Parodų rūmai

Nuo LDK mecenatų iki milijardais vertinamų technologijų bendrovių – Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ veda per šalies mokslinius pasiekimus ir juos kūrusių žmonių biografijas. Tačiau ar ši trajektorija nėra pernelyg tiesi? Pirmavimas, lyderystė ir komercinė sėkmė skatina didžiuotis ir patvirtina gebėjimą konkuruoti, bet ar paaiškina, kaip technologijos darė įtaką mūsų gyvenimui, bendravimui ir įtampoms skirtingais istoriniais laikotarpiais? Ką laikome pažanga ir ar įvertiname mokslą, kuris nesiekia rekordų, bet keičia mūsų supratimą apie pasaulį? Apie technologijų istoriją kaip kultūros ir politikos istorijos dalį, apie pasiekimų sąrašų paraštėse liekančias klaidas ir žmogiškas patirtis, apie meno bei fantastikos galimybes tikrinti pažangos pažadus kalbamės su technologijų, kultūros bei politikos sociologijos tyrėja Kingstono universiteto Londone profesore dr. Egle Rindzevičiūte ir mokslo populiarintoju, mokslinės fantastikos entuziastu, televizijos laidų vedėju Rolandu Maskoliūnu.Ved. Jogintė Bučinskaitė

Didžioji Sapiegų rūmų paroda „Namų ruoša pavojingais laikais“ (kuratoriai Inesa Brašiškė, Edgaras Gerasimovičius, Povilas Gumbis) pasakoja apie šiandieninį pasaulį, kuriame vis labiau vengiama suaugti, ilgimasi nerūpestingų dienų ir vengiama atsakomybių. Kur namai nebeatrodo verti rūpesčio, o sunkiai prognozuojama ateitis verčia atidėlioti tradicinius brandos ritualus. Pagal ką šiandien apskritai nustatome, kad žmogus suaugo? Ar tai žmogus, gebantis efektyviai tvarkyti savo gyvenimą? Uždirbti? Auginti vaikus? Kontroliuoti emocijas? Naudotis technologijomis? O jei šiuos klausimus pritaikytume institucijai? Apie tai, kaip per pastaruosius metus augo Šiuolaikinio meno centro padalinys Sapiegų rūmai, apie jų kryptį, parodų kuravimo manieras ir institucijų dinamiką kalbamės su menininke, rašytoja ir kuratore Aiste Marija Stankevičiūte bei menininku, parodų kuratoriumi ir dizaineriu Julijumi Balčikoniu.Ved. Jogintė Bučinskaitė

Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Tačiau, kaip susiformuoja tai, ką vadiname skoniu ir ar jo pakanka, kad įvertintume meną ir kultūros procesus? Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“, kur susitinka kūryba, prekyba ir skirtingi žiūrovų lūkesčiai, susitinka ir trys skirtingų sričių kritikai. Kino kritikė, kultūros apžvalgininkė Monika Gimbutaitė, architektas ir kritikas Andrius Ropolas bei šiuolaikinio meno kritikė Jogintė Bučinskaitė tikrina paplitusius stereotipus apie meną, publiką ir vertinimo įpročius. Ko kino, architektūros ir vizualaus meno sritys galėtų pasimokyti viena iš kitos, kiek kainuoja išlavintas skonis ir kokią reikšmę išmanymas įgyja dirbtinio intelekto laikais?Ved. Jogintė Bučinskaitė

2016 m. Vilniuje įkurta Lietuvos ir tarptautinį šiuolaikinį meną pristatanti erdvė „Editorial“ per veiklos dešimtmetį surengė pusšimtį parodų ir kelias dešimtis renginių. Projektų erdvės įkūrėjos nedidelį redakcijos kabinetą pavertė bene geidžiamiausia eksponuotis vieta, kurioje šiandien veikia menininkės Mildos Januševičiūtės kuruota paroda „Familiar Stranger“. Parodoje apie atmintį šviesą filtruoja muilo vitražai, vaizduojantys duomenų bankus, o eksperimentiniame filme močiutę apsėda mįslingo akmens dvasia. Suformuotas kuratorinis ir stilistinis „Editorial“ tinklelis gaudo aktualius menininkus, temas ir naujas meno formas. Apie tai, ar tokių erdvių tinklus įtemptus laiko draugystės, kaip kuratoriai reaguoja į menininkų kuruojamas parodas, kodėl gręžiamės į praeitį mene ir šioje laidoje, kalbamės su meno kritike, kuratore, menotyrininke ir Lietuvos meno pažinimo centro rinkinio kuratore Emilija Vanagaite ir LDS meno ir kultūros erdvės „Medūza“ vadovu, kuratoriumi ir filosofu Audriumi Pociumi.Ved. Jogintė Bučinskaitė

Su menotyrininke, kuratore, poete ir radijo laidų vedėja Laima Kreivyte, išlydėdamos vasarą, keliaujame per parodas ir iniciatyvas Neringoje. Užsukame į VDA Nidos meno koloniją, Drugelių stotį, LNDM Pamario galeriją, kur eksponuota Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ ir Tomo Daukšos kuruotas nuotaikingas muziejaus rinkinio tyrimas „Kai kurios katės yra liūtai“. Kelionę baigiame žemyninėje Klaipėdoje, LNDM Prano Domšaičio galerijoje, kur veikia Žilvino Landzbergo paroda „Pasakyk man savo vardą Sese“. Kaip užkalbamos parodų, pastatų ir gyvenviečių erdvės? Kokios to intencijos ir naudos? Kodėl prisimename senas pasakas ir mitus, bet pamirštame kelių dešimtmečių istoriją? Ar parodose įkuriami namai ir kambariai atspindi mūsų nesaugumą dėl tikrų namų? Kodėl svarbu kalbėtis apie meną ir tai daryti balsu?Ved. Jogintė Bučinskaitė