Claim OwnershipLaikas kultūrai
Subscribed: 20Played: 364
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Nauja laida, kurioje aptariame aktualius įvykius. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiame į besibaigiančią savaitę, akcentuodami ne įvykių kroniką, o ieškodami gilesnio požiūrio, kalbėdami apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleisdami asmenybes, kurioms prabėgusi savaitė yra svarbi. Kalbame tiek apie meno įvykius (ir ne tik didžiuosiuose miestuose), tiek apie platesnes kultūros temas: ar nuolat reformuojama švietimo sistema turi viziją, ko yra siekiama; ar suvokiame pavojus demokratijai besikeičioje visuomenėje; kodėl taip mažai apmąstome ir analizuojame sovietmečio kultūros palikimą; kas yra radikalizmas ir kada jis aštrėja; bendravimo – kultūros – asmenybės paviršutiniškumas ir kt. Laidą veda Jolanta Kryževičienė. Penktadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.
206 Episodes
Reverse
Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją Prezidentas Joe Bidenas turėjo išspęsti daugybę gyvybiškai svarbių globalių problemų. Pasinaudodamas slaptais dokumentais, interviu su įvykių liudininkais autorius atskleidžia politikos užkulisius, žvalgybos duomenis, slaptus pokalbius ir susitikimus, siekiant išvengti karo ar jo eskalacijos.Apie karą, politiką, viešą informaciją ir slaptus veiksmus pokalbis su žurnaliste, laidų vedėja Daiva Žeimyte-Biliene, saugumo ir gynybos ekspertu Aurtimu Naviu, politologu Linu Kojala.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą baigia žodžiais: man jo labai trūksta. Šiuos visus Liuką (taip jį vadino draugai) pažinojusius žmones kalbino Jolanta Donskienė, Leonido draugė, žmona, idėjų palaikytoja.Apie naują knygą, apie tai, kas į ją nepateko, apie gyvenimą su ne vieną išbandymą ir praradimą patyrusiu intelektualu, sugebėjusiu ir toliau kalbėti be pykčio - pokalbis su Jolanta Donskiene.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Gretos Skaraitienės/BNS
Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitomos.Kaip knygai pasiekti skaitytoją, kaip jį patraukti ir sudominti? Ką mėgsta skaityti Lietuvos žmonės?Laidos diskusijoje dalyvauja:Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas KiauleikisLeidyklos Lapas įkūrėja ir direktorė Ūla AmbrasaitėKūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona ŠileikytėLietuvos kultūros instituto literatūros projektų vadovė Kotryna PranckūnaitėVed. Jolanta Kryževičienė
„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus išsilavinimo ir didelės tolerancijos žmogus, iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovojusi už žmogaus teises ir demokratiją Lietuvoje.Laidoje skamba archyvinis 2017 metų pokalbio įrašas. Ireną Veisaitę prisimena istorikas, profesorės bičiulis Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius.Ved. Jolanta Kryževičienė
Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali ją turėti“,- sako Petras Repšys.Pokalbis su dailininku ir meno istorike, dr. Giedre Jankevičiūte.Ved. Jolanta Kryževičienė
Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus.„Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žmogus. Dabar daug kas matuojama juoko gramais ir kilogramais. Kuo daugiau juoko, tuo spektaklis geresnis. Man tai yra banalu",- sakė Eimintas Nekrošius prieš beveik du dešimtmečius.Laidoje - du archyviniai pokalbių įrašai, 2006 ir 2012 metų.Ved. Jolanta Kryževičienė
Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji, taip ir dainuoji“.Laidoje skamba 2013 metais įrašytas pokalbis su Virgilijumi Noreika. Maestro prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė
Fizikas, prozininkas, publicistas, vieno iš skandalingiausių Lietuvos romanų „Vilniaus pokeris“ autorius.Šių metų rudenį Ričardui Gaveliui būtų sukakę 75-eri, tačiau jis staiga mirė eidamas 52-uosius metus. Per tą neilgą laiką parašė dvylika knygų, beveik visose veiksmas vyksta Vilniuje - jo mylimame mieste, kurį jis pavadino visatos subine. „Vilniaus pokeris“ buvo rašomas į stalčių ir tik pasirodęs 1989 metais sukėlė ažiotažą: pirmą kartą taip negailestingai buvo kalbama apie sovietinę sistemą, saugumo persekiojimus.Ričardas Gavelis dirbo leidiniuose „Pergalė“, „Respublika“, „Veidas“. savo tekstuose negailestingai kritikavo ir analizavo visuomenės ir kultūros gyvenimą.Laidoje skamba unikalus laidos „Literatūros akiračiai“ 1992 m. įrašas, apie rašytoją kalba dr. Jūratė Čerškutė ir buvęs kolega Liudvikas Gadeikis.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Jeigu aš nesusišneku su aktoriumi, kaltinu save, vadinasi neįtikinau. Nes man scenoje yra svarbus kūrėjas. Negaliu dirbti, jeigu netikiu ir netiki manimi“,- taip yra sakiusi legendinė Lietuvos teatro pedagogė, Jaunimo dramos teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė.Laidoje skamba archyvinis 2004 metų įrašas. Apie teatro mokyklą, apie kūrybą režisierę kalbino laidos „Kviečia teatras“ autorė teatrologė Alma Braškytė.Prisiminimais apie savo dėstytoją ir režisierę dalinasi jos pirmojo surinkto kurso, Tamulevičiūtės dešimtuko, aktoriai Dalia Overaitė, Remigijus Vilkaitis, Kostas Smoriginas ir Dalia Storyk.Ved. Jolanta Kryževičienė
Irena Milkevičiūtė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos operos primadona, solistė, pelniusi pasaulinį pripažinimą.Kas šiandien suskaičiuos, kokiose pasaulio scenose savo tragedijas išgyveno Irenos Milkevičiūtės galingo ir subtilaus soprano išdainuotos Aidos, ir Violetos, Čio Čio San ir Dezdemonos - šimtai operų ir koncertų. Visus vaidmenis operos primadona prisimena su didžiausia šiluma - į visus reikia įsigyventi, visas jas reikia suprasti, net ir didžiausias nusidėjėles.Pokalbis su soliste, profesore Irena Milkevičiūte. Skamba archyviniai operų įrašų fragmentai.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Tibetiečiai turi tokį posakį, kad net juodžiausias debesis turi sidabro pakraštį. Iš tikrųjų, laimingas gali būti net ir sunkiausiose situacijose “,- yra sakiusi viena įdomiausių Lietuvos kūrėjų Jurga Ivanauskaitė. Dailininkė, prozininkė, dramaturgė, eseistė ir poetė, per savo neilgą 45-erių metų gyvenimą paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūros istorijoje. Jos romanai „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“ sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimo. Jos kelionės po Himalajus, Šiaurės Indiją, Nepalą, Tibetą ir po to gimusios knygos turėjo didžiulį poveikį dvasinės ramybės, pusiausvyros ir prasmės ieškantiems žmonėms.Laidoje - trys archyviniai įrašai, pokalbiai su Jurga Ivanauskaite, įrašyti 2002, 2003 ir 2005 metais.Laidos autorė Jolanta KryževičienėK.Vanago nuotr.
