Claim OwnershipPas Nemirą
Subscribed: 59Played: 407
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.
95 Episodes
Reverse
Ketverių metų kadencijai Mokslų akademijos prezidentu išrinktas akademikas Vytautas Nekrošius pasakoja, kad rinkimuose turėjo du varžovus, svarbiausia – jis nori pasiekti, kad MA viešai dažniau pareikštų savo nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, nesvarbu, ar ta nuomonė patiks politikams, ar ne, bet ji turi būti. Paklaustas, kodėl visuomenė vis dar nepasitiki teisine sistema, sako, kad didele dalimi tai dėl sovietinio palikimo, nes tada teisinė sistema netarnavo žmogui, tačiau dabar laikai pasikeitė. Aštuonerius metus priklausęs Žaliųjų partijai, V. Nekrošius iš jos pasitraukė, kaip ir daugiau jos narių, susikirtus jo ir dabartinės partijos vadovybės nuostatoms įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl įvykių Gazos ruože. V. Nekrošiaus nuomone, tai ir kartų klausimas. Dabar akademikas yra Liberalų sąjūdžio narys, kaip juo tapo – pakviestas ar pats pasisiūlęs, – pokalbyje su akademiku, teisininku Vytautu Nekrošiumi.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Dar visai neseniai apie Gintarę Masteikaitę žinojo gerokai mažesnis ratas žmonių – daugiau tų, kurie susiję su šiuolaikiniu šokiu. Tačiau šiandien jos veidas atpažįstamas gerokai plačiau, nes ji – viena iš kultūros bendruomenės iniciatyvinės grupės narių. Tai ji aktyviai kvietė ginti Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“, burtis į protesto mitingus, vėliau prisijungti prie laisvo žodžio protestų.Iki tol Gintarė Masteikaitė buvo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė ir šiuolaikinio šokio festiavalio „Naujasis Baltijos šokis“ organizatorė, todėl apie modernųjį šokį gali kalbėti labai ilgai, su užsidegimu, tačiau dar įdomiau, kaip ji pateko į šiuolaikinio šokio pasaulį. Pasirodo, visko pradžia buvo nepasitenkinimas suteikiamų žinių kokybe dar mokykloje, mažame Šakių rajono miestelyje. Ved. Nemira Pumprickaitė.
Vienas iš ryškiausių pastarojo meto Lietuvos politikų, šiandien iš politikos pasitraukęs ir neturintis planų į ją grįžti Gabrielius Landsbergis pasakoja, kodėl jis, diplomatas, nusprendė imtis politinės veiklos, sako, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo ne tik dėl paramos Taivanui, bet ir dėl to, kad Lietuva būtų išgirsta pasaulyje: kai tave mato, tave gina, nes būdami tokie mažučiai nesam dėmesio centre. Visus savo, užsienio reikalų ministro, susitikimus jis yra aprašęs dienoraštyje, kuris turėtų virsti knyga. Kita knyga bus skirta Lietuvos vietai pasaulyje aptarti, bet abi jos rašomos Stenforde, kur jis šiuo metu yra vizituojantis mokslo darbuotojas. Ką jis veikia Stenfordo universitete, kaip ten atsidūrė, kokie universitetai dar kvietė, taip pat apie vaikystę, Kalėdų dovanas ir, žinoma, senelį, kuris artėjant Sausio 13-ajai Gabrieliui turėjo atskirą planą. Pokalbis be tribūnų su buvusiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Aktorė Gabija Jarminaitė užaugo menininkų ir muzikantų šeimoje: Gražina Blynaitė ir Aleksandras Kernagis – jos seneliai – aktoriai, Vytautas Kernagis – dėdė – žinomas dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų vedėjas. Povilas Jaraminas – tėtis – žinomas pianistas, o mama - choro artistė. Gabija pasakoja, kad ilgai nešiojosi