Claim OwnershipHomo cultus. Istoriko teritorija
Subscribed: 122Played: 2,772
Subscribe
© Copyright LRT
Description
“Istoriko teritorijoje” bus galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu metu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Taigi, “Istoriko teritorija” bus erdve, kurioje kalbėsis ne vien tik mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai: Kokia mūsų buvimo laiko upėje prasmė? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kaip individualios ir kolektyvinės patirtys gali padėti mums gyvenant šiandienoje? Kokiu būdu derėtų pasakoti apie praeitį ir joje nutikusius dalykus nuolat skubančiam, niekam neturinčiam laiko XXI amžiaus žmogui?
Laidą veda Aurimas Švedas. Trečiadieniais 15.05 val.
Laidą veda Aurimas Švedas. Trečiadieniais 15.05 val.
270 Episodes
Reverse
Kada ir kur įvyko pirmasis „Biplan“ koncertas? Kokia prasmė glūdi šios grupės narių žodžiuose - „mes buvome pirmoji MTV karta“?Kaip vyko pirmųjų dviejų „Biplan“ albumų „Banzai“ (1997) ir „Braškės“ (1998) įrašai?Kaip jauni vaikinukai iš Vilniaus įtikino mus, kad roko muzikoje gali būti daug šviesos?Kokia grupės „Biplan“, gyvuojančios jau trisdešimt metų, ilgaamžiškumo paslaptis?Kaip Nepriklausomybės epochoje pasikeitė roko scena Lietuvoje?Pokalbis su grupės „Biplan“ įkūrėjais ir muzikantais – Maksu Melmanu ir Olegu Sejev.Ved. Aurimas Švedas
Ką sovietų valdžiai pavyko nuveikti griaunant Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonomikos sistemą ir verslo modelį pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais? Kodėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944-1947 metų laikotarpiu sovietai keitė požiūrį į privačią iniciatyvą, smulkųjį verslą, piliečių ekonominę saviraišką? Ar visuomenė pasinaudojo jai suteiktu šansu? Kas tuo metu vyko šešėlinėje ekonomikoje?1947 m. gruodžio mėnesį sovietai vėl ėmėsi ribojimų ir draudimų politikos. Už kokias šešėlyje esančias ekonominės veiklos formas sovietinė Temidė baudė rūsčiausiai vėlyvojo stalinizmo laikais?Pokalbis su publicistu ir istoriku, knygos „Nužudyti verslumą. Sovietų kova su Lietuvos gyventojų verslumu 1940-1953 metais“ autoriumi dr. Dariumi Indrišioniu.Ved. Aurimas Švedas.
Ką šokis istorikams pasakoja apie žmonių ir visuomenių gyvenimo būdą, mentalitetą, emocinę būklę, jų lūkesčius, siekius, baimes? Kaip XX a. modernaus, išraiškos arba laisvojo šokio raida padeda suprasti moterų sąvivokos, saviraiškos, situacijos kaitą Europoje ir pasaulyje?Kuo XX a. Lietuvos kultūros istorijoje svarbi modernaus, išraiškos šokio pradininkė Danutė Nasvytytė (1916-1983)? Kokie nauji šios asmenybės kūrybinės biografijos faktai bei jų interpretacija atsiveria knygoje „Nomadės šokis“?Pokalbis su istorike, knygos „Nomadės šokis: išraiškos šokio pradininkės Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija“ autore Emilija Tume.Ved. Aurimas Švedas
Kaip diplomuoti teisininkai, dirbę advokatų kontoroje, tapo keliautojais ir lietuvių pasaulio tyrinėtojais? Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto? Ar kelionės padeda geriau suprasti savąją tapatybę, atsakyti į klausimą kas yra „lietuviškumas“?Kokius pasaulio lietuvių istorijos ženklus ir atminties vietas per daugiau nei dešimt metų vykstančias ekspedicijas pavyko skirtinguose žemynuose surasti projekto „Gabalėliai Lietuvos“ įgyvendintojams?Pokalbis su keliautojais, lietuvių pasaulio tyrinėtojais, projekto „Gabalėliai Lietuvos“ iniciatoriais ir svarbiausiais įgyvendintojais – Augustinu ir Aiste Žemaičiais.Ved. Aurimas Švedas
