Claim OwnershipHomo cultus. Iš balkono
Subscribed: 29Played: 639
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą.
Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.
Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.
268 Episodes
Reverse
Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė
Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Leidykla „Baziliskas“ šiemet pristato poetės ir aktorės Birutės Pūkelevičiūtės knygą „Metūgės“. Ar jau esame išgirdę vieną įdomiausių lietuvių literatūros poečių? Diskutuoja menotyrininkė doc. dr. Laima Kreivytė, literatūrologės dr. Žydronė Kolevinskienė ir dr. Loreta Mačianskaitė bei poetė, leidėja ir redaktorė Greta Ambrazaitė.Ved. Laima Kreivytė
Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo įkurtų meno kūrinių kapinių sargo funkciją ir neseniai išleido knygą „Meno kūrinių kapinės 2015–2025“. Jis pats yra savo likimo kalvis ir valtininkas, keliantis per užmaršties upę.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos. Žmonių ir gyvūnų išsinėrimo iš savo kailio. Gal net apsikeitimo jais. Monika Plentauskaitė turi savo tapybos burtų knygą. Pokalbis su autore apie tai, ką matome parodose ir kas lieka nematoma. O katinas? Katinas hipnotizuoja žiūrovą ir keičia žvilgsnio kryptį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip rašo parodos rengėjos, „keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti Rusijos imperialistinė politika pasitelkė mūsų regiono gyventojus Šiaurės kolonizacijos procesuose. Ypač skaudūs sovietų represijų liudijimai – tremtys, įkalinimai, priverstinis darbas ir karinė tarnyba Tolimojoje Šiaurėje“. Su parodos kuratorėmis kalbamės apie šias patirtis ir istorijas pristatančius meno kūrinius, sukurtus nuo XX a. pradžios iki šių dienų, taip pat archyvinę ir dokumentinę medžiagą iš Baltijos valstybių ir kitų šalių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai apie kopūstą, bulvę, buroką, iš dienyno pažirusius pažymius? Poetė, dramaturgė, prozininkė ir vertėja ir vaikams, ir suaugusiems dovanoja žodžio lengvumą ir malonumą skaityti. Neseniai pasirodė Palčinskaitės poezijos knyga „Aukštoje žolėje“ („Tyto alba“, 2026), kurioje gražiai rimuojasi jau pirmame rinkinyje „Žemė kėlė žolę“ (1961) pasirodę motyvai ir temos. Pokalbis su autore apie knygas ir kūrybinės biografijos puslapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir materialumais, sluoksniuojasi, atsispindi, virsta vienas kitu: objektai tampa atvaizdais, kurie tampa objektais, kurie tampa garsais, kurie tampa vaizdais, kurie vėl tampa objektais“. Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menininku ir parodos kuratore.Antonas Lukoszeviezė yra tarpdisciplininis menininkas, kompozitorius ir muzikas, bendradarbiavęs su įvairiais tarptautiniais menininkais ir organizacijomis, tokiais kaip Christianas Marclay, Beatrice Gibson, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philipas Corneris, Jimas O'Rourke'as, Phillas Niblockas, Tony Conradas, Milanas Knižakas, Arturas Bumšteinas, Merce'o Cunninghamo šokio trupė, „Tate Modern“, „Whitechapel Gallery“, „Serpentine Gallery“ ir „Copenhagen Contemporary“. Jis yra eksperimentinės muzikos grupės „Apartment House“ įkūrėjas ir vadovas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė užrašytas strofas be žodžių. Debiutinis rinkinys „Žuvim ir lelijom“ (2006) nustebino savitu moters žvilgsniu ir žodynu.Naujausioje (jau penktojoje) poezijos knygoje „Gimiau su dviguba širdim“ (Rašytojų sąjungos leidykla, 2025) nuaustoje iš nuojautų, šviesos ir jos atspindžių, autorė siekia „išmokti skaityti dangų“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Marta Vosyliūtė – išskirtinio temperamento ir talento Lietuvos kultūros metraštininkė. Pagal jos kūrinius galima pasakoti dailės, architektūros ir šiuolaikinio meno istorijas. Neseniai „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė menininkės paroda „(Ne)galvojant apie autoportretą“, kur menininkė ne tik kritiškai apmąstė autoportreto žanrą, bet ir atvėrė netikėtus urbanistinio peizažo sluoksnius bei miesto žaizdas. Marta yra žinoma scenografė, piešėja, konceptualių tekstų kūrėja, kurios atvirukai su Nidos vaizdais ir keiksmais („B...t kaip gražu!) pranašavo memų gimimą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų laidoje su menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte per praeities įvykius žvelgiame į galimus ateities scenarijus – rimtai ir linksmai, pasikliaudamos knygomis, dirbtiniu intelektu ir savo patirtimi.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt svarbiausias bruožas – kultūros protestų ir pilietinės visuomenės aktyvumo bangos kilimas, skirtingų sričių (ne tik meno, bet ir sporto, švietimo etc.) solidarumas kovojant už demokratiją ir laisvą žodį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė ir bičiulė, viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip niekad aktuali.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo pokyčius ir kodėl estetinis malonumas vėl tampa svarbus šiuolaikinio meno lauke. Paroda „Suaugę sapnai“ veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorė Monika Krikštopaitytė).Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas paviršius turėtų būti kietas, kad išsaugotų įbrėžimus. Tačiau tai tik sueižėjęs stiklas, ragena, nematoma uždanga. Tariamą paviršiaus kietumą nugludina tirpstantys daiktų kontūrai. Treigio peizažai pilką architektūros monotoniją paverčia miražu. Tokie vaizdai ne kabo parodoje, o vaidenasi, sapnuojasi, persekioja kaip įkyri mintis. Arba sukasi begarsėje kino kronikoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje. Jos traumos ir deformacijos atskleidžiamos Monikos Krikštopaitytės kuruojamoje parodoje „Ne savo noru“ galerijoje „Kairė-dešinė“. Čia galima pamatyti ir perskaityti, ką toje muštro ir nužmoginimo aplinkoje patyrė menininkai Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Romas Juškelis, Romanas Vilkauskas, Saulius Mažylis, Gintaras Zinkevičius, Jonas Vaitekūnas, Ričardas Šileika, Aidas Bareikis ir Darius Žiūra.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą „Varpai ir patrankos“ Šiuolaikinio meno centre (bendrakuratorė Virginija Januškevičiūtė).Ved. Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria fotografinė atmintis ir kaip ji veikia šiandienos žiūrovą?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States