Be kaukių

„Aš nesuprantu, kaip taip galima ignoruoti intelektualiąją, kultūringąją Lietuvos pusę“, – apie šių dienų politiką kalba skulptorius Vytautas Viržbickas. Kūrinys, kurį pats apibūdina kaip nudirtą angelo sparną, jam šiemet pelnė geriausios skulptūros apdovanojimą „ArtVilnius“ mugėje. Apie tamsą kūryboje ir pasaulyje, vienatvę ir atsitraukimą nuo Vilniaus burbulo, bandymą suprasti chaosą keliančius žmones – „Be kaukių“ pokalbis.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Turėkime tokią ambiciją“, – paklausta, ar pirmąjį „Oskarą“ Lietuvai galėtų atnešti animacija, sako prodiuserė Agnė Adomėnė. Anot jos, Holivudo studijos neprisiima kūrybinių rizikų, todėl jų kuriama animacija – šabloniška, o mūsų regionas siūlo šviežią požiūrį. Apie pasaulio susidomėjimą Baltijos šalių animacija, jos išskirtinumą ir iššūkius kviečiant auditoriją į neholivudinės animacijos kino seansus – „Be kaukių“ susitikimas.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Fotografijų archyvas yra mano viso gyvenimo turtas. Dvasine prasme“,– sako vienas garsiausių Lietuvos fotografų, VDU profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Požerskis. Šiemet 75-erių metų jubiliejų šventęs menininkas pirmąjį foto aparatą gavo būdamas 13 metų. Nuotraukų ciklai „Neramūs keliautojai“, „Vaikų ligoninėje“, „Atminties sodai“, „Paskutinieji namai“, „Lietuvos nepriklausomybės kelias“, „Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai“, „Degantis žmogus“. „Baltijos kelias“ tapo Lietuvos fotografijos aukso fondu. Daugiau kaip 20 metų buvo kuriamas unikalus ciklas „Atlaidai“, kuris ir pačiam menininkui yra pats brangiausias. „Žmonės į mane nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad nesu iš saugumo“, – prisimena fotografas.Apie legendinių ciklų gimimą ir pabaigą, humanistinę fotografiją ir tikėjimą žmogaus gerumu, apie analoginės fotografijos ateitį skaitmeninėje eroje – pokalbis su Romualdu Požerskiu.

Kodėl akordeonisto Jono Vozbuto svajonė buvo mokytis Paryžiuje? Kaip jis mokėsi prancūzų kalbos? Kas Prancūzijoje sužavėjo labiausiai ir kodėl muzikantui šiandien taip svarbu koncertuoti grįžti į Lietuvą? Pokalbis „Be kaukių“ su akordeonistu J. Vozbutu.Ved. Gerūta Griniūtė

„Mano tremtinei mamai visada svarbiausia buvo grįžti namo. Aš visuomet taip pat jaučiau pareigą atvežti čia naujas patirtis – jaučiausi skolinga“, – apie tai, kodėl net darant labai sėkmingą tarptautinę karjerą jai buvo taip svarbu grįžti ir kurti Lietuvoje pasakoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Paskutinį kartą į Lietuvą ji grįžo ypatinga proga: čia vyko „Bohemiečių“ 20-mečiui skirti renginiai. Ši iniciatyva, vėliau virtusi Vilniaus miesto opera, negrįžtamai pakeitė Lietuvos operos scenos veidą, o šiandien dalis pirmųjų „bohemiečių“ – ryškiausios pasaulio operos scenos žvaigždės.Pokalbis „Be kaukių“ – apie lemtingus 2006-uosius, mamą, davusią svarbiausias gyvenimo pamokas, darbą su Adrienu Brody ir Alu Pacino, Holivudą, stebinantį ne spindesiu, bet žmonių talentu ir darbo etika, ir tai, kodėl vengia sustoti, ir iš šono pažvelgti į įspūdingą karjerą, kurią pavyko susikurti.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė