Homo cultus. Istoriko teritorija

Kaip vystėsi siaubo filmų žanras ir kaip XXI-ajame amžiuje pakito baimės idėja kine? Kodėl kai kurie žmonės mėgsta siaubo filmus? Ar tokių filmų žiūrėjimas yra tiesiog keista gal net kiek perversyvi pramoga, o gal siaubo filmų žiūrėjimo patirtys gali mus kažkuo praturtinti? Kodėl tokio didžiulio populiarumo susilaukė siaubo filmų franšizė „Adamsų šeimynėlė“ ir jos kūrybiška plėtotė – serialas „Trečiadienė“?Pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte, kino režisieriumi Jonu Trukanu, kino kritike, žurnalo „Kinas“ redaktore Santa Lingevičiūte, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, serialo „Trečiadienė“ gerbėja Ūla Švedaite.Ved. Aurimas Švedas

Ką kinas gali pasakodamas apie žmogų ir jo gyvenimo istoriją ko negali knyga? 90 minučių atskleisti Holokaustą išgyvenusios moters, iškilios intelektualės, germanistės, teatro kritikės prof. dr. Irenos Veisaitės likimui – daug ar mažai? Kaip keitėsi kino režisierės pradinis sumanymas mirus pagrindinei filmo herojei ir istorijos pasakotojai? Ar filmas apie I. Veisaitę gali padėti mums išgyventi šiuos neramius laikus? Apie tai „Istoriko teritorijos“ pokalbis su dokumentinio kino režisiere Giedre Žickyte.Ved. Aurimas Švedas

Kaip kinas nugalėjo baudžiamąją teisę Juozo Budraičio gyvenime? Ar jis pats matė visus 140 filmų kuriuose vaidino? Kaip teatras paveikė kino aktoriaus likimą? Kuo buvo išskirtinis spektaklis „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“ (Kauno valstybinis dramos teatras 1982), kuriame J. Budraitis suvaidino... Leniną? Kaip J. Budraitis visą gyvenimą tobulino slampinėtojo, gyvenimo stebėtojo ir fotografuotojo, o taip pat – knygų skaitytojo talentus?Pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, fotomenininku, diplomatu Juozu Budraičiu.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos žanrui priskirtinų knygų ciklą „Fondas“, kuriame pasakojama apie galaktinės imperijos žlugimą, po kosmosą pasklidusiai žmonijai iškilusią grėsmę pasinerti į barbarybės sutemas bei psichoistorijos mokslo kūrėją Harį Seldoną, pabandžiusį apgauti lemtį.Kas tokio išskirtinio yra I. Asimovo knygose, kad net ir praėjus 80 metų nuo pirmųjų rašytojo tekstų apie „Fondą“ pasirodymo pradžios mes vis dar skaitome pasakojimus apie galaktikos išgyvenamus virsmus, žmonių bandymus surasti prasmę duomenų chaose ir tuo pačiu – projektuoti ateitį?Pokalbis su I. Asimovo knygų vertėjais Matu Geležausku ir Anita Kapočiūte.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl mergaitės knygose, filmuose ir spektakliuose labai retai būna herojėmis, patiriančiomis išbandymus, įveikiančiomis savo baimes, išdrįstančiomis rizikuoti?Kaip su vaikais kalbėtis suaugusiųjų temomis, tokiomis kaip okupacija, stalininės represijos, išdavystės, partizanų karas, mirtys? Kuo panašios ir kuo skiriasi rašytojų, komiksų piešėjų, teatro režisierių ir aktorių galimybės pasakoti sudėtingas bei skaudžias istorijas?Kaip buvo kuriamas komiksas „Mergaitė su šautuvu“ ir kaip jis virto spektakliu, rodomu Vilniaus „Lėlės“ teatre?Pokalbis su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi; iliustruotoja ir komiksų kūrėja Lina Itagaki, teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene, aktoriais Eliza Bondarenko ir Dainiumi Taručiu, istoriku Dariumi Juodžiu.Ved. Aurimas Švedas