įžymių klano „kuprą“, net galvojo, kad nepavyks tapti aktore, bet pavyko – šiandien ji pati žinoma kino ir teatro aktorė, beje, sako, didelio skirtumo, kur vaidinti, nejaučianti, tiesiog turi darbą ir jį dirbi, nors yra atsisakiusi vaidmenų, kurie nieko bendra su ja neturėjo. O štai premjerės Ingridos Šimonytės vaidmuo sulaukė ne vieno komplimento, bet, šypsosi Gabija, „kokia 12-ka metų ją vaidinu ir tik visai neseniai pajutau – pagaliau man pavyko“. Pokalbis su teatro ir kino aktore Gabija Jaraminaite.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Teisės maestro pavadintas Egidijus Kūris purtosi skambių terminų: „Aš viso labo VU profesorius“. Pradėjęs nuo fizikos studijų ir tapęs pripažintu teisės autoritetu, Egidijus Kūris pasakoja, kas yra Konstitucijos dvasia, ir prisimena, ką reiškė prieš ketverius metus pasakyti jo žodžiai, kad praėjus laikui, galvoja, jog kai kurie KT sprendimai galėjo būti kitokie. Jis įžvelgia labai didelių problemų dėl politikų skyrimo - Stasio Šedbaro ir Juliaus Sabatausko - į KT teisėjus, suabejoja ir J. Sabatausko teisėjo praktikos trūkumu, puse lūpų užsimena apie studijų problemas. E. Kūris kritikuoja valdančųjų veiksmus Kultūros, KAM ministerijose ir svarsto, kaip LRT valdymas galėtų užtikrinti jam visuomeninio transliuotojo statusą. Pokalbis su buvusiu KT pirmininku, EŽTT teisėju, VU teisės profesoriumi Egidijumi Kūriu.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į pavojų“, – kodėl negalėjo ilgiau pasilikti, pasakoja Rimas Armaitis.23-ejus metus ištarnavęs „Aro“ išminuotoju, puikiai pamena tuos laikus, kai Lietuvoje darbo netrūko: banditai minavo ne tik tų, kuriuos laikė savo aukomis, bet ir saviškių namus, automobilius. O apie 2000-uosius viskas nurimo, darbo beveik neliko, prisimena R. Armaitis. Apie karą Ukrainoje jis gali papasakoti daug: kaip atrodė mūšiai dėl Bachmuto ir dėl Pokrovsko, pasirodo, skirtumas didžiulis, o korekcijas padarė dronai, kaip apmokomi kariai, kad patektų į frontą, kad ir ukrainiečių karininkai nevengia nesiskaityti su eiliniais, kad korupcijos neišvengia ir kariuomenė, ir koks didžiulis skirtumas tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių: ginkluotės 8:1, kartais ir 10:1, kareivių 8:1. Pokalbis su instruktoriumi-išminuotoju Rimu Armaičiu.Ved. Nemira Pumprickaitė.
„Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai klausaisi pirmojo po atkurtos nepriklausomybės prekybos ministro Alberto Sinevičiaus, supranti, kaip toli mes nuėjome ir kaip sunku buvo pirmiesiems ministrams, kai pinigų valstybė neturėjo, Rusija įvedė blokadą, o išgyventi reikėjo. Tada vyko pirk-parduok bendravimas su visu pasauliu, bet pirmiausia su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Mainais į lietuviškus maisto produktus, odas, kailius į Lietuvą keliavo aparatūra, įvairūs agregatai, skalda keliams tiesti ir kiti reikalingi produktai. Kad sudomintum užsieniečius, kartais tekdavo ir netiesą pasakyti, pavyzdžiui, kad Katedroje palaidotas didysis kunigaikštis Vytautas, tačiau, kaip sako Albertas Sinevičius, taip reikėjo daryti, nes viskas buvo dėl valstybės. Pokalbis su Kazimiros Prunskienės vyriausybės prekybos ministru Albertu Simevičiumi.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui, sako, kad tokia mintis jai niekada nekilo.Apie tai, kaip gimė „Scanorama“, kodėl ji paliko iki tol rengtas „Kino pavasario“ komandos gretas, apie kino studijas Maskvoje – nors buvo siunčiama į teatro studijas – ir ten sutiktus žmones, vėliau tapusius žinomais kino kūrėjais. Apie sugrįžimą į Vilnių, nes likti Maskvoje ji net nebuvo svarstusi, apie menininko pareigą būti „paskutiniu humanistu“ vartotojiškoje visuomenėje ir tikrą vienatvę, kai sunku sulaikyti ašaras – pokalbis su Gražina Arlickaite.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, šiame leidinyje dirba nuo pat jo įkūrimo – tiksliau, nuo bandomojo numerio 1994-aisiais. Nuo 1995 metų, kai VŽ leidžiami be pertraukos, iki šiol jis eina vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o kurį laiką buvo ir direktorius.Be šio leidinio, R. Barysas yra dirbęs vos keliuose kituose – ELTOS vyriausiuoju redaktoriumi ir žurnale „Forumas“. Žurnalistika jam – neatsiejama gyvenimo dalis, ir tai gerai paaiškina, kodėl jis taip aktyviai komentuoja viešąją politiką. Nors „Verslo žinios“ orientuotos į verslo auditoriją, ši sritis glaudžiai susijusi su politiniais sprendimais, todėl R. Barysas nevengia kritikos valdžios veiksmams – pavyzdžiui, taip vadinamai mokesčių reformai. Ar tai iš tiesų reforma, o gal destrukcija – svarsto jis.Interviu metu R. Barysas taip pat aiškiai pasako, ar ketina pasinaudoti valdžios pristatomu „dideliu nuopelnu“ – galimybe atsiimti sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonduose.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Petro Vaitiekūno kelias į politiką prasidėjo Sąjūdyje. Vėliau buvo tarp tų, kurie pasirašė ant Kovo 11-osios Akto, buvo užsienio reikalų ministras G. Kirkilo Vyriausybėje, ambasadorius Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Savo akimis matė Maidano įvykius ir Krymo aneksiją. Kryme išbuvo tris savaites nuo pirmųjų dienų, kai ten pasirodė rusų „žalieji žmogeliukai“. Puikiai prisimena, kaip ketvirtą ryto sulaukė skambučio iš Vilniaus su raginimu vykti į Krymą.Apie Lietuvos kelią jis kalba optimistiškai: ji labai daug pasiekė per tuos 35-erius metus ir pasieks dar daugiau, kad tik nebūtų karo. Ir dar keliskart pakartoja „kad tik nebūtų karo“. Pokalbis su signataru, ambasadoriumi, užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Leonas Ašmantas – pirmasis energetikos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Iš viso jis dirbo 5-iose vyriausybėse 1990-1993 metais. Jam teko kurti ir Energetikos ministeriją, nes pradėjo dirbti 3 žmonės. „Premjerė K. Prunskienė, sakė, kad už viską atsakingi patys ministrai, tik, kai negalima klausimo išspręsti be vyriausybės, kreiptis į ją“, - pasakoja L. Ašmantas. O štai su premjeru G. Vagnoriumi iš viso buvo neįmanoma dirbti, prisimena jis. Ne vien apie darbą pasakojo buvęs ministras. Kaip kito ministro – Dariaus Kuolio – paprašytas iš ministerijos lėšų 1992 m. nupirko Lietuvai M. K. Čiurlionio paveikslą „Kapinių motyvas“, o tada kažkieno priskųstas vaikščiojo į prokuratūrą pas gen. prokurorą A. Paulauską, nes esą paveikslą pasisavino. Ir apie branduolinio raketinio variklio erdvėlaiviui į Marsą kūrimą, nes buvo vienas iš kūrėjų. Pokalbis su pirmuoju energetikos ministru Leonu Ašmantu.Ved. Nemira Pumprickaitė
