Claim Ownership
Buvo nebėra
Buvo nebėraSubscribed: 43Played: 189
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Lengvą šoką keliantys pasikeitimai ir šypseną spaudžiantys prisiminimai. Tinklalaidė „Buvo nebėra“ rausia LRT archyvus ir nagrinėja reiškinius, kurie jau išnyko iš mūsų kasdienybės, tačiau dar neatsidūrė istorijos vadovėliuose.
Autoriai: Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Autoriai: Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
27 Episodes
Reverse
Vis mažiau santuokų, šeimyninio gyvenimo kurti neskubantis jaunimas, o šalia – tokios bėdos, kaip alimentų vengiantys sutuoktiniai ar skurde gyvenančios motinos. Dešimtojo dešimtmečio socialinės problemos ir aktualijos atsiskleidžia LRT archyvuose, kurių klausome kartu su sociologe Aušra Maslauskaite.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Ar galima karo Ukrainoje užuomazgas įžvelgti daugiau nei trisdešimties metų senumo įvykiuose? LRT archyvai atskleidžia, kad ir tuomet Rusija diktavo sąlygas Ukrainai, o šios politikai manė, kad pavyks sėkmingai išlaviruoti tarp pasaulio galingųjų. „Ji save laikė didele valstybe“, – Ukrainą pirmaisiais nepriklausomybės metais prisimena buvęs ambasadorius Vytautas Plečkaitis.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
1988 metais Vasario 16-oji buvo drausta paskutinį kartą. Prasidėjus tautiniam atgimimui tarpukario idealai, tekstai ar politiniai lyderiai vėl grįžo į viešąją erdvę. Kartu su istoriku dr. Aurelijumi Gieda kalbėjome apie Vasario 16-osios reikšmę Kovo 11-osios Lietuvoje. Tinklalaidę rengia Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Grožinės literatūros tekstuose vis dažniau atsigręžiama į „90-ųjų“ miestą, aplinką, atsiminimus, kurie kartais perauga į fantastinius siužetus. Vieno iš tokių tekstų geografinis centras – naftininkų miestas, dar vadinamas Mažeikiais. Apie nostalgiją, netolimos praeities įvykius, siurrealų praeities pasaulį ir naujausią knygą „Raudonasis albumas“ tinklalaidėje kalbėjome su rašytoja Lina Simutyte.Tinklalaidę veda Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Juokėmės visais laikais, tačiau žvelgdami atgal į ankstyvąją nepriklausomybę šiandien stebimės prastu skoniu ir lėkštais juokeliais. Tada egzistavusi humoro kultūra šiandien jau pasikeitė iš pagrindų. Kodėl tada juokėmės iš Petriuko, o į humoro varžytuvių „Juokis“ gastroles būdavo išperkami visi bilietai? Apie humorą ir „jumorą“ LRT RADIJO laidoje „Buvo nebėra“ kalbame su dr. Salomėja Bandoriūte-Leikiene.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Planas po sovietmečio grąžinti nusavintą žemę buvusiems savininkams buvo vienas ambicingiausių regione. Tada tikėtasi idiliško sugrįžimo į tarpukario sodžių, tačiau greitai iškilo norintieji pasipelnyti. Sociologas Karolis Dambrauskas tyrinėjo, kaip vyko restitucija pietryčių Lietuvoje ir klausia, kodėl procesas nebuvo vienodai teisingas visiems.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Šefas Gintas ir dalininkas Sigis, arba Tautvydas Rasiulis ir Mantas Pelakauskas jau dešimt metų iki smulkmenų atkūrinėja dešimtojo dešimtmečio kasdienybę kaip išgalvota reklamos agentūra „Faksimilis“. Pasak jų, beveik absoliuti dauguma pasakojimų yra realūs.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė
Po Sausio 13-osios Lietuvoje įtampos laikėsi iki pat rugpjūčio pabaigos. Ir šis „tarp“ laikotarpis truko 222 dienas, kurių metu įvykiai rutuliojosi nuo tragiškų iki tragikomiškų. Iš pastatų išvaryti televizijos darbuotojai paskelbė bado akciją, Vilniuje lankėsi Richardas Nixonas, o gegužės 1-ąją į darbą atėję generalinės prokuratūros darbuotojai į darbą įleisti nebuvo. Apie laikmetį, jo nuotaiką bei naujausią filmą „Badautojų namelis“ laidoje kalbame su Karoliu Kaupiniu.Laidos vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Mėgėjiškos, naivios, ir būtinai kalbinamas įmonės direktorius: taip atrodė pirmosios lietuviškos reklamos. Šiame epizode išgirsite visą spektrą tiek ikoniškų, tiek į užmarštį nugrimzdusių lietuviškų reklamų, tiek žavėjimosi importiniais ženklais, tiek pagyrų tradicinei lietuviškai produkcijai. Taip pat sužinosite apie užsienio verslų Lietuvoje sukurtas kampanijas ir bandymus pakeisti lietuvio vartotojo skonį. Kas ir kaip kūrė pirmąsias reklamas, pasakoja Paulius Senūta.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Metus palydime įvairiomis apžvalgomis, o tinklalaidė „Buvo nebėra“ nutarė apžvelgti 1995 metus. Buvo (ir nebėra) visko – nuo banko problemomis prasidėjusio premjero skandalo iki istorinio atsiprašymo. Kol Lietuva atnaujino taksofonų tinklą, prekyboje pasirodė kompiuterių pasaulį pakeitusi „Windows 95” operacinė sistema. Tuo pačiu metu kovota su piratavimo problema turgavietėse, o populiariausia metų daina tapo...Laidos vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita naujausiame romane „Editas kompleksas“ ir vėl į atmintį grąžina persitvarkančios Lietuvos ir besikeičiančio žmogaus klausimus. Jis pastebi, kad ankstyvosios nepriklausomybės laikotarpis domina ir dabartinius paauglius: „Matyt, jie jaučia, kad tuo metu galėjai improvizuoti, ieškoti (...). Viskas buvo nerašyta ir galėjai daryti tokius dalykus, dėl kurių niekas nesistebėjo“.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
1993 metų apklausos rodė, jog šalyje populiariausias yra Algirdas Brazauskas, šalia jo rikiavosi Egidijus Bičkauskas ir Romualdas Ozolas. Tačiau politinė situacija veikiau priminė karuselę, kurioje suposi kairės bei dešinės politikai, o iš geriausių vietų situaciją stebėjo centro partija su gimstančiais liberalais. Apie politiką ir politikus kalbėjomės su VU TSPMI dėstytoju, politinės minties tyrinėtoju dr. Justinu Dementavičiumi.Laidos autoriai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė
Pirmosios lietuviškos žiniasklaidos priemonės, dabar virtusios žinomais komerciniais kanalais, atsiskyrė nuo cenzūros kontroliuojamų sovietinių leidinių. Profesorius Deimantas Jastramskis pasakoja apie to meto diskusijas ir protestus, kurie prasidėjo netrukus po Sausio įvykių.Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Fotografė Elena Krukonytė kuruoja didžiulės sėkmės sulaukusį Lietuvos vizualinės kultūros archyvą 1990-2004 metų laikotarpiu. Kokios buvo to meto spalvos ir kodėl šiam laikotarpiui jaučiama ypatinga nostalgija? Apie tai naujausioje tinklalaidės „Buvo nebėra“ serijoje.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė
Kai Lietuva po 2002–ųjų NATO viršūnių susitikimo gavo kvietimą į aljansą, Andrius Kubilius sakė, kad jaučiasi kaip per savo vestuves. Pokalbis su politologu Justinu Lingevičiumi apie ankstyvąsias užsienio politikos diskusijas, to meto burtažodį „grįžimas į Europą“ ir abejones, ar Lietuva gali būti tokia, kaip Vakarai.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
1996 metais Vilniuje pašventinta pirmoji naujai pastatyta bažnyčia. Tais pačiais metais krikščionys sulaukė ir savo maldos namų sovietmečiu pastatytuose Elektrėnuose. Abu pastatus pasivijo kritikos lavina dėl sakralinei architektūrai nebūdingų projektų. Apie naujų religinių objektų statybas, jų sėkmes ir nesėkmes kalbamės su architektūros istorike Kamile Steponavičiūte.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Oficialiai nerodomi filmai slapčia buvo peržiūrimi dar sovietmečiu, o į žymiausius videosalonus eidavome ne tik išsinuomoti juostos, bet ir patekti į ypatingą bendruomenę. Vis tik šis, dabar jau išnykęs, verslas dažnai buvo nelegalus, o filmai perrašomi ir įgarsinami kuo pigiau ir paprasčiau. „Kiekvienas miestelis turėjo videoteką, videosaloną ar bent žmogų, kuris tuo užsiėmė“, – sako kino entuziastas Karolis Žukas, pats vienam vakarui atkūręs dešimtojo dešimtečio videosaloną.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Į nepriklausomybę Lietuva ėjo roko muzikos garsais. Tačiau po kelių metų to laikotarpio himnus ėmė keisti gerokai lengvesni, masiniam vartotojui pritaikyti garsai, o 2002 metų įvykius tinklalaidės „Buvo nebėra“ pašnekovas, muzikologas ir LRT OPUS vyresnysis redaktorius Darius Užkuraitis vadina muzikiniu dugnu.Apie muzikai sudėtingą laikotarpį, jo įtakas ir nesusipratimus D. Užkuraitį kalbino Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje autoriteto vakuumą neretai užpildė ezoterika, o asmeninę aiškiaregę turėjo net vienas iš prezidentų. „Nuolatinėje streso ir nerimo būsenoje žmonės griebiasi bet ko, kas jiems padeda geriau paaiškinti pasaulį“, – sako sąmokslo teorijų tyrėjas Alfredas Buiko.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Atkūrusi nepriklausomybė Lietuva keliavo į ekonominį sunkmetį. „90-ieji“ dažnai prisimenami kaip sudėtingos privatizacijos, hiperinfliacijos ir laukinio kapitalizmo laikas. Tačiau pamirštama, jog didžiausią įtaką tam turėjo nepavykęs planinės ekonomikos eksperimentas. Apie pinigus, privatizaciją ir prekybą pasakoja tinklalaidės „Buvo nebėra“ svečias dr. Algirdas Bartkus.
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States