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

Po 15 metų trukusių tyrimų literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė išleido monografiją „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Pokalbis apie kintantį autorės santykį su tyrimo objektu, knygos gimimo užkulisius bei R. Gavelio išskirtinumą lietuvių literatūros lauke.Ved. Aurimas Švedas

Kaip užsimezgė ir plėtojosi poeto bei kino režisieriaus Romo Lileikio ir dailininko Vytenio Lingio bendra kūryba?Kompozitoriaus Kipro Mašanausko ir Romo Lileikio albumą „Requiem“, praėjus dvidešimčiai metų po jo sukūrimo, ėmėsi intepretuoti Vytenis Lingys (2015), išplėsdamas žodžių ir muzikos sąveikoje gimusį pasakojimą į naują patirties erdvę.Ką Vytenis Lingys savo piešiniais norėjo pasakyti?Kaip naują „Requiem“ versiją priėmė ištikimi šio novatoriško ir konceptualaus albumo gerbėjai?Pokalbis su kino režisieriumi bei poetu Romu Lileikiu ir dailininku Vyteniu Lingiu.Ved. Aurimas Švedas.

Pokalbis apie kino režisieriaus ir poeto Romo Lileikio bei kompozitoriaus Kipro Mašanausko kūrinį „Requiem“. Tai 1994-1995 metais sukurtas pasakojimas apie akimirką ir amžinybę, apie pastangas peržengti ribas, apie rūpestį suspėti numirti iki mirties, o taip pat - apie viltį ir pabudimą.„Requiem“ savyje susieja poeziją, antikinę graikų dramą, mitologiją, folklorą, grigališkąjį choralą, džiazą. Kaip į vieną visumą pavyko apjungti tokius skirtingus dalykus?Kaip savo balsą ir vaidmenį šio albumo įrašuose atrado choras „Brevis“?Kiek „Requiem“ yra savojo laikmečio vaikas ir kiek jis iškrito iš XX a. pabaigos laiko gausmo?Pokalbis su kino režisieriumi ir poetu Romu Lileikiu bei kompozitoriumi Kipru Mašanausku.Ved. Aurimas Švedas

YIVO  Žydų mokslinių tyrimų institutas įkurtas 1925 m. Vilniuje. Tai pirmoji pasaulyje mokslo institucija, skirta jidiš kultūrai ir Rytų Europos žydų gyvenimo tyrimams.Kokios asmenybės kūrė Žydų mokslinių tyrimų institutą, brėžė svarbiausias jo veiklos gaires, buvo savotiškais intelektualiniais lyderiais institute?Ką reikėtų laikyti svarbiausias YIVO pasiekimais tarpukario epochoje?Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje Rafaelio Chvoleso galerijoje atidaryta paroda „YIVO: Vilniaus istorijos“, o jos kuratoriai parodos lankytojams žada intriguojančią kelionę laiko mašina. Ką sužinosime apie YIVO ir Vilnių pasinaudoję kvietimu leistis į kelionę?Kokias dar parodas, konferencijas, knygų prezentacijas, kitas priemones planuojama įgyvendinti 2025-aisiais minint YIVO šimtmetį?Pokalbis su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu, to paties muziejaus Ekspozicijų skyriaus vedėju ir parodų kuratoriumi dr. Aivaru Poška.Ved. Aurimas Švedas(Mariaus Žičiaus nuotr.)

Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

Kaip, kam, kada kilo idėja imtis parodos „Istorija vizgina uodegą“, pasakojančios apie per šimtmečius ir tūkstantmečius susiklosčiusius žmogaus bei šuns santykius, rengimo „Istorijų namuose“?Kokie archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai padeda mums rekonstruoti šunų istoriją Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki nūdienos?Kodėl baltų gentys šunis laidodavo kartu su jų šeimininkais? Kokie šunys viduramžių epochoje vaikštinėjo Vilniaus gatvėmis ir gyveno Vilniaus pilių teritorijoje? Kokį istorijos laikmetį reikėtų laikyti šunų aukso amžiumi?Kokį keturkojį žmogaus draugą galima laikyti svarbiausiu šunimi Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijoje?Pokalbis su archeologais, Lietuvos nacionaliniomuziejaus darbuotojais, parodos „Istorija vizgina uodegą“ kuratoriais, Povilu Blaževičiumi ir Sigitą Mikšaite.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl iškyla naujos filosofijos, skirtos gyvoms būtybėms, konstravimo poreikis? Kas yra į organizmus orientuota ontologija? Kodėl ji teikia pirmenybę trims idėjoms: procesualumui, daugialypumui ir potencialumui?Kas šioje filosofijoje yra žmogus ir žmogaus gyvenimas? Koks turėtų būti žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis?Ko organizmas gali išmokyti šiuolaikinę filosofiją ir kaip organiškumo samprata galbūt padėtų susidoroti su naujausiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir antropocenas?Pokalbis su knygos „Į organizmus orientuota ontologija“ (Hubris, 2025) autore prof. Audrone Žukauskaite.Ved. Aurimas Švedas.

Kas yra antropoceno vaikai? Ką tikro galime pasakyti apie jaunus žmones gyvenančius byrančio pasaulio akivaizdoje?Kas yra posthumanistinis ugdymas? Kaip ši mąstymo kryptis susiformavo? Kuo ji skiriasi nuo humanizmo? Ką posthumanizmas gali duoti antropoceno vaikams? Koks asmuo turėtų būti ugdomas remiantis posthumanistinėmis idėjomis ir vertybėmis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkėmis, prof. dr. Lilija Duobliene ir doc. dr. Sandra Kaire.Ved. Aurimas Švedas

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

2025 m. balandžio mėn. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Fermentacija“ premjera. Šiame spektaklyje pasakojama, kad bakterijoms nusibosta žmonių išnaudojimas ir kaip jos imasi ginti savo teises.Kaip ir kokią pasaulio raidą pranašauja šie maži maištingi organizmai grasinantys nutraukti įprastą savo veiklą?Kaip įsivaizduoti, ką galvoja, ko nori bakterijos? Kokiu būdu žmogus gali suprasti bakterijų interesus ir juos gerbti?Pjesės veikėjos Fatimos lūpomis atveriama ir kita šio kūrinio plotmė: žmonės taip pat gali jaustis kaip bakterijos – maži, nesvarbūs, nepastebimi, nematomi ir dėl šios priežasties – „nieko neverti“, jaučiantys įtampą, nelaimingi.Kaip žmonėms iš bakterijų vėl atvirsti žmonėmis?Pokalbis su spektaklio „Fermentacija“ režisieriumi Antanu Obcarsku ir to paties pavadinimo pjesės autoriumi Laurynu Adomaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra terpių teorija ir kaip ji padeda sprendžiant klimato kaitos bei antropoceno sukurtus iššūkius?Ar terpių teorija gali mums padėti atsisakyti priešstatos „žmogus – gamta“? Ar ši teorija gali mums pagelbėti ieškant naujo santykio su gyvų būtybių ir daiktų pasauliais? O kaip su terpių teorijos pagalba mes atsakysime į klausimą kas yra žmogus?Ar įmanoma „visų būtybių visuomenė“?Pokalbis su rašytoju, filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Kristupu Saboliumi.Ved. Aurimas Švedas

Kada ir kodėl fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas ėmėsi tirti pasaulinį reiškinį – žmones, susirenkančius į tam tikras vietas stebėti iš oro uostų kylančių arba juose besileidžiančių lėktuvų? Kokie žmonės ir kodėl įvairiose šalyse leidžia dienų dienas stebėdami geležinių paukščių skrydžius?Kokios nuotraukos ir kokie tekstai buvo atrinkti į knygą-fotoalbumą „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“? Kaip klajonės po pasaulį fotografuojant žmonių, oro uostų ir lėktuvų sąveiką, keitė M.Kavaliausko požiūrį į save ir Lietuvą?Pokalbis su knygos-fotoalbumo „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“ (VšĮ Šviesos raštas ir „Diaphane Éditions“, 2025) autoriumi, fotomenininku Mindaugu Kavaliausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.Ved. Aurimas Švedas