Pokalbis prasidėjo nuo TV videofilmo „Raudonmedžio rojus“, pasakojusio apie Smetonos laikų gyvenimą Kaune, o tada persikėlė į teatrą, kodėl žiūrovai išeina iš spektaklių, o jie gauna apdovanojimus. Kodėl žiūrovai ne visada susikalba su kūrėjais? Apie kūrėjų ydas ir švietimo įtaką jaunam žmogui. Bet, svarbiausia, apie kūrybą: kitąmet sukaks 50 metų, kai jis scenoje. Kaip ketina paminėti? Ar iš viso ketina tai daryti? Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi, Nacionalinės premijos laureatu Valentinu Masalskiu.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Žurnalistė, garsėjanti kietu būdu ir bekompromisiais klausimais. Tai apie Ritą Miliūtę. Šiandien ji užsiėmusi parama Ukrainai, sako, po to, kai prieš mažadaug pusantrų metų įkūrė VšĮ, kad galėtų telkti lėšas, jau surinko apie milijoną eurų, nors dažniausiai aukotojai tie patys žmonės. Prie tokių, kurie reikalauja nuimti Ukrainos vėliavas mūsų parlamente, pavardės, sako, negalinti pridėti „gerbiamas“. Jau kuris laikas kartu su Rita paramą į Ukrainą gabena ir jos sūnus, kaip ji pati sako, „kūdikis“. Kai iškeliauja, mažoji Meška lieka patikimose rankose, turi gerą guvernantę, juokauja Rita. Apie šunis ji galėtų kalbėti ilgai, todėl nustebina kartą ištarti žodžiai, kad kai išeis iš televizijos, laikys pulką avių. Kodėl avių? Atsakymai, kaip ir pamąstymai apie žurnalistikos „paklydimus“ laidoje „Pas Nemirą“.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Jeigu pamėgini ieškoti informacijos apie politologę, MRU lektorę Rimą Urbonaitę internete, tai jos ir daug, ir labai mažai. Daugybė politologinių vertinimų, daugybė komentarų apie rinkimus, partijas, politikus, vyriausybes ir koalicijas, tačiau apie ją pačią informacijos labai mažai. Beveik nieko, galima sakyti. Todėl šįkart nė žodžio apie politiką, šįkart apie laiką, tiesą, vaikystę, šeimą ir tragedijas, savo pačios jausmus, pokalbius su savimi, profesijos pasirinkimą. Politologė Rima Urbonaitė pasakoja apie save ir nevertina kitų.Vedėja Nemira Pumprickaitė.
Karolis norėjo tapti režisieriumi, bet tapo politologu. Pradėjo dirbti LRT užsienio naujienų redaktoriumi, tačiau po pirmojo savo trumpametražio filmo išėjo kurti naujo, užsiminęs, jog greičiausiai sugrįš. Tik filmą pastatys. Nesugrįžo, negana to, ėmėsi vaidybinio filmo „Nova Lituania“, kuris buvo apdovanotas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose. Dabar Karolis pristato naują savo filmą „Badautojų namelis“. O pats tapo vienu iš kultūros bendruomenės sąjūdžio prieš „Nemuno aušros“ partiją Kultūros ministerijoje veidu. Apie filmus ir kultūros bendruomenės protestus pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Rūkyti, sako, pradėjau 5-erių, 8-erių mamai pasakiau, kad mečiau, ji labai juokėsi. Ką rūkyti, problemos nebuvo, iš senelio „Primą“ vogiau, pasakoja operos dainininkas Vaidas Vyšniauskas. Buvo ir didesnių nuodėmių: jaunystėje sumušė žmogų, buvo iškelta byla, o tada jo gyvenime atsirado tikėjimas. Kartu su juo ir gerosios permainos – sužinojo, kad byla nutraukta. Prieš trejus metus, jau vykstant karui Ukrainoje, nuvyko dainuoti į Minsko operos teatrą ir tapo nepageidaujamu Lietuvoje. Tada, norėdamas įrodyti, kad nėra Rusijos ir Baltarusijos rėmėjas, kelis kartus vyko į Ukrainą, kur rengė koncertus, susitikinėjo su žmonėmis. Nors tada gynėsi, mėgindamas pateisinti savo „Otelo“ ariją Minske, šiandien sako, kad vykti nereikėjo. Šį rudenį gavo vaidmenį LNOBT, tiesa, ir čia neapsiėjo be problemų. Apie gerus ir blogus gyvenimo nutikimus su operos solistu Vaidu Vyšniausku, kuris už Lietuvos ribų žinomas kaip Kristian Benedikt.