Claim OwnershipTendencingai
Subscribed: 197Played: 2,386
Subscribe
© Copyright LRT
Description
„Tendencingai“ – tai pasakojimai apie madą, jos santykį su kultūra, istorija, dabartimi bei mumis pačiais. Kiekviena laida yra tarsi smalsus žvilgsnis, atrandantis aktualiausias mados industrijos problemas bei asmenybes, išryškinantis svarbiausius virsmus ir atveriantis naujas galimybes matyti madą kaip visiems suprantamą ir artimą reiškinį. Nuo intriguojančių pasakojimų apie madą kuriančius iki įžvalgų apie ją dėvinčius – „Tendencingai“ siūlo madą išgirsti naujai. Laidą veda mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Laida transliuojama trečiadieniais 11.05 per LRT KLASIKĄ.
173 Episodes
Reverse
Pasak naujos kartos tendencijų analitikės Odetos Jacės, kalbėti apie mados ateitį vienaskaita negalima, mat ateičių scenarijų - gausu. Tiesa, daugelyje jų pinasi tos pačios tvarumo, virtualybės ir sąmoningo vartojimo prognozės, tik geras klausimas, kurios inovacijos iš tiesų prigis, o kurių savo kasdienybėje taip ir neprisijaukinsime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Po istorinio mados sezono, kai debiutines kolekcijas žinomuose mados namuose pristatė net 15 dizainerių, natūraliai norisi klausti: kurie debiutai pavyko, o kuriems taip ir nepasisekė tinkamai interpretuoti prekių ženklo istorijos ar sulaukti kritikų pagyrų? Šiame laidos epizode - esminės priežastys, kodėl madoje nuolat kinta kūrybos vadovai, ir sėkmingos debiutinės kolekcijos formulė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Per mados sostines nusiritusi mados savaičių banga šį sezoną išties atnešė gausybę istorinių pokyčių. Net 15-oje žinomų mados namų debiutavo nauji dizaineriai, kaip niekad daug diskutuota apie prabangos krizę bei naująsias medijas, o ant podiumų grįžo žalingas lieknumo kultas. Tiesa, prie didžiųjų debiutų prisidėjo ir lietuviški vardai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ar Lietuvos dizainerių kuriama mada šiuo metu laikoma pilnaverte lietuviško kultūros lauko dalimi? Kas liudija jos sąsajas su kultūra, o kur galbūt atsiranda erdvės ar argumentų tų sąsajų nematyti? Ar deramai įvertiname madą kaip svarbią dizaino sritį sykiu įvertindami jos komercinį/taikomąjį potencialą bei globalų paveikumą? Apie - tai diskusija su Vilniaus dailės akademijos docente Juste Tarvyde, dizaineriu ir aktyvistu Luku Svirpliu bei šiuolaikinio meno kuratore, buvusia kultūros atašė Juste Kostikovaite.Ved. Deimantviė Bulbenkaitė
Užaugusi Kaune ir baigusi studijas prestižiniame Londono mados universitete Central Saint Martins, jaunosios kartos dizainerė Gabrielė Mockevičiūtė šiandien kloja savo kelią į mados industriją. Merginos darbai sulaukė dėmesio iš pasaulinio garso stilistų, fotografų bei nuomonės formuotojų, tačiau sėkmė iškart neatėjo, o studijų procesą lydėjo ir psichologiškai sunkūs etapai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Kaip įkurti sėkmingą lietuvišką mados prekių ženklą, kurio sėkmę paliudytų ne tik socialinis kapitalas, bet ir realūs pardavimai? Jaunosios kartos dizainerė Liepa Aliukaitė per maždaug trejus metus pristatė keletą sėkmingų kolekcijų ir sukūrė gatvėse nuolat matomus aksesuarus, jau vertus bestselerių vardo. Beje, dizainerės produkcija savo klientą randa jau ir už Lietuvos ribų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Nors šiais laikais neretai sakoma, kad etiketo taisyklės laisvėja, o aprangos kodai kvietimuose nurodomi vis rečiau, išmanyti aprangos etiketą vis tik svarbu. Juk skirtingai apibrėžiamos griežta ir laisva verslo apranga, egzistuoja atskiras aksesuarų etiketas, o net tarpusavyje gan panašios progos gali reikalauti skirtingų stiliaus sprendimų. O gal šiuolaikinė mada ir etiketas - nesuderinami? Apie tai - pokalbis su modernaus etiketo specialiste Indre Briedeliene.