85 metų sukaktį, keičia savo vizualinį identitetą, pristato ir naują šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“.Kaišiadorių muziejus pristato knygą „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“.Šiemet minimos 85-osios Babyn Jaro žudynių metinės. Kaip ši tragedija atsimenama ir istorikų tyrinėjama kariaujančioje Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis
Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ Aldis Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas.Kauno paveikslų galerijoje pristatoma Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Krentant“. Tai iki šiol didžiausia autoriaus personalinė paroda, apimanti aštuonerių metų kūrybinį laikotarpį.Prieš ketverius metus, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. Nepaisant to, žurnalistai savo darbus tęsia. Ką reiškia būti žurnalistu šio karo akivaizdoje? Pokalbis su viena iš nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės „The Ukrainians Media“ įkūrėjų ir dabartine redaktore Marička Paplauskaite bei Ukrainoje dirbančia ir gyvenančia italų kilmės korespondente Daniela Prugger.Pokalbis su Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow" įkūrėju ir vadovu Jonu Ohmanu.Vilniuje rengiama solidarumo su Ukraina akcija ir koncertas „Laisvė šviečia 2026. RADAROM“.Ved. Justė Luščinskytė
Lietuvos banko rūmuose Kaune galima susipažinti su nepastebimu pinigų gyvenimu Evaldo Lasio fotografijų parodoje „Gyvenimas tarp delnų“.Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje sukurta speciali šviesuolių erdvė, skirta pažinti Šiaulių rajono kūrėjų, mokslininkų ir visuomenininkų biografijas bei darbus.M.A.M.A apdovanojimuose šiemet pirmą kartą įteikta „Metų džiazo“ nominacija. Šio apdovanojimo laureatais tapo kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“.Portugalijoje vykusiose XIII tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Lietuva sulaukė istorinio dėmesio – mūsų šalis oficialiai pristatyta kaip pagrindinė renginio kryptis.Pasirodė dešimtasis Lietuvos kultūros instituto leidžiamo žurnalo „As a Journal“ numeris „Spirti As a Journal“. Jo kviestinė redaktorė – rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė.Lucke minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 35 metų sukaktį pirmą kartą įvyko Lietuvos kultūros dienos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis
Belaukiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos Tokiuje prasideda renginiai, skirti supažindinti japonus su Čiurlionio kūryba.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Vasario 20 dieną 1916 metais gimė kompozitorius, visuomenės veikėjas, pedagogas Julius Juzeliūnas.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos.Saukų galerijoje galerijoje pristatomas tapytojo Šarūno Saukos paveikslas „Tai, ką matau“.Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Lietuvių kilmės menininkas Ernestas Zacharevičius, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Malaizijoje, padavė į teismą oro linijų kompaniją „AirAsia“ dėl to, kad ji savo lėktuvų dizainui panaudojo jo gatvės meno kūrinį „Vaikai ant dviračio“.Ved. Marius EidukonisAleksandros Stadalienės nuotr.
Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Tauragės Pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“.Į LRT kreipėsi klausytojas, keldamas klausimą dėl Jonavos rajone, Normainių kaime, esančio Baro konfederatų koplytstulpio būklės. Šis XVIII a. pabaigos paminklas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, tačiau vietos bendruomenė jau ne vieną dešimtmetį stebi fizinį objekto nykimą.Anykščiuose susibūrusi roko grupė „Čigongo meistras“ šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą“, – sako grupės lyderis Mykolas Tursa.Kurkliai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Ved. Justė Luščinskytė
Kokios vaikų vardų tendencijos buvo 2025 metais?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Sapiegų rūmai jau nebe pirmus metus paauglius suburia į žaidimą-simuliaciją Minirūmai.Kokios buvo Vaidos Aleknavičienės 100 dienų kultūros ministrės poste?Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Skriaudžiai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Išleista grafinė novelė „Radvilos Našlaitėlio kelias, arba Apie piligrimus, banditus ir mumijas“.Ved. Marius Eidukonis
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose
Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė
Anapilin iškeliavusį fleitininką, ilgametis ansamblio „Musica humana“ vadovą Algirdą Vizgirdą prisimename su jo mokiniu fleitininku Justinu Mačiu.Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus sausio-kovo mėnesiais kviečia į ekskursijų ciklą „Pažinkime, kad būtume“.Vienas „Utenos radijo“ balsų Dovydas Giruckas. Radijo savanoris radijo liga susirgęs būdamas vos 11-os metų.Šiaulių Didždvario gimnazijos gali didžiuotis tuo, kad jau daugiau kaip 20 metų turi radijo stotį „Radijo klubas“, kurią gali girdėti visi Šiauliai.Mažeikių kasdienybė neatskiriama nuo radijo stoties „Mažeikių Aidas“. Apie kokius Mažeikius kalba šio radijo balsas Audra Ūdraitė?Kaip kurti radiją miestui, kuriame ir taip daug radijų? Sostinėje jau metus veikia radijo stotis „Vilnius FM“.Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ komanda, kviesdama švęsti Užgavėnes, organizuoja festivalį „Kaukynės“Ved. Marius Eidukonis
Užsienio kultūros apžvalgoje – apie aktyvistų raginimus Jungtinėje Karalystėje nebepriimti dainų tekstų, kaip įrodymų baudžiamosiose bylose, taip pat žvilgsnis į Ukrainos nacionalinį paviljoną gegužę startuojančioje Venecijos bienalėje ir pažintis su naujausiu „Lego“ kaladėliu rinkiniu, skirtu Klodo Monė kūrybai įamžinti. Pasakoja Rytis Skamarakas.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis? Rūta Dambravaitė kalbasi su dokumentinio kino kūrėja iraniete Shadi, šiuo metu gyvenančia Vokietijoje.Kodėl tiek mažai žinome apie vieną iškiliausių XX a. tapytojų, poetų ir pedagogų Antaną Martinaitį? Kodėl keturiasdešimt septynerius metus gyvenusio kūrėjo darbai taip ir liko sovietmečio šešėlyje? Apie tai plačiau – menotyrininkė Algė Gudaitytė.Monooperos „Prima donna“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: scenoje telpantis vienos solistės pasaulis ir septyni personažai.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą - Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Kokį kelią, gelbėdamas unikalų statinį, nuėjo kunigas Algirdas Toliatas, kokį šviesos projektą, prikeliantį bažnyčią naujam gyvenimui, sukūrė architektė Marija Nemunienė kalbėsime laidoje. „Paliksime istorijos ženklus, kurie liudys - sovietai bažnyčias paversdavo sandėliais“,- sako architektė Marija Nemunienė.Ved. Jolanta KryževičienėMB Fragment architektai vizualizacija
Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?Kokią knygos istoriją sužino su senosiomis knygomis dirbantys restauratoriai?Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Filmų gamyba praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu. Tęsiasi ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka sugalvojo suteikti knygoms pasus. Ką apie knygą pasakos jos pasas?Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paskelbė, kad rasti papildomi pusė milijonų eurų Medijų rėmimo fondui, o pats fondas ruošiasi naujam ekspertų konkursui.Ved. Marius Eidukonis
„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. <...> Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Neseniai paskelbti UNICEF duomenys apie paauglių patyčias Europoje rodo, kad Lietuvoje beveik pusė 13–15 metų moksleivių patiria patyčias per 30 dienų. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, gerokai viršijantis Europos vidurkį. Kodėl šie rodikliai taip stipriai skiriasi ir kokie veiksniai lemia tokią Lietuvos poziciją?Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai.Šiemet Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui sukanka 100 metų. Prieš šimtą metų visuomenė buvo kviečiama prisidėti prie muziejaus kūrimo – nešti pirmuosius eksponatus, dokumentus ir liudijimus apie teatro gyvenimą. Ši tradicija tęsiama ir šiandien.Ved. Justė Luščinskytė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States