Discover
LRT Aktualijų studija
LRT Aktualijų studija
Author: LRT
Subscribed: 120Played: 4,403Subscribe
Share
© Copyright LRT
Description
Yra klausimų, kurie svarbūs mums kaip bendruomenei ir kaip valstybei. Laisvame krašte jų nedera palikti tik valdžiai. Juos svarstyti ir atsakymų ieškoti turime visi kartu. Pirmadieniais–penktadieniais 11.05 val. per LRT RADIJĄ.
2152 Episodes
Reverse
Prancūzijoje dar gruodį sulaikytas žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas greitai gali būti perduotas Lietuvai – teismas Prancūzijoje šią savaitę apsispręs dėl ekstradicijos. Tuo tarpu kitas akcininkas Raimondas Baranauskas slapstosi rusijoje ir piktinasi, kad Lietuva jam nemoka pensijos. Ekspertai sako, kad jei ir pavyktų į Lietuvą atskraidinti Antonovą, išieškoti daugiau dingusių pinigų nepavyktų.Ar Antonovo sugrąžinimas į Lietuvą gali padėti tašką „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja buvęs prokuroras Rolandas Tilindis, buvęs „Snoro“ laikinosios komisijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, advokatas Romualdas Drakšas.Ved. Marius Jokūbaitis.
Po atlikto audito paaiškėjo, kad valstybės rezervas tvarkomas netinkamai, o kilus krizei nebūtų kaip pasirūpinti gyventojais, nes maisto atsargų nėra sukaupta. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad tai nusikalstamas buvusios valdžios aplaidumas. Premjerė kelia klausimą, ar ne geriau dalį maisto nupirkti ir sandėliuoti, o ne rezervuoti. Buvusi konservatorių valdžia tai vaidina žingsniu atgal.Kaip apsirūpinsime maistu kilus krizei? Kam turi tekti atsakomybė dėl netinkama tvarkomo valstybės rezervo?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė,„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius, LSPD lyderis Mindaugas Sinkevičius, Seimo narė Giedrė Balčytytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda keliasi iš Lietuvos į Lenkiją. Apie tai ji pranešė Lietuvos parlamentarams. Neseniai Lietuva sumažino Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugos lygį. Anksčiau ji buvo saugoma kaip Lietuvos prezidentas, dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos tuo rūpinasi policija.Laidoje dalyvauja: Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Denisas Kučinskis, Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.
LRT Taryba neatsižvelgė į visuomeninio transliuotojo darbuotojų siūlymą ir neatsistatydino, nes tam nepritarė dauguma Tarybos narių. LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas jau garsiai sako, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis pati, tačiau balsuoti dėl direktorės atleidimo Taryba kol kas nesiryžta. Direktorė pasitraukti neketina ir laikosi nuomonės, kad Taryba pasiduoda politikų spaudimui. O politikai registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas ir sulaukia tarptautinio dėmesio iš Venecijos komisijos.Kas bus su LRT? Kas atsakingas už visuomeninio transliuotojo krizę?Laidoje dalyvauja LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo nariai Indrė Kižienė ir Simonas Kairys.Ved. Liepa Želnienė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas didina spaudimą Europai dėl Grenlandijos, pagrasinęs įvesti importo tarifus šalims, kurios palaiko Grenlandiją. Europos šalių lyderiai žada atkirtį ir perspėja, kad tarifų karas niekam nebus naudingas, bet vertybės bus ginamos. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį parašė tris žodžius – Lietuva palaiko tai. Tai reakcija į ES šalių lyderių bendrą poziciją. Tačiau yra manančių, kad Lietuvai geriau patylėti dėl artimiausios NATO partnerės veiksmų. Ar Lietuva turėtų griežčiau reaguoti į galimą Grenlandijos aneksiją?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė, buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys, Grenlandijoje dirbantis verslininkas Žydrūnas Andruška.Ved. Marius Jokūbaitis.
