Claim OwnershipLaikas kultūrai
Subscribed: 22Played: 399
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Nauja laida, kurioje aptariame aktualius įvykius. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiame į besibaigiančią savaitę, akcentuodami ne įvykių kroniką, o ieškodami gilesnio požiūrio, kalbėdami apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleisdami asmenybes, kurioms prabėgusi savaitė yra svarbi. Kalbame tiek apie meno įvykius (ir ne tik didžiuosiuose miestuose), tiek apie platesnes kultūros temas: ar nuolat reformuojama švietimo sistema turi viziją, ko yra siekiama; ar suvokiame pavojus demokratijai besikeičioje visuomenėje; kodėl taip mažai apmąstome ir analizuojame sovietmečio kultūros palikimą; kas yra radikalizmas ir kada jis aštrėja; bendravimo – kultūros – asmenybės paviršutiniškumas ir kt. Laidą veda Jolanta Kryževičienė. Penktadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.
218 Episodes
Reverse
Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti kovojant už kiekvieną sakinį su cenzūra. Apie kraupią „Dievų miško“ redagavimo ir leidybos istoriją, apie tai, kokį romano originalą mes netrukus pamatysime išleistą, pasakoja ilgametė Balio Sruogos kūrybos tyrinėtoja, LLTI tekstologijos skyriaus mokslininkė dr. Neringa Markevičienė ir VU profesorius, tekstologas Paulius Subačius.Ved. Jolanta Kryževičienė
Garsiausia detektyvų rašytoja Agatha Christie yra sakiusi, kad geriausios knygų idėjos jai kildavo plaunant indus. Kokia buvo detektyvų karalienės virtuvė, kur gimdavo mirtini receptai? Kuo skaitytojas traukia keistos išvaizdos, pedantiškas belgas Erkiulis Puaro? Kiek prie jos romanų šlovės prisidėjo kinas?Kodėl praėjus 50 metų nuo detektyvų karaliene vadinamos rašytojos mirties mes vis dar skaitome painiai suregztas Agathos Christie istorijas kalbėsime su tikrais detektyvų žinovais - Natų knygyno vadove Orinta Budnikaite, fantastikos rašytoju, vertėju Gintautu K. Ivanicku, radijo laidos „Nenušaunami siužetai“ vienu iš autorių, menotyrininku Ernestu Parulskiu ir VU Filosofijos fakulteto kriminologu Algiu Čepu.Ved. Jolanta Kryževičienė
Metų pabaigoje pasirodė naujas rašytojo, kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio romanas „Bevardžio sagos“, 20 metų rašyta knyga. Tai aštuonis dešimtmečius apimanti Lietuvos istorijos saga, kurioje skaudžiausios tėvų ir senelių patirtys per nematomas gijas perduodamos vaikams ir anūkams. Pokaris, partizaninio karo prasmė ir tragizmas, sovietmečio degradacija - visos patirtos netektys, traumos ateina iki mūsų dienų. Daugybė atskirų asmeninių istorijų pabaigoje susipina į vieną pasakojimą, kad nė vienas žmogus neliktų pamirštu bevardžiu.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kas atsitinka, kai mažo kaimelio žmonės staiga pradeda gauti laiškus, pasirašytus Kalniškio velnio? Kodėl prieš septynerius metus paskendusio jauno vyro mirtį vis dar gaubia paslaptis? Ką slepia juoda ežero gelmė ir kaip visa tai susiję su staigiomis žmonių mirtimis?Visi šie klausimai meistriškai pinami naujame detektyve „Mieste nebetiki velniais". Pokalbis su debiutinės knygos autoriumi Kostu Strielkūnu.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kas mus moko sąmoningumo, kuris būtinas, norint suvokti pasaulio procesus ir pasirinkti, kokiu būti žmogumi? Kas skatina ginti vertybes, kai galios pozicijoje esančios jėgos pavojingai keičia pusiausvyrą?Kiekviena gera knyga stiprina vertybinį pamatą, imunitetą manipuliacijoms ir kritinį mąstymą.Kultūros asamblėja pateikė literatūrines rekomendacijas „Oraus ir laisvo žmogaus tekstai“, dvidešimt vieną knygą pasiūlė rašytojai, kritikai ir literatūros žinovai. Asamblėja kviečia šiuos tekstus skaityti drauge, apie juos diskutuoti.Kokios knygos mums svarbios šiandien pokalbis su poete, prozininke, eseiste Giedre Kazlauskaite, poetu, vertėju Mariumi Buroku ir literatūros kritike Ugne Žemaityte.Ved. Jolanta Kryževičienė
Naujausios architektūros tendencijos užtvindė nepriklausomybę atkūrusios tarpukario Lietuvos sostinę Kauną. Žinomiausi valstybės veikėjai, menininkai ir net paprasti tarnautojai statė namus, gražiausiose miesto vietose kilo elegantiški, skoningi statiniai. Per du dešimtmečius išduota 12 tūkstančių statybos leidimų.Tačiau sovietų okupacija viską pakeitė. Daugybė gražiųjų pastatų šiandien saugo beveik pamirštas, dažnai tragiškas buvusių šeimininkų istorijas.Šias istorijas naujoje knygoje „Namai ir likimai“ surinko ir papasakojo žurnalistė, gidė Viktorija Vitkauskaitė, su kuria ir keliaujame per mūsų visų istoriją.Laikas kultūrai. Ved. Jolanta KryževičienėDiplomato P. Klimo šeimos vila „Eglutė“. Guodos Kavaliauskaitės nuotr.
