Claim OwnershipHomo cultus. Iracionali būtis
Subscribed: 20Played: 71
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Esame iracionalios būtybės – pasižadame, jog nuo pirmadienio pradėsime sportuoti, tačiau pažado neįvykdome ir impulsyviai pasiduodame lengviems malonumams. Kaip visuomenė, atsiduriame diskriminacijos, socialinės nelygybės, ekstremizmo, klimato kaitos aklavietėse. Ar esame pasmerkti šiai iracionaliai būčiai? Kokią įtaką kultūra bei socialinė aplinka turi mūsų savasties suvokimui ir autonominiams sprendimams? Laida kviečia permąstyti savo iracionalią būtį ir, apjungdama psichologijos, sociologijos bei elgsenos ekonomikos mokslus, aiškinasi, kaip vyksta individualūs bei visuomeniniai sprendimų priėmimo procesai. Laida transliuojama antradieniais 15.05 val. per LRT KLASIKĄ, ją veda Austėja Makarevičiūtė.
34 Episodes
Reverse
Pastarasis mėnuo pažėrė daugybę progų apmąstyti savo politinius įsitikinimus. Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį svarstėme, ar jaučiamės europiečiai. Prezidento rinkimai paskatino galvoti, kokios mūsų politinės preferencijos. Tad šioje laidoje keliamas klausimas - kaip formuojasi mūsų politinės ideologijos ir tapatybė?Pirmojoje laidos dalyje pristatomi tyrimai, atskleidžiantys kaip mūsų politinius įsitikinimus veikia nacionalinės šventės ir protestai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Lietuvos socialinių mokslų centro vyresniąja mokslo darbuotoja Lilija Kublickiene. Kartu nagrinėjama, kokią reikšmę Lietuvos atmintinos dienos vaidina mūsų tapatybės ir politinių pažiūrų formavimuisi.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Nuo romėnų laikų žinoma - žmogui reikia duonos ir žaidimų. Tačiau kaip šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai keičia žmonių būtį? Kodėl prisėdę pažaisti pusvalandžiui, pametame laiko nuovoką?Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai, atskleidžiantys kompiuterinių žaidimų poveikį kognityviniems gebėjimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantu, filosofu Benediktu Gelūnu, tiriančiu priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Laidos svečias atskleidžia, kodėl būtent vyrai yra labiausiai linkę šiai priklausomybei ir kaip kompiuteriniai žaidimai prisideda prie vyriškumo stereotipų konstravimo visuomenėje.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Žmogus pirmiausia yra gyvūnas, tačiau kaip mes būname su kitais gyvūnais? Kuo mūsų būtį papildo interakcijos su keturkojais, paukščiais, graužikais ir kitais augintiniais?Pirmoji laidos dalis kviečia susipažinti su mokslo atradimais, aiškinančiais kaip mūsų fizinę ir psichologinę gerovę veikia įvairūs gyvūnai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kaniterapeute, vaikų psichologe Joana Grygutis, kuri veda terapinius užsiėmimus kartu su savo keturkojais specialistais. Kartu diskutuojama, kaip gyvūnas padeda įveikti sunkumus terapijos metu ir ko reikia siekiant sukurti artimą ryšį tarp žmogaus ir gyvūno?Ved. Austėja Makarevičiūtė
Šis laidos epizodas kviečia atsakyti į jau nuo XIX a. Antano Baranausko keltą klausimą - ko miške verkia lietuvis? Uždarant Žemės mėnesį, verta pareflektuoti apie savo santykį su gamta. Kaip buvimas gamtoje veikia mūsų smegenis ir bendrą savijautą? Ką daryti, jei urbanistinėje gyvenvietėje progos išeiti į mišką neturime? Kodėl kartais bijome gamtos?Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į naujausius aplinkos neuromokslo tyrimus ir pasakojama, kaip ir kodėl gamta bei jos atvaizdai veikia žmonių savijautą, kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su miško terapijos gide Sonata Leknickaite. Kartu aptariama, kas yra miško maudynės ir kokie jausmai aplanko žmones giliau pasinėrus į miškus.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Įpusėjus pavasariui ir atgyjant gamtai, pokyčius pastebime ir savyje. Tačiau kodėl mus taip stipriai veikia sezonų kaita? Kaip neužmigti žiemos miegu šaltojo sezono metu? Ar įvedamas vasaros laikas keičia mūsų smegenis?Pirmojoje laidos dalyje klausytojai supažindinami, kaip klimatas veikė mūsų protėvių kultūrą. Taip pat pasakojama, kokių pokyčių savyje galime tikėtis vis neslopstant klimato kaitai. Pokalbio su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite aptariama, kaip mus paveikia laiko, šviesos ir temperatūros pokyčiai Lietuvoje.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Nuo XVI a. Lietuvoje gyvenantys romai išlieka viena labiausiai diskriminuojamų grupių šalyje. Balandžio 8 d. minimos tarptautinės romų kultūros dienos proga, laida kviečia permąstyti savo santykį su etninėmis mažumomis ir kelia klausimą - kodėl nesame atviri šiai tautai?Pirmoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, pasakojantys kas padeda visuomenei sugyventi multietninėse valstybėse. Taip pat pristatomas romų tautos Lietuvoje istorinis kontekstas. Vėliau kalbamasi su multikultūrinio vaikų ir jaunimo centro „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite. Kartu aptariama su kuo susiduria romų tauta Lietuvoje, kaip jie išgyveno taboro nugriovimą bei kokia švietimo rolė romų integracijai visuomenėje.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Daugiau nei pusė pasaulio žmonių naudojasi socialiniais tinklais. Kaip šios programėlės, revoliucionavusios pasaulį prieš dvidešimtmetį, veikia mūsų šiandienos būtį? Ar dar gebame patirti gyvo pasaulio akimirkas?Pirmojoje laidos Iracionali būtis dalyje apžvelgiama socialinių tinklų vartojimo statistika bei aptariama, kokie socialiniai tinklai žalingiausi mūsų psichikai. Diskusijos su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu metu aiškinamasi, kaip socialinius tinklus naudoti sąminingiau ir nuo kokių nepatogių emocijų bėgamė slėptis į savo išmaniuosius telefonus.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Dirbdami praleidžiame trečdalį savo gyvenimo laiko. Tad kaip dirbti, jog laisvalaikio nereikėtų aukoti savo energijos atkūrimui? Kas yra tylusis atsitraukimas ir kodėl po atostogų norime dar vienų atostogų?Laidos epizodas kviečia permąstyti savo santykį su darbu. Pirmojoje dalyje, remiantis neuromokslų studijomis, žvelgiama, kaip turėtų atrodyti produktyvumą ir motyvaciją gerinančios darbovietės ir jų dizainas. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vilniaus universiteto (VU) organizacijų psichologe, socialinių mokslų daktare Jurgita Lazauskaite Zabielske. Kartu aptariama kodėl nutinka taip, jog vis perdegame ir kaip susikurti tokią rutiną, kurioje norisi gyventi tam, kad galėtume efektyviai dirbti?Ved. Austėja Makarevičiūtė
Mokomės visą savo gyvenimą – nuo pirmųjų žingsnių iki naujų kompetencijų bei įgūdžių darbe. Tačiau kaip šį procesą pastiprinti? Ar galima mokytis greitai, bet žinias išlaikyti ilgam? O kaip mokymasis vyksta Danijoje?Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į Suomijos patirtį bei aiškinamasi, kas svarbiausia ankstyvojo ugdymo metu. Kartu, apžvelgiamos neuromokslininkų rekomenduojamos strategijos, padedančios žinias įsisąmoninti efektyviau. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Danijos Højskole mokyklos mokytoju Darium Kinderiu bei švietimo konsultantu Aurimu Ražanausku, taikančiu Danijos patirtį Švenčionėliuose. Pašnekovai atskleidžia, kuo ypatinga švietimo sistema Danijoje ir papasakoja, kokias neformalaus ugdymo ypatybes svarbu pritaikyti kiekvienoje šalyje.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Bendraujame kasdien – rašydami žinutes, gyvai, emocijas perteikiame ir savo kūnu. Tačiau kodėl vis atsiduriame situacijose, kuriose jaučiamės nesuprasti? Ar galime išmokti sklandžiai bendrauti?Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip mes patiriame kasdienę komunikaciją skaitmeninėje erdvėje ir kuo čia pasitarnauja „emoji“ jaustukai. Pokalbio su psichiatru-psichoterapeutu prof. Eugenijumi Laurinaičiu metu diskutuojama, kaip mes bendraujame vieni su kitais, kodėl kyla barniai ir nesusikalbėjimai bei kaip efektyviai iškomunikuoti savo tikrąsias mintis.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Sveikata – tai didžiausias mūsų turtas. Tačiau kodėl juo susirūpiname tik ištikus rimtai bėdai? Kodėl taip sunku imtis prevencinių priemonių? Ar gebame suvokti emocijų ir psichikos įtaką mūsų kūnui? Šis laidos epizodas kviečia giliau pasinerti į save - savo kūną, psichiką ir sveikatą, bei pasvartyti, kodėl mums nevisada pavyksta tinkamai savimi pasirūpinti. Pirmojoje laidos dalyje aptariamos priežastys, dėl kurių rūpinimuisi savo sveikata skiriame mažesnį prioritetą, nei iš tiesų norėtume. Antrojoje laidos dalyje kalbama su šeimos gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos terapeute Juste Latauskiene. Kartu diskutuojama kaip emocinė sveikata veikia mūsų kūną ir ką reikia daryti, jog gyventume pilnavertišką bei sveiką gyvenimą.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenorėtų kaiminystėje gyventi su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis. Ar tokiame kultūriniame fone nuteistieji gali sėkmingai grįžti į visuomenę? Kaip įkalinimo įstaigos veikia asmenų kokybinį pokytį?Šis laidos epizodas kviečia nusikelti ten, kur mažiau pažįstama ir atvirai pažvelgti kiauriai pro kalėjimo sienas. Laidoje kalbamasi su Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktare, kriminologe Jolanta Aleknevičiene bei Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiaja specialiste, socialinio darbo organizatore Gintare Gerybaite. Iš skirtingų perspektyvų - akademinio lauko ir tiesioginio socialinio darbo patirties - bandoma suprasti, kaip Lietuvoje vykdomas nuteistųjų resocializacijos procesas. Žvelgiama ir į pamatines polinkio pažeisti egzistuojančias elgesio normas priežastis - kokią įtaką tam turi socialinės, ekonominės ir šeimos aplinkybės?Ved. Austėja Makarevičiūtė
Keturiasdešimt procentų mūsų elgesio per dieną sudaro įpročiai. Deja, ne visi jų padeda mūsų sveikatai. Kaip į savo kasdienybę įtraukti sveikus įpročius ir kodėl taip sunku atsikratyti žalingųjų?Šis laidos epizodas pasakoja, kaip žalingi įpročiai atliepia mūsų būtinuosius poreikius - saugumą, įvairovę, pripažinimą, bei kaip juos patenkinti naudingesniais įpročiais. Pirmojoje dalyje kalbama, kaip įpročiais galime prailginti savo gyvenimo trukmę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su pasaulinio pripažinimo sulaukusia neuromokslininke Dr. Gabija Toleikyte, dirbusia su tokiomis organizacijomis, kaip Financial Times ir Google. Neuromokslininkė padeda suprasti, kaip į pokyčius reaguoja mūsų smegenys ir dalijasi patarimais, padedančiais keisti savo gyvenimo būdą.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Mokslininkų teigimu, santykiai su žmonėmis yra tiesiausias kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą. Tačiau šalia kokių žmonių grupių lietuviai nė nenori gyventi savo kaiminystėje? Kaip visuomenėje pasirenkame, kas vertas mūsų empatijos ir atjautos?Pirmojoje laidos dalyje aiškinamasi, kodėl empatija mums yra gyvybiškai svarbi. Taip pat atskleidžiama, kokie faktoriai lemia ar į nelaimingą atsitikimą reaguosime jautriai, su atjauta, ar praleisime jį pro pirštus. Antrojoje dalyje išgirsite pokalbį su organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite. Ji padės geriau suprasti, kaip selektyvi empatija gali prisidėti prie atskirties bei stigmos visuomenėje bei patars, kaip empatiškai išklausyti kitą.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Laidos epizodas nagrinėja vieną opiausių Lietuvos problemų - alkoholio priklausomybę, bei klausia, kur mes, kaip visuomenė, dedame kablelį: SMERKTI nereikia ATJAUSTI. Tačiau kur dedamas kablelis vestų prie reikšmingų pokyčių bei priklausomų asmenų ir jų artimųjų gyjimo?Pirmojoje laidos dalyje į temą kviečiama pažvelgti iš naujos perspektyvos, nagrinėjant stigmatizaciją. Kaip visuomenės stigma paveikia patį nuo alkoholio priklausomą asmenį ir kiek giliai stigmatizacija vyrauja Lietuvoje? Antrojoje laidos dalyje savo jautria istorija augant su priklausomu asmeniu šeimoje dalijasi priklausomybių konsultantė Gabija Vitkevičiūtė. Kartu ji padeda atskleisti, ką patiria kopriklausomas asmuo ir kodėl visuomenė neturėtų ligos atsakomybės permesti tik pačiam sergančiąjam.Ved. Austėja Makarevičiūtė(O. Posaškovos nuotr.)