Kapčiamiesčio poligono klausimas jau kone mėnesį siūbuoja šalies viešąją erdvę. Gyventojai protestuoja, politikai įtikinėja savo tiesomis, kariuomenė bando kalbėtis, o Rusija dar pila žibalo, skleisdama dezinformaciją socialiniuose tinkluose. Kodėl ši krizė kilo ir ko turėtų pasimokyti visos pusės?Dalyvauja: komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertas Aidas Petrošius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė, politologas, buvęs krašto apsaugos ministrės patarėjas Giedrius Česnakas.Ved. Jurgita Čeponytė.
Jau daugiau kaip dvi savaites iraniečiai protestuoja prieš Islamo Respublikos autoritarinį valdymą. Skirtingais duomenimis žuvo nuo 2,5 iki 20 tūkst. žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną dėl „labai griežtų veiksmų“, jei valdžios institucijos imsis karti protestuotojus. Tačiau šiandien jis jau sako, kad jam pranešta, kad protestuotojų žudynės liovėsi ir toliau „stebės ir pažiūrės“ kaip įvykiai klostytis toliau.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Egdūnas Račius ir Gintautas Mažeikis, „Redakcijos“ žurnalistas Ignas Kinčinas, Tiubingeno universiteto tyrėjas dr. Žilvinas Švedkauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė
Socialdemokratas Robertas Kaunas krašto apsaugos ministru dirba du mėnesius. Dėl jo skyrimo ministru vyko protestai, jam priekaištauta dėl per menko gynybos politikos išmanymo. Dabar Robertas Kaunas susiduria su naujais iššūkiais. Paskelbus apie planus įkurti naują poligoną prie Kapčiamiesčio, tam priešinasi Lazdijų rajono gyventojai. Gynybai numatytas rekordinis finansavimas, bet kyla abejonių, ar pinigai naudojami skaidriai. O be to kasdien kyla vis naujų geopolitinių iššūkių.Kaip Lietuvos gynybą mato Robertas Kaunas?Išsamus pokalbis su krašto apsaugos ministru.
Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo pasisakymai apie ukrainiečius sukėlė skandalą Lietuvoje. Pasigirdo ir siūlymų įvesti papildomų ribojimų visai opozicijai, kurią priglaudė Lietuva. Pats Volkovas sako, kad jo pasisakymai buvo neatsakingi. Tačiau ir toliau piktinasi, esą atsakomybės dėl Putino režimo reikalaujama iš visų rusų. Ar Lietuva turėtų keisti savo požiūrį į rusų opozicionierius?Laidoje dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris.Ved. Jurga Tvaskienė.
JAV Baltieji rūmai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto galimybes įsigyti Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Taip pat Baltųjų rūmų pranešime priduriama, kad „JAV kariuomenės panaudojimas visada yra viena iš galimybių“. Danijos premjerė Mette Fredriksen teigia, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, geografas Rytas Šalna, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck.Ved. Agnė Skamarakaitė
Nedarbo išmokų tvarka bus griežtesnė, o laikotarpis be darbo neįsiskaičiuos į būtiną stažą. Tokios naujovės įsigalios šiais metais. Pertvarkos sumanytojai sako, kad tai gali sumažinti ilgalaikių bedarbių skaičių, užkirsti piktnaudžiavimą išmokomis. Tačiau kritikai abejoja, ar nauja reforma privers oficialiai dirbti tuos, kurie išnaudoja sistemą. Ar griežtesnės išmokų taisyklės sumažins bedarbių skaičių?Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis, Investuotojų forumo vadovas Vytautas Šilinskas, ekonomistas Romas Lazutka, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Marius Jokūbaitis.
