Claim OwnershipHomo cultus. Istoriko teritorija
Subscribed: 122Played: 2,625
Subscribe
© Copyright LRT
Description
“Istoriko teritorijoje” bus galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu metu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Taigi, “Istoriko teritorija” bus erdve, kurioje kalbėsis ne vien tik mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai: Kokia mūsų buvimo laiko upėje prasmė? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kaip individualios ir kolektyvinės patirtys gali padėti mums gyvenant šiandienoje? Kokiu būdu derėtų pasakoti apie praeitį ir joje nutikusius dalykus nuolat skubančiam, niekam neturinčiam laiko XXI amžiaus žmogui?
Laidą veda Aurimas Švedas. Trečiadieniais 15.05 val.
Laidą veda Aurimas Švedas. Trečiadieniais 15.05 val.
258 Episodes
Reverse
Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas
Kaip ir kokiais laikrodžiais laiką matuoja fizikai? Kaip mūsų požiūrį į laiką pakeitė Albertas Einšteinas? Ar laikas gali judėti skirtingais greičiais, nelygu kokiame žiūros taške jį matuojame?Ar tikrai egzistuoja begalybė skirtingų laikų, pasaulį valdo nepastovumo principas, todėl mes gyvename nuolatiniame vyksme ir įvykių chaose, o skirtumo tarp praeities ir dabarties nėra? Kaip suprasti fizikų teiginį, jog universali dabartis neegzistuoja?Ar fizikų vaizduotėje įmanu mūsų visatoje surasti vietų, kur nebūtų laiko arba – kur laikas būtų pasibaigęs?Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais prof. Miku Vengriu ir dr. Mažena Mackoit Sinkevičienė, o taip pat - Ženevoje, CERN laboratorijoje, dirbančiu fiziku dr. Gediminu Šarpiu.Ved. Aurimas Švedas
Koks Europos arba pasaulio istorijos įvykis geriausiai įtelpa į „tragikomiškos nesąmonės“ kategoriją? Kokie istoriniai šaltiniai priverčia juos tyrinėjančius mokslininkus nusikvatoti?Kada istorikai profesionalai juokauja ir kaip istoriko amatą įvaldę žmonės pasirenka ironiško turinio kūrėjų, komikų ir kartu - visuomenės kritikų kelią?Pokalbis su istorikais Tomu Vaitele, Andriumi Povilu Stepavičiumi, istorijos studijas baigusiais ironiško turinio kūrėjais Benu Lastausku ir Tomaš Tomaševski.Ved. Aurimas Švedas
Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, šešių „Kopos“ knygų cikle sukūrė įstabų, kvapą gniaužiantį pasakojimą apie atšiaurią Arakio planetą, visatos gyvybę palaikantį prieskonį melanžą, Polą Atreidą ir jo palikuonis, maištinguosius fremenus ir paslaptingąsias bene geserites.Ištikimi rašytojo talento gerbėjai ir „Kopos“ pasaulio tyrinėtojai ieško F. Herbert tekstuose įvairių užslėptų prasmių. Kokios prasmės atsiveria prieš XXI a. skaitytojo akis?Kaip „Kopos“ pasaulį pabandė paversti kino filmu Alejandro Jodorowsky, kodėl David Lynch nusivylė savąja F. Herbert tekstų ekranizacija ir kas (ne)pavyko Denis Villeneuve?Pokalbis su „Kopos“ knygų vertėju į lietuvių kalbą Matu Geležausku, teisininku, rašytoju, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku, kino kritiku Dmitrij Gluščevskij ir tekstų rašytoju Povilu Sabaliausku.Ved. Aurimas Švedas
Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.Ved. Aurimas Švedas
Kaip XIX a. pabaigoje lietuviai buvo matomi carinės Rusijos imperijos elito ir į „Šiaurės vakarų kraštą“ užklystančių europiečių? Kaip paaiškinti pasaulinių parodų, kurios pradėtos rengti 1851-aisiais metais Londone, fenomeną? Kodėl įvairios tautos bei valstybės taip entuziastingai priėmė idėją sutalpinti visą pasaulį po vieno paviljono stogu? Ar pavyko lietuviams pasinaudoti trijų pasaulinių parodų, 1900, 1935 ir 1937-aisiais surengtų Paryžiuje suteikta galimybe papasakoti apie save pasauliui?Pokalbis su parodos „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ idėjos autore ir kuratore, tekstilininke ir dailėtyrininke Migle Lebednykaite, dailėtyrininke Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, menotyrininke Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene.Ved. Aurimas Švedas