Kuo ypatingi yra istorinio žanro filmai? Kodėl vieninteliu istoriniu bataliniu lietuvišku filmu yra „Herkus Mantas“, režisieriaus Marijono Giedrio sukurtas dar 1972-aisiais metais?Kaip buvo nufilmuota finalinė meninės dokumentikos žanro filmo „Vabzdžių dresuotojas“ (2008) scena? Kaip kuriami filmai apie pirmuosius valstybės asmenis („Prezidentės portretas“ (2009); „Valstybės paslaptis“ (2019)? Kokias svarbiausias idėjas siekta išsakyti dirbant ties filmais „Tada Blinda. Pradžia“ (2011) ir „Emilija iš Laisvės alėjos“ (2017)?Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia įkvepiančių mitų arba pasakų?Pokalbis su kino režisieriumi Donatu Ulvydu.Ved. Aurimas Švedas
Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje?Istorikai, kaip taisyklė, apibūdindami Lietuvos visuomenės situaciją XXI amžiuje konstatuoja: „Niekada taip gerai negyvenome“. Kaip ši gerovė veikia mūsų kūnus?Kokius svarbiausius raidos etapus išgyvena žmogaus kūnas? Ar mes, lyginant su savo protėviais, įgijome galimybių apgauti laiką ir pristabdyti amžėjimą?Pokalbis su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu, kineziterapeute ir sporto trenere Tatjana Štopiene ir anatomu-antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Andrejumi Suchomlinovu.Ved. Aurimas Švedas
Kokius pėdsakus laikas palieka operoje? Ir kaip opera įtakoja laikmetį bei jame gyvenančius žmones? Kokiu būdu operos Lietuvoje institucijos istorija susijusi su Lietuvos valstybės istorija? Ką opera davė lietuvių nacionalinei savikūrai? Ar egzistuoja lietuviškos „tautinės operos kodas“?Kaip reikia rašyti apie akimirkos grožio raišką operoje, kurio išlikę šaltiniai (muzikos partitūros, scenografų piešiniai, nuotraukos, recenzijos), deja, nepajėgūs atkurti?Pokalbis su kolektyvinės monografijos „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ bendraautoriais, muzikologėmis prof. Rūta Stanevičiūte, dr. Jūrate Katinaite, menotyrininku prof. Helmutu Šabasevičiumi.Ved. Aurimas Švedas
Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.Ved. Aurimas Švedas
Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir teisės instrumentams? Kokius teisės aktus galima laikyti „laiškais į ateitį“? Kuomet teisininkams tenka leistis į lenktynes su laiku?Pokalbis su teisininku, kriminologu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.dr. Gintautu Sakalausku.Ved. Aurimas Švedas
Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti?Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku.Ved. Aurimas Švedas
Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu.Ved. Aurimas Švedas
Kodėl danų rašytojos Solvej Balle romanų ciklas „Apie tūrio apskaičiavimą“ tapo pasauliniu literatūros reiškiniu? Kaip galima intepretuoti rašytojos pasakojimą apie antikvarinių knygų pardavėją Tarą Selter kuri sulūžus laiko tvarkai buvo įkalinta lapkričio 18-oje dienoje? Kaip ir kodėl žmonės realiame gyvenime patenka į laiko kilpas ir pradeda kartoti tuos pačius veiksmus, todėl nuolat pakliūna į tas pačias situacijas? Ar mes iš tiesų turime tvirtas garantijas, kad pasaulis yra tvarkingas ir prognozuojamas, o ateitis priklauso mums?Pokalbis su vertėja Ieva Toleikyte, literatūrologe ir literatūros kritike Neringa Butnoriūte, jungiškos krypties psichoanalitike Agne Morkvėnaite-Vasiliauskiene, filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos katedros vedėju Viktoru Bachmetjevu.Ved. Aurimas Švedas
Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas
Kaip ir kokiais laikrodžiais laiką matuoja fizikai? Kaip mūsų požiūrį į laiką pakeitė Albertas Einšteinas? Ar laikas gali judėti skirtingais greičiais, nelygu kokiame žiūros taške jį matuojame?Ar tikrai egzistuoja begalybė skirtingų laikų, pasaulį valdo nepastovumo principas, todėl mes gyvename nuolatiniame vyksme ir įvykių chaose, o skirtumo tarp praeities ir dabarties nėra? Kaip suprasti fizikų teiginį, jog universali dabartis neegzistuoja?Ar fizikų vaizduotėje įmanu mūsų visatoje surasti vietų, kur nebūtų laiko arba – kur laikas būtų pasibaigęs?Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais prof. Miku Vengriu ir dr. Mažena Mackoit Sinkevičienė, o taip pat - Ženevoje, CERN laboratorijoje, dirbančiu fiziku dr. Gediminu Šarpiu.Ved. Aurimas Švedas