Laidos epizodas kviečia nagrinėti, kaip veikia mūsų bene svarbiausias organas - smegenys ir koks mūsų protinės veiklos potencialas. Keliami klausimai, kodėl vieni mokosi greičiau už kitus ir kodėl taip skirtingai patiriame stresą.Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiama, kaip lietuviams sekasi matematinio raštingumo testuose ir kodėl mokyklinių žinių nepavyksta pritaikyti realiame gyvenime. Į pokalbį antrojoje laidos dalyje prisijungia neuropsichologė Dr. Ramunė Dirvanskienė, kuri atskleidžia, kas yra smegenų plastiškumas ir pateikia patarimų, kaip gerinti savo protinę veiklą.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Ar ir vėl sutikote dirbti viršvalandžius, net jei darbotvarkė kaista nuo planų? Ar ir vėl negalėjote atmesti pasiūlymo prisijungti į vakarėlį, net jei noro tam visai nebūta? Šis laidos epizodas kviečia atidžiau pažvelgti į savo asmenines ribas ir klausia - kaip neprarasti savęs santykyje su kitais?Pirmojoje laidos dalyje siekiama suprasti, kodėl mums taip sunku pasakyti „ne“. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su organizacijos Ribologija įkūrėjomis, edukuojančiomis visuomenę seksualinio smurto prevencijos bei ribų temomis - Reda Jureliavičiūte ir Rugile Butkevičiūte. Specialistės aiškina, kaip atpažinti savo asmenines ribas ir pažeria patarimų, kaip išmokti efektyviai sakyti „ne“.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Prisipažinkite, kiek kartų šią savaitę pamelavote? Ar į klausimą „Kaip jautiesi?“ atsakėte „gerai“, net jei iš tiesų jaučiatės prislėgti? Šiame Iracionalios būties epizode analizuojamas mūsų polinkis sakyti melagienas - kodėl taip darome ir ar iš tiesų melas yra tokia didelė nedorybė?Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip gebėjimas meluoti formuojasi ankstyvame amžiuje ir kokie būdai padeda efektyviausiai ugdyti moralę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su elgsenos ekonomikos eksperte dr. Agne Kajackaite, tyrinėjančią moralę ir melą. Ji padeda suprasti, kodėl kartą pamelavus, sakyti netiesą tampa vis lengviau ir lengviau.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Šventes praleidus prie gausių vaišių stalų, naujiesiems metams pasižadame – maitinsiuosi sveikai. Tačiau kodėl mums taip retai pavyksta laikytis šio pažado? Kaip toks tikslas gali padėti mums sustiprinti savo sveikatą?Pirmojoje laidos dalyje narpliojama, kodėl mums taip sunku pasirinkti sveiko maisto alternatyvas. Antrojoje laidos dalyje į pokalbį prisijungia natūropatinės mitybos specialistė Goda Zajauskaitė. Ji pateikia būdų, kaip išmokti sveikai maitintis, nekeliant sau streso ir paaiškina, kaip kūnas, padedamas tinkamos mitybos, geba pats save išsigydyti.Ved. Austėja Makarevičiūtė(L. Jaraminaitės nuotr.)
Kūrybiškumas yra viena svarbiausių sąvybių šiandienos ir ateities darbo rinkoje. Nepaisant to, siekiant suvokti savo iracionalią būtį, mums neišvengiamai reikia mąstyti už dėžutės ribų. Tačiau ar kiekvienas turime potencialo perprasti ir generuoti naujas idėjas? Kaip namų sąlygomis galime ugdyti kūrybiškumą?Pirmojoje laidos dalyje klausytojai kviečiami įsivertinti savo kūrybiškumo lygį, sudalyvaujant dviejuose psichologiniuose eksperimentuose. Tačiau net jei šie testai pasirodė neįveikiama užduotis, liūdėti neverta. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kūrybiškumo eksperte, kūrybiškumo laboratorijos Creativity Lab įkūrėja dr.Ievą Martinaityte, kuri pataria, kaip kūrybiškumą ugdyti namų sąlygomis ir atskleidžia, kas yra didžiausi kūrybiškumo žudikai.Ved. Austėja Makarevičiūtė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States