Laikas kultūrai

Literatūriniai raštai yra pagrindinis ir patikimiausias šaltinis, jeigu norime ne tik paskaityti rašytojo grožinę kūrybą, bet ir daugiau sužinoti apie jo gyventą laiką, kultūros kontekstą. Kodėl leidžiame daugiatomius literatūrinius raštus ir kodėl jie nėra pakankamai vertinami visuomenėje? Kaip yra rengiami raštai ir kodėl šis darbas reikalauja didžiulių profesionalų pastangų ir laiko?Pokalbyje apie raštų reikšmę ir leidybą dalyvauja LLTI Tekstologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Žana Raškevičiūtė, VU istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.Ved. Jolanta Kryževičienė

37-eri metai. Būtent tiek Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, disidentas Balys Gajauskas kalėjo sovietų lageriuose ir tremties vietose. Praėjus šimtui metų nuo Balio Gajausko gimimo režisierius Donatas Jokūbaitis ir operatorius Pijus Bastys leidosi į istorinę kelionę politinio kalinio gyvenimo pėdsakais, bandydami suprati žmogų, niekada nepripažinusį sovietinės valdžios ir neprašiusį jos malonės.Apie naują dokumentinę apybraižą „Neprarastas laikas“, apie Balio Gajausko asmenybę, jo bendražygių ir artimųjų prisiminimus, apie vėl aktualia tampančia rezistencijos ir pasipriešinimo temą - pokalbis su filmo režisieriumi ir scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvių literatūros vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig daugybę metų verčia žymiausius mūsų rašytojų kūrinius, yra apdovanota Šiaurės Reino-Vestfalijos meno fondo „Straeleno“ premija - didžiausiu Vokietijos įvertinimu. Pirmą kartą į Lietuvą ji atvyko 1989 metais. „Su kuo susidūriau Lietuvoje, man buvo stebuklas. Lyginant su rusais ir vokiečiais, lietuviai puikiai suprato, iš kur jie atsirado ir ko nori. Vokiečiai taip nemąstė",- prisimena Claudia Sinnig. Ilgus metus Vokietijos kultūrai vadovavo kairiosios partijos, jų mąstymas buvo panašus į rusų. Ir tik prasidėjus karui Ukrainoje požiūriai ėmė keistis. 2024 metais Claudios Sinnig išverstas Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris" skaitytojams liudijo, ką rusai gali padaryti okupuotose šalyse.Pokalbis su vertėja Claudia Sinnig apie Lietuvą, literatūrą ir artėjantį kultūros sezoną Vokietijoje.Ved. Jolanta KryževičienėBozicos Babic / Kunststiftung NRW nuotr.

„Architektas turi suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jie jaučia erdvę, kaip skraido paukščiai ir laksto vaikai“,- sako architektas, urbanistas Romas Gailius, keturis dešimtmečius kuriantis ir analizuojantis Klaipėdos architektūrą. Koks yra miestas šiandien ir kokia bus Klaipėda po kelių dešimtmečių? Kodėl miestas niekaip nesugeba atverti marių gyventojams, o urbanistai atsitrenkia į nepajudinamą uosto sieną? Kodėl netvarkomi istoriniai pastatai ir kaip į uostamiestį ateina naujoji architektūra? Apie visa tai - pokalbis su architektu Romu Gailiumi susėdus ant Dangės krantinės.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kas yra institucija? Kur yra institucinio rūpesčio ir žmogaus individualumo ribos? Žmogus institucinėje sistemoje yra tik kodas, tai kam rūpi jo vertybės, norai ar galimybės? Šiuos klausimus naujoje parodoje „Kodas: aš esu“ kelia menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Gležni našlaičių žiedlapiai ir lipnia juosta tarsi surakinta akinančiai mėlyna drobė taip pat yra kodai. „Mums rūpėjo, ką daro institucija su žmogumi ir kokios trauminės patirtys lieka“,- sako menininkai ir parodo savo rankas, ant kurių - penkių taškų tatuiruotė. Ką ji reiškia, kas užkoduota parodoje - pokalbyje su Algirdu ir Remigijumi Gataveckais.Ved. Jolanta Kryževičienė