Nurimus balionų atakoms, Baltijos jūroje ir vėl pradėjo trūkinėti kabeliai. Europos Sąjungos vadovybė įspėja, kad ypatingos svarbos infrastruktūrai vis dar gresia didelis sabotažo pavojus. Ar pajėgsime apsisaugoti nuo Rusijos išpuolių?Dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, komiteto narys Dainius Gaižauskas ir Gynybos technologijų fondo vadovas Edvinas Kerza.Ved. Mindaugas Aušra
Venesuelos diktatoriaus Nikolo Maduro sulaikymas ir atgabenimas į Jungtines Amerikos Valstijas pasaulyje sukėlė sprogimo bangą. Donaldas Trumpas pareiškė, kad Venesuela kurį laiką bus valdoma amerikiečių, naftos gavyba taip pat perimama. Tačiau kyla klausimų dėl operacijos teisėtumo ir kaip tai paveiks pasaulio santvarką.Kas gali keistis pasaulyje po N.Maduro sulaikymo?Laidoje dalyvauja Gynybos analitikas Egidijus Papečkys, politologas Tomas Janeliūnas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorė Gintarė Žukaitė.Ved. Marius Jokūbaitis
2025 – ieji Lietuvoje bus prisimenami kaip politinių skandalų, premjero atsistatydinimo ir protesto mitingų metai. Tai buvo laikotarpis, kai suintensyvėjo hibridinės atakos, o vertybiniai ginčai persikėlė į socialinius tinklus. Iš kitos pusės, ekspertai pastebi stiprėjančią pilietinę visuomenę ir jos poliarizaciją.Kokie Lietuvos istorijoje išliks 2025 metai?Laidoje dalyvauja istorikas Norbertas Černiauskas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos teisininkas, Ingos Ruginienės patarėjas Jurgis Valiukevičius, protesto organizatorius Robertas Koroliovas, komunikacijos ekspertas Mantas Dubauskas, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili.Ved. Marius Jokūbaitis
Lietuvos ekonomika šiais metais ir toliau stiebėsi. O reikšmingiausi įvykiai sietini su valdžios sprendimais – mokesčių reforma, gynybos finansavimu, antros pensijų pakopos. Tačiau buvo ir blogų žinių – užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų, menksta eksportas. Ekspertai kai kuriuos žingsnius vadina trumparegiškais, kurių pasekmes pamatysime vėliau. Tačiau pesimistų balsus užgožia augantis vartojimas, kuris tęsis ir kitais metais. Ar Lietuvos ekonomikai tai buvo geriausi metai?Laidoje dalyvavo: VDU Ekonomikos fakulteto docentė Viktorija Tauraitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė, KTU Ekonomikos fakulteto docentas Evaldas Stankevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.
Paskutinėmis šių metų dienomis Donaldas Trumpas tęsė susitikimus su Ukrainos ir Izraelio lyderiais. Būtent kontroversiški susitikimai ir nuotaikų kaita labiausiai atspindėjo šių metų užsienio politiką. Su kokiais esminiais iššūkiais susidursime kitąmet? Ir kokius pasirinkimus turės padaryti Lietuva?Diskusijoje dalyvauja: buvę užsienio reikalų ministrai, diplomatai Vygaudas Ušackas, Antanas Valionis, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Mindaugas Aušra.
Kapčiamiestyje planuojama statyti karinį poligoną, kuris turėtų būti svarbus Suvalkų koridoriaus gynybai. Tačiau vietos gyventojai tam priešinasi. Jie nerimauja, kad daliai jų teks išsikelti iš namų, o karo atveju taptų taikiniu. Be to, kalbama apie būsimus kirtimus, žalą gamtai. Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad rajonui iš poligono būtų ir ekonominė nauda. Pirmadienį įvyko pirmasis susitikimas su vietos gyventojais, kuriame netrūko aistrų.Ar Kapčiamiestis tinkama vieta naujam poligonui?Laidoje dalyvauja buvusi Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Kapčiamiesčio gyventojas Algimantas Kimtys, Gynybos ekspertas Romas Judinas, Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas.Ved. Marius Jokūbaitis
Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.
Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.Ved. Agnė Skamarakaitė
Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas PeluritisVed. Liepa Želnienė.