Koks Europos arba pasaulio istorijos įvykis geriausiai įtelpa į „tragikomiškos nesąmonės“ kategoriją? Kokie istoriniai šaltiniai priverčia juos tyrinėjančius mokslininkus nusikvatoti?Kada istorikai profesionalai juokauja ir kaip istoriko amatą įvaldę žmonės pasirenka ironiško turinio kūrėjų, komikų ir kartu - visuomenės kritikų kelią?Pokalbis su istorikais Tomu Vaitele, Andriumi Povilu Stepavičiumi, istorijos studijas baigusiais ironiško turinio kūrėjais Benu Lastausku ir Tomaš Tomaševski.Ved. Aurimas Švedas
Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, šešių „Kopos“ knygų cikle sukūrė įstabų, kvapą gniaužiantį pasakojimą apie atšiaurią Arakio planetą, visatos gyvybę palaikantį prieskonį melanžą, Polą Atreidą ir jo palikuonis, maištinguosius fremenus ir paslaptingąsias bene geserites.Ištikimi rašytojo talento gerbėjai ir „Kopos“ pasaulio tyrinėtojai ieško F. Herbert tekstuose įvairių užslėptų prasmių. Kokios prasmės atsiveria prieš XXI a. skaitytojo akis?Kaip „Kopos“ pasaulį pabandė paversti kino filmu Alejandro Jodorowsky, kodėl David Lynch nusivylė savąja F. Herbert tekstų ekranizacija ir kas (ne)pavyko Denis Villeneuve?Pokalbis su „Kopos“ knygų vertėju į lietuvių kalbą Matu Geležausku, teisininku, rašytoju, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku, kino kritiku Dmitrij Gluščevskij ir tekstų rašytoju Povilu Sabaliausku.Ved. Aurimas Švedas
Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.Ved. Aurimas Švedas
Kaip XIX a. pabaigoje lietuviai buvo matomi carinės Rusijos imperijos elito ir į „Šiaurės vakarų kraštą“ užklystančių europiečių? Kaip paaiškinti pasaulinių parodų, kurios pradėtos rengti 1851-aisiais metais Londone, fenomeną? Kodėl įvairios tautos bei valstybės taip entuziastingai priėmė idėją sutalpinti visą pasaulį po vieno paviljono stogu? Ar pavyko lietuviams pasinaudoti trijų pasaulinių parodų, 1900, 1935 ir 1937-aisiais surengtų Paryžiuje suteikta galimybe papasakoti apie save pasauliui?Pokalbis su parodos „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ idėjos autore ir kuratore, tekstilininke ir dailėtyrininke Migle Lebednykaite, dailėtyrininke Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, menotyrininke Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene.Ved. Aurimas Švedas
Ką reiškia būti maža leidykla Lietuvos rinkoje?Kaip leidykla „RaRa“ suranda Lietuvos visuomenei nežinomus, savitus, įdomius JAV, Meksikos, Angolos, Čilės, Kinijos ir kitų šalių autorius taip plėsdama mūsų akiratį, formuodama literatūrinį skonį? Kur yra Lietuvos leidyklų vieta mentaliniame didžiąsias žvaigždes atstovaujančių literatūros agentų ir leidybinių namų žemėlapyje?Kokią galima įsivaizduoti RaRa“ ateitį po 5 ar 10 metų imant domėn tai, kad Lietuvos visuomenė traukiasi ir tuo pačiu - mažėja lietuvių kalba skaitančių žmonių skaičiaus?Pokalbis su ką tik savo gyvavimo penkmetį paminėjusios leidyklos „RaRa“ įkūrėju ir vadovu Benu Arvydu Grigu.Ved. Aurimas Švedas
Hibridinės dokumentikos žanrui priskiriamame dokumentiniame Gerdos Paliušytės filme „Laivas“ (2025) pasakojama šokėjo ir choreografo Algirdo Stravinsko istorija.Kaip XX a. 8 ir 9 dešimtmečiuose jauni žmonės Lietuvoje mėgino išreikšti save kurdami naujas šokio formas? Kaip perėjimas iš autoritarizmo į laisvą visuomenę pakeitė šiuolaikinį šokį Lietuvoje? Kaip kino filme per per skirtingų kartų judesį ir kūno raišką galima papasakoti Lietuvos istoriją?Pokalbis su dokumentinio filmo „Laivas“ scenarijaus autore ir režisiere Gerda Paliušyte, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ choreografe ir pedagoge Airida Gudaite, choreografu ir šokėju Algirdu Stravinsku.Ved. Aurimas Švedas
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States