Ką reiškia būti maža leidykla Lietuvos rinkoje?Kaip leidykla „RaRa“ suranda Lietuvos visuomenei nežinomus, savitus, įdomius JAV, Meksikos, Angolos, Čilės, Kinijos ir kitų šalių autorius taip plėsdama mūsų akiratį, formuodama literatūrinį skonį? Kur yra Lietuvos leidyklų vieta mentaliniame didžiąsias žvaigždes atstovaujančių literatūros agentų ir leidybinių namų žemėlapyje?Kokią galima įsivaizduoti RaRa“ ateitį po 5 ar 10 metų imant domėn tai, kad Lietuvos visuomenė traukiasi ir tuo pačiu - mažėja lietuvių kalba skaitančių žmonių skaičiaus?Pokalbis su ką tik savo gyvavimo penkmetį paminėjusios leidyklos „RaRa“ įkūrėju ir vadovu Benu Arvydu Grigu.Ved. Aurimas Švedas
Hibridinės dokumentikos žanrui priskiriamame dokumentiniame Gerdos Paliušytės filme „Laivas“ (2025) pasakojama šokėjo ir choreografo Algirdo Stravinsko istorija.Kaip XX a. 8 ir 9 dešimtmečiuose jauni žmonės Lietuvoje mėgino išreikšti save kurdami naujas šokio formas? Kaip perėjimas iš autoritarizmo į laisvą visuomenę pakeitė šiuolaikinį šokį Lietuvoje? Kaip kino filme per per skirtingų kartų judesį ir kūno raišką galima papasakoti Lietuvos istoriją?Pokalbis su dokumentinio filmo „Laivas“ scenarijaus autore ir režisiere Gerda Paliušyte, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ choreografe ir pedagoge Airida Gudaite, choreografu ir šokėju Algirdu Stravinsku.Ved. Aurimas Švedas
Kas yra bioantropologiniai tyrimai ir kaip jie padeda mirusiems žmonėms atgauti jų tapatybes? Kaip buvo vykdomi Napoleono Didžiosios Armijos (1812 m.) karių masinės kapavietės Vilniuje tyrimai, Dubingių piliavietėje rastų Radvilų giminės palaikų bei Gedimino kalne užkastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų identifikavimo darbai? Kokius uždavinius sau turėtų kelti mokslininkai, siekiantys atlikti naujus Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimus?Pokalbis su gydytoju, antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovu, prof. Rimantu Jankausku.Ved. Aurimas Švedas
Kaip vystėsi siaubo filmų žanras ir kaip XXI-ajame amžiuje pakito baimės idėja kine? Kodėl kai kurie žmonės mėgsta siaubo filmus? Ar tokių filmų žiūrėjimas yra tiesiog keista gal net kiek perversyvi pramoga, o gal siaubo filmų žiūrėjimo patirtys gali mus kažkuo praturtinti? Kodėl tokio didžiulio populiarumo susilaukė siaubo filmų franšizė „Adamsų šeimynėlė“ ir jos kūrybiška plėtotė – serialas „Trečiadienė“?Pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte, kino režisieriumi Jonu Trukanu, kino kritike, žurnalo „Kinas“ redaktore Santa Lingevičiūte, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, serialo „Trečiadienė“ gerbėja Ūla Švedaite.Ved. Aurimas Švedas
Ką kinas gali pasakodamas apie žmogų ir jo gyvenimo istoriją ko negali knyga? 90 minučių atskleisti Holokaustą išgyvenusios moters, iškilios intelektualės, germanistės, teatro kritikės prof. dr. Irenos Veisaitės likimui – daug ar mažai? Kaip keitėsi kino režisierės pradinis sumanymas mirus pagrindinei filmo herojei ir istorijos pasakotojai? Ar filmas apie I. Veisaitę gali padėti mums išgyventi šiuos neramius laikus? Apie tai „Istoriko teritorijos“ pokalbis su dokumentinio kino režisiere Giedre Žickyte.Ved. Aurimas Švedas
Kaip kinas nugalėjo baudžiamąją teisę Juozo Budraičio gyvenime? Ar jis pats matė visus 140 filmų kuriuose vaidino? Kaip teatras paveikė kino aktoriaus likimą? Kuo buvo išskirtinis spektaklis „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“ (Kauno valstybinis dramos teatras 1982), kuriame J. Budraitis suvaidino... Leniną? Kaip J. Budraitis visą gyvenimą tobulino slampinėtojo, gyvenimo stebėtojo ir fotografuotojo, o taip pat – knygų skaitytojo talentus?Pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, fotomenininku, diplomatu Juozu Budraičiu.Ved. Aurimas Švedas