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Verslą jis pradėjo būdamas labai jaunas, todėl bankrotai, praradimai ir vis nauji mėginimai pradėti iš naujo neprivertė atsižadėti noro turėti savo verslą ir užsidirbti. Pradėjęs nuo bulvių, tulpių ir Jugosalvijos, vėliau perėjo prie zefyrų, šlepečių, taukų, žuvų, kiaulienos, laivų, net banko pastato statybos. Dabar jis šokoladinių savininkas. Ir, kai paklausi, kas sugalvojo būtent tokius šokoladinius saldainius, tortus ar ledus, jis atsako: 90 procentų to, ką pardavinėjame, autorius esu aš pats. AJ šokoladinės veikia ne vien Lietuvoje, yra Rygoje, dvi – Floridoje, ten dar ir viešbutis. Tai grynas šeimos verslas, nors kažkada dalis akcijų buvo arba mėgintos parduoti, bet nepavyko, arba parduotos, bet atpirktos. Labai įdomi gyvenimo ir šokolado verslo istorija paties „AJ šokolado“ įkūrėjo ir savininko Algimanto Jablonsko pasakojime.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešoje erdvėje buvo daug, tačiau po pralaimėtų rinkimų, kai Laisvės partija nepateko į Seimą, ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Uždarė savo profilį feisbuke, nesirodė televizijose, nekomentavo portaluose. Šią vasarą pagaliau pasirodė žinia, kad A. Armonaitė įsidarbino sutelktinio finansavimo platformoje „InRento“.Nors tebėra Laisvės partijos narė, tačiau iš pokalbio aiškėja, kad nuo politikos nutolusi toliau, nei galima buvo tikėtis, nelabai noriai kalba apie politinę ateitį, dabar sieja savo gyvenimą su verslu. Dažnai būna Afrikoje. Daug klausimų ir atsakymų pokalbyje su Aušrine Armonaite.Ved. Nemira Pumprickaitė.
Tremtyje gimęs Rimvydas Valatka pasakoja apie gyvenimą, kai tėvams buvo leista sugrįžti į Lietuvą, ir apribojimus, galiojusius tremtiniams. Baigęs tuometį Vilniaus Pedagoginį institutą, jis niekada nedirbo mokytoju, tačiau dabar dėsto studentams.Didžioji jo žurnalistinio darbo dalis susijusi su spauda, todėl jis gali paaiškinti, kodėl Lietuva liko bene vienintelė Europoje be spausdintų laikraščių. O žurnalistu jis tapo, pasirodo, visai atsitiktinai ir tam padėjo... alkoholis.Kas buvo tas girtuoklis, kuris, galima sakyti, palaimino Rimvydo Valatkos kelią į žurnalistiką, ar savaitraščio užsienio lietuviams „Gimtasis kraštas“ darbuotojai turėjo pereiti KGB filtrą ir kaip laisvė rašyti, ką jis nori, kainavo butą Vilniaus senamiestyje – pokalbis su žurnalistu ir signataru Rimvydu ValatkaVed. Nemira Pumprickaitė.
Šarūnas Černiauskas po šios vasaros gali vadintis žmogumi, kuris išvertė iš posto premjerą ir sugriovė visą vyriausybę. Jo pradėti tyrimai, prie kurių prisijungė ir Andrius Tapinas, privertė trauktis Gintautą Palucką. Pasirodo, premjeras galėjo išlikti poste, tam trūko labai nedaug, pasakoja Š. Černiauskas. Jis, beje, atskleidžia, kodėl apskritai susidomėjo Gintautu Palucku. Bet kol tapo tokiu tyrėju, teko prarasti reputaciją, kurią taip sunkiai atstatinėja, prezidentė atėmė valstybės apdovanojimą, o 2 tūkstančiai eurų laimės neatnešė – Šarūnas išvardins ir savo „turtus“. Pokalbis su žurnalistinių tyrimu „Siena“ įkūrėju ir vadovu Šarūnu Černiausku.Ved. Nemira Pumprickaitė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States