„Dievo paieškos yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, nesvarbu, kokiu keliu žmogus eitų“ – sakė Gintaras Beresnevičius. Religijotyrininkas, etnologas, publicistas, eseistas, žmogus sulydęs savyje įžvalgaus, drąsaus tyrėjo ir unikalaus menininko talentą. Talentingas mokslininkas ir tragiško likimo asmenybė. Skamba 2005 metų pokalbio įrašas.„Jam gyvenime rūpėjo vienas dalykas - Lietuvos likimas“. Kolegą, bičiulį prisimena VU Filologijos profesorius Vytautas Ališauskas.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Nepalieka viltis, kad kada nors padarysiu tinkamą darbą - rimtą, gilų. Beveik niekada nebūna pasitenkinimo, visą laiką jauti, kad esi netobulas, kad trūksta žinių ir talento. Šis prieštaravimas plėšo iš vidaus“,- sakė legendinis teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis 2001 metais įrašytame pokalbyje.„Algimanto preciziškumas buvo nesuvokiamas. Toks teatras, kai spektakliai statomi labai greitai, susibėgama vienam pastatymui, jam būtų nepriimtinas“,- buvusį ilgametį kolegą ir bičiulį prisimena režisierius Gytis Padegimas.Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie aktorių Algimantą Masiulį.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Algimanto Aleksandravičiaus
Romualdas Rakauskas - vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kūręs klasikinės Lietuvos fotografijos mokyklos pagrindus, sovietmečiu formavęs novatoriško ir unikalaus žurnalo „Nemunas“ vizualųjį pavidalą. „Pažiūrėkite, kokie mano ciklų pavadinimai „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Pavasario mergaitės“. Labai poetiški. Tiesiog tragedija. Bet kitaip aš nemoku. Ir tai mano laimė", - sakė Romualdas Rakauskas 2009 metais įrašytame interviu. „Romualdas kartais balansavo ant kičo ribos. Bet tie fotografai, kurie išsilaiko, sukuria visame pasaulyje vertinamas fotografijas“,- savo bičiulį prisimena fotomenininkas, VDU profesorius Romualdas Požerskis.Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie Romualdą Rakauską.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė daugybę metų dirba kino pasaulyje, bendravo su aukso fondą kūrusiais kino režisieriais senojoje Kino studijoje ir puikiai prisimena, kaip reikėjo laviruoti sovietmečiu, kad filmas pasiektų ekranus ir nebūtų be gailesčio iškarpytas? Gražina Arlickaitė dirbo pirmajame nepriklausomos Lietuvos festivalyje „Kino pavasaris", vėliau pati įkūrė festivalį Scanorama, kuriam vadovauja ir šiandien. Apie laiką, kiną ir žmones - pokalbis laidos rubrikoje „Mohikanai".Ved. Jolanta Kryževičienė
Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms.Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose“ rašo amerikiečių filosofė, Harvardo universiteto profesorė emeritė Shoshana Zuboff (iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, išleido Kitos knygos).Tačiau gerovės visuomenės piliečiai patys nori būti sekami, mėgautis saugumu ir komfortu, nejausdami, kad virsta neatsakingu aviliu, kur išnyksta laisva valia. Tokiomis įžvalgomis apie knygą dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius filosofas dr. Gintautas Mažeikis.Ved. Jolanta Kryževičienė
Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių pavadinimu. O ką dar, be šių stereotipų žinome apie mūsų literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę Žemaitę, kurios 180-ąsias metines minėjome birželio 4-ąją. Pokalbis su su LLTI vyresniąja mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktare Ramune Bleizgiene, skamba ištraukos iš archyvinių radijo spektaklių.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikėjosi valdžia? Kiek lėmė iš senosios mitologijos ateinantys stiprūs jausmai ir suvokimas?Pokalbis su kultūros istorike, filosofe, TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Jolanta Kryževičienė
Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias šalies tradicijas. Mentalinis įspaudas išlieka ir pabėgus į Airiją. Ar įmanomas dviejų skirtingų žmonių, kultūrų, religijų sugyvenimas - kelia klausimą knygos autorė, su kuria kalbamės laidoje.Antroji laidoje pristatoma knyga apie okupuotą XIX amžiaus Lietuvą. Kodėl carinės Rusijos propagandos strategija Lietuvoje neturėjo poveikio, kodėl susiformavo ciniškas požiūris į valdžios simbolius analizuoja humanitarinių mokslų daktarė Jolita Mulevičiūtė monografijoje „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas ). Pokalbis su autore.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“. Kaip buvo kuriami sodai senovės Egipte ar Mesopotamijoje, kaip radosi sodai Lietuvoje, kokius kultūros, religijos, žmogaus gyvenimo būdo ženklus galime čia rasti pasakojama leidyklos „Aukso žuvys“ išleistoje knygoje.Pokalbis su knygos autore Danguole Butkiene.Ved. Jolanta Kryževičienė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States