Prasidėjo 10-asis mažųjų leidyklų organizuojamas „Paviljono knygų savaitgalyje“. Kaip mažosios leidyklos kuria savo unikalumą? Kas motyvuoja sunkiai dirbti, bet visomis išgalėmis siekti kokybės? Kaip sudėtingoje knygų rinkoje išgyventi? Apie jubiliejinį renginį ir kasdienį gyvenimą - leidyklos Baziliskas projektų vadovas, poetas, vertėjas Simonas Bernotas, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė ir leidyklos Rara vadovas Benas Arvydas Grigas.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Jeigu pasakyčiau, kad raketa Kijeve pataikė į mokyklą ir žuvo 15 vaikų, tai iššauktų žmogišką reakciją - taip negali būti. Bet jei pasakyčiau, kad ta mokykla buvo Gazoje? Negaliu suprasti, kodėl tada išjungiame žmogiškumą?"- klausia režisierius Adomas Juška Jaunimo teatre statantis spektaklį pagal palestinietės rašytojos Adania Shibli knygą „Menka detalė“ (leidykla Rara).Pokalbis su režisieriumi Adomu Juška.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Jeigu politiko kalboje atpažinsime, kur jis nori mus nuvesti, ar jis nori mus suskaldyti, tada suprasime, kodėl jis taip daro. Retorika yra nuostabus įrankis kritiniam mąstymui“,- sako retorikos specialistė Neringa Bliūdžiūtė, analizuodama Terry Szuplat knygą „Menas kalbėti“.Aštuonerius metus Terry Szuplat dirbo JAV prezidento Baracko Obamos kalbų rašytoju. Naujoje savo knygoje jis pasakoja apie tai, kas yra gera kalba, kodėl tik tikėdami tuo, ką sakome, galime sudominti klausytoją.Ved. Jolanta KryževičienėNuotraukoje Neringa Bliūdžiūtė ir Terry Szuplat
„Mokytojo išpažintis“( Alma littera) taip vadinasi ironiška, linksma ir kartu skaudi, trikdanti knyga apie mokytojo kasdienybę. Pasakojimas apie mokytoją Alfą ir jo žmoną Birutę skaitytoją atveda į mokyklą, kur bet koks mokinys gali pasiųsti savo mokytoją ir įteikti granatą, sugrąžina į namus, kur žmona prasitaria, kad žmogumi vyras tampa tik tada, kai nereikia į mokyklą. Kur yra prestižine turėjusios tapti profesijos paslaptis, kad joje dirbantys žmonės jaučiasi žeminami ir nevertinami, bet ... džiaugiasi savo mokiniais ir tiki, kad viską galime pakeisti.Pokalbis apie naują knygą su jos autoriais - istorijos ir etikos mokytoju, socialinių mokslų daktaru Algiu Bitautu ir knygų pasaulio žmogumi Giedre Bitautiene.Ved. Jolanta KryževičienėMindaugo Meškausko nuotr.