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Baigiant trečiąjį laidos „Tendencingai“ sezoną visas dėmesys skiriamas auditorijos klausimams. Koks mados istorijoje buvo tvarumo vaidmuo? Kaip ugdyti kritinį mąstymą apie madą? Kodėl mados ekosistemoje turi egzistuoti net tie mados ženklai, kuriuos laikome blogo skonio etalonais? Klausimų gausu, o atsakymai – verčiantys susimąstyti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados turinio kūrėjas Karolis Inokaitis karjerą pradėjo kaip modelis, dar šešiolikos išvykęs dirbti į Milaną. Vis tik pandemijos metu jaunas vyras kiek pakeitė savo karjeros trajektoriją ir pasinėrė į vyriškos mados turinio kūrimą socialiniame tinkle Instagram. Šiandien Paryžiuje gyvenantis ir bene 300 tūkst. sekėjų turintis Karolis ne tik dirba su tokiais mados namais kaip „Prada“ ar „Dior“, bet ir kritiškai bei smalsiai reflektuoja tiek šių dienų mados industriją, tiek nuomonės formuotojo karjeros niuansus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Įdomus paradoksas: nors dizaineris Giedrius Paulauskas vyrišką madą kuria jau daugiau nei dvidešimt metų, jį vis labiau traukia ne ateities dizaino idėjos, o istoriniai uniformos ir tautinio paveldo aspektai. Jo projektas „Laisvės kariai“ – tai netikėtas istorijos ir dizaino susitikimas, kuris, dirbant archyvuose, leidžia atkurti garsiausių Lietuvos partizanų uniformas bei pasakoti apie jas ateities kartoms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kalbėti apie sportbačius šiandien – tai kalbėti ne tik apie avalynę, bet apie visą šiuolaikinės kultūros ekosistemą. Kadaise buvę tiesiog patogūs batai bėgimui ar krepšiniui, sportbačiai XXI amžiuje virto socialiniu manifestu ir kolekcionavimo objektais. „Nike Air Jordan 1“, „Adidas Superstar“, „Yeezy Boost 350“, „Balenciaga Triple S“ – tai ne tik modeliai, tai skirtingas kartas ir estetikas apibrėžiantys simboliai. Apie sportinių batelių kultūrą ir buvimą „sneakerheadu“ laidoje pasakoja batelių kolekcininkas-entuziastas ir didžėjus Lukas Misiukevičius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos docentas Dainius Bendikas ne tik ugdo jaunąją mados dizainerių kartą, bet ir savo tyrimais bei eksperimentais apmąsto dizainą plačiąja prasme. Koks drabužio ir gamtos santykis? Kiek šiandien svarbi funkcija? Galų gale, kokios ateities vizijos formuoja spekuliatyvaus dizaino lauką? Kaip teigia pats pašnekovas, šie klausimai – kompleksiški, bet dabartinio dizaino kontekste itin įdomūs.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Dainininkas, prodiuseris, dainų autorius Free Finga – vienas stilingiausių Lietuvos muzikos scenos atstovų. Dažnai dirbantis su jaunosios kartos mados dizaineriais ir talentingais stilistais, Finga (arba Tomas Narkevičius) ne tik drąsiai imasi įvaizdžio eksperimentų, bet ir drabužiais šokinėja per įvairiausius žanrus nuo hiphopo iki metalo, sykiu nepamiršdamas ir lietuviškos estrados įtakų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Dizaineris Lukas Ivanavičius jau keletą metų įvariais formatais pasirodo lietuviškos mados scenoje. 2021-aisiais jo bakalauro darbo kolekcija „The Bigger the Better“ ne tik parodyta ant „Mados infekcijos“ podiumo, bet ir atrinkta į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą. Šiuo metu Lukas studijuoja Mados dizaino magistro studijose Vilniaus dailės akademijoje bei nagrinėja itin įdomią temą – vestuvinius drabužius, skirtus tos pačios lyties poroms. Lukas Baltic pride proga surengė ir performatyvų veiksmą „Jungtuvės“, vykusį Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Drag menas – tai jau ne vieną tūkstantmetį žinomas kultūros fenomenas, dažnai siejamas ne tik su naktiniu gyvenimu, bet tapęs svarbia LGBTQ+ bendruomenės subkultūra. Vis tik šiandien drag atlikėjai bei atlikėjos savo auditoriją atranda naujuose kontekstuose: pavyzdžiui, Lietuvoje drag karalienės kviečiamos į televiziją bei radiją, yra fotografuojamos mados žurnalų viršeliams, taip pat neretai veda koncertus, temines vakarienes ir pramoginius šou bei intensyviai išnaudoja socialinių medijų potencialą. Apie drag kultūrą bei misiją Lietuvoje – ir, žinoma, bene centriniu tampantį mados aspektą – pasakos karalienė Aura More.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Amsterdame gyvenantis lietuvis fotomenininkas Vytautas Kumža pastaruoju metu vis dažniau minimas ne tik meno, bet ir mados kontekste. Praeitais metais dirbęs su mados namais „Bottega Veneta“, rengęs fotosesijas žurnalams „Vogue Man“ bei „Another Magazine“, šiame pokalbyje Vytautas pasakoja apie objektų fotografiją, estetišką groteską ir jį itin dominantį psichologinį reiškinį – pareidoliją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States