Pokalbis apie amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos žanrui priskirtinų knygų ciklą „Fondas“, kuriame pasakojama apie galaktinės imperijos žlugimą, po kosmosą pasklidusiai žmonijai iškilusią grėsmę pasinerti į barbarybės sutemas bei psichoistorijos mokslo kūrėją Harį Seldoną, pabandžiusį apgauti lemtį.Kas tokio išskirtinio yra I. Asimovo knygose, kad net ir praėjus 80 metų nuo pirmųjų rašytojo tekstų apie „Fondą“ pasirodymo pradžios mes vis dar skaitome pasakojimus apie galaktikos išgyvenamus virsmus, žmonių bandymus surasti prasmę duomenų chaose ir tuo pačiu – projektuoti ateitį?Pokalbis su I. Asimovo knygų vertėjais Matu Geležausku ir Anita Kapočiūte.Ved. Aurimas Švedas
Kodėl mergaitės knygose, filmuose ir spektakliuose labai retai būna herojėmis, patiriančiomis išbandymus, įveikiančiomis savo baimes, išdrįstančiomis rizikuoti?Kaip su vaikais kalbėtis suaugusiųjų temomis, tokiomis kaip okupacija, stalininės represijos, išdavystės, partizanų karas, mirtys? Kuo panašios ir kuo skiriasi rašytojų, komiksų piešėjų, teatro režisierių ir aktorių galimybės pasakoti sudėtingas bei skaudžias istorijas?Kaip buvo kuriamas komiksas „Mergaitė su šautuvu“ ir kaip jis virto spektakliu, rodomu Vilniaus „Lėlės“ teatre?Pokalbis su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi; iliustruotoja ir komiksų kūrėja Lina Itagaki, teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene, aktoriais Eliza Bondarenko ir Dainiumi Taručiu, istoriku Dariumi Juodžiu.Ved. Aurimas Švedas
Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas
Po 15 metų trukusių tyrimų literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė išleido monografiją „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Pokalbis apie kintantį autorės santykį su tyrimo objektu, knygos gimimo užkulisius bei R. Gavelio išskirtinumą lietuvių literatūros lauke.Ved. Aurimas Švedas
Kaip užsimezgė ir plėtojosi poeto bei kino režisieriaus Romo Lileikio ir dailininko Vytenio Lingio bendra kūryba?Kompozitoriaus Kipro Mašanausko ir Romo Lileikio albumą „Requiem“, praėjus dvidešimčiai metų po jo sukūrimo, ėmėsi intepretuoti Vytenis Lingys (2015), išplėsdamas žodžių ir muzikos sąveikoje gimusį pasakojimą į naują patirties erdvę.Ką Vytenis Lingys savo piešiniais norėjo pasakyti?Kaip naują „Requiem“ versiją priėmė ištikimi šio novatoriško ir konceptualaus albumo gerbėjai?Pokalbis su kino režisieriumi bei poetu Romu Lileikiu ir dailininku Vyteniu Lingiu.Ved. Aurimas Švedas.
Pokalbis apie kino režisieriaus ir poeto Romo Lileikio bei kompozitoriaus Kipro Mašanausko kūrinį „Requiem“. Tai 1994-1995 metais sukurtas pasakojimas apie akimirką ir amžinybę, apie pastangas peržengti ribas, apie rūpestį suspėti numirti iki mirties, o taip pat - apie viltį ir pabudimą.„Requiem“ savyje susieja poeziją, antikinę graikų dramą, mitologiją, folklorą, grigališkąjį choralą, džiazą. Kaip į vieną visumą pavyko apjungti tokius skirtingus dalykus?Kaip savo balsą ir vaidmenį šio albumo įrašuose atrado choras „Brevis“?Kiek „Requiem“ yra savojo laikmečio vaikas ir kiek jis iškrito iš XX a. pabaigos laiko gausmo?Pokalbis su kino režisieriumi ir poetu Romu Lileikiu bei kompozitoriumi Kipru Mašanausku.Ved. Aurimas Švedas
YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas įkurtas 1925 m. Vilniuje. Tai pirmoji pasaulyje mokslo institucija, skirta jidiš kultūrai ir Rytų Europos žydų gyvenimo tyrimams.Kokios asmenybės kūrė Žydų mokslinių tyrimų institutą, brėžė svarbiausias jo veiklos gaires, buvo savotiškais intelektualiniais lyderiais institute?Ką reikėtų laikyti svarbiausias YIVO pasiekimais tarpukario epochoje?Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje Rafaelio Chvoleso galerijoje atidaryta paroda „YIVO: Vilniaus istorijos“, o jos kuratoriai parodos lankytojams žada intriguojančią kelionę laiko mašina. Ką sužinosime apie YIVO ir Vilnių pasinaudoję kvietimu leistis į kelionę?Kokias dar parodas, konferencijas, knygų prezentacijas, kitas priemones planuojama įgyvendinti 2025-aisiais minint YIVO šimtmetį?Pokalbis su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu, to paties muziejaus Ekspozicijų skyriaus vedėju ir parodų kuratoriumi dr. Aivaru Poška.Ved. Aurimas Švedas(Mariaus Žičiaus nuotr.)
Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States