Kodėl 1940 metais Lietuvos okupacija įvyko taip lengvai ir paprastai? Kodėl nebuvo nė vieno šūvio ar diplomatinio protesto? Ar buvo įmanoma išvengti bent laikino nepriklausomybės praradimo, ar tai buvo neišvengiamas įvykis? Kuo pasireiškė lėto skverbimosi strategija į Lietuvą?Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite Lietuvos istorijos instituto neseniai išleistoje knygoje „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Laidoje pokalbis su knygos ir tyrimo autoriumi, šio instituto mokslo darbuotoju, humanitarinių mokslų daktaru Artūru Svarausku.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“. Taip vadinasi neseniai išleista knyga, daugiau kaip 400 puslapių tyrimas, kurio autorius - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras, tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautorius istorikas Marius Ėmužis. Kodėl šiandien yra svarbu tyrinėti sovietmečio politinės nomenklatūros gyvenimą, kokį vaidmenį vaidino 33 metus LKP vadovavęs pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kokia buvo jo aplinka ir kokiuose užkulisiuose buvo priimami svarbiausi sprendimai?Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.Ved. Jolanta KryževičienėDovaldės Butėnaitės nuotr.
Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje liko keturis kartus mažiau knygynų. Pasikeitęs gyvenimo būdas, skaitymo įpročiai, atsiradusi internetinė prekyba savininkus privertė spręsti daugybę iššūkių. Kaip išgyventi ir netapti tik daiktų parduotuve? Ką padaryti, kad knyga paprasčiau pasiektų skaitytoją? Kaip mažinti knygų kainas? Diskusijoje dalyvauja „Pegaso“ knygynų tinklo direktorė Jurga Sakalauskaitė, Knygos.lt įkūrėjas ir savininkas Artūras Karosas, Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausias redaktorius Saulius Repečka, nepriklausomo knygyno „Kolibris“ bendrasavininkė ir knygyno šeimininkė Jolanta Malakauskienė.Ved. Jolanta Kryževičienė
Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją Prezidentas Joe Bidenas turėjo išspęsti daugybę gyvybiškai svarbių globalių problemų. Pasinaudodamas slaptais dokumentais, interviu su įvykių liudininkais autorius atskleidžia politikos užkulisius, žvalgybos duomenis, slaptus pokalbius ir susitikimus, siekiant išvengti karo ar jo eskalacijos.Apie karą, politiką, viešą informaciją ir slaptus veiksmus pokalbis su žurnaliste, laidų vedėja Daiva Žeimyte-Biliene, saugumo ir gynybos ekspertu Aurtimu Naviu, politologu Linu Kojala.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą baigia žodžiais: man jo labai trūksta. Šiuos visus Liuką (taip jį vadino draugai) pažinojusius žmones kalbino Jolanta Donskienė, Leonido draugė, žmona, idėjų palaikytoja.Apie naują knygą, apie tai, kas į ją nepateko, apie gyvenimą su ne vieną išbandymą ir praradimą patyrusiu intelektualu, sugebėjusiu ir toliau kalbėti be pykčio - pokalbis su Jolanta Donskiene.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Gretos Skaraitienės/BNS
Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitomos.Kaip knygai pasiekti skaitytoją, kaip jį patraukti ir sudominti? Ką mėgsta skaityti Lietuvos žmonės?Laidos diskusijoje dalyvauja:Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas KiauleikisLeidyklos Lapas įkūrėja ir direktorė Ūla AmbrasaitėKūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona ŠileikytėLietuvos kultūros instituto literatūros projektų vadovė Kotryna PranckūnaitėVed. Jolanta Kryževičienė
„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus išsilavinimo ir didelės tolerancijos žmogus, iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovojusi už žmogaus teises ir demokratiją Lietuvoje.Laidoje skamba archyvinis 2017 metų pokalbio įrašas. Ireną Veisaitę prisimena istorikas, profesorės bičiulis Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius.Ved. Jolanta Kryževičienė
Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali ją turėti“,- sako Petras Repšys.Pokalbis su dailininku ir meno istorike, dr. Giedre Jankevičiūte.Ved. Jolanta Kryževičienė
Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus.„Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žmogus. Dabar daug kas matuojama juoko gramais ir kilogramais. Kuo daugiau juoko, tuo spektaklis geresnis. Man tai yra banalu",- sakė Eimintas Nekrošius prieš beveik du dešimtmečius.Laidoje - du archyviniai pokalbių įrašai, 2006 ir 2012 metų.Ved. Jolanta Kryževičienė
Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji, taip ir dainuoji“.Laidoje skamba 2013 metais įrašytas pokalbis su Virgilijumi Noreika. Maestro prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States