Claim OwnershipPalėpės radiniai
Subscribed: 0Played: 0
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Laida „Palėpės radiniai“ skirta visiems, kurie tiki, jog dar ne visi pasaulio lobiai atrasti ir kad storų dulkių sluoksniai gali slėpti ne vieną šedevrą. Kiekvieną savaitę klausytojų laukia intriguojančios istorijos apie kažkada pasimetusius, pamirštus ar net pikta valia į muzikines palėpes nugrūstus kūrinius, laukiančius antrojo šanso sužibėti naujomis spalvomis. Muzikos mėgėjai išgirs pasakojimus apie laiką pralenkusias kompozitorių vizijas, dramatiškas nesėkmes ir galės praverti duris į kitokį – rožėmis neklotą – muzikos pasaulį. Jame, tarytum senoje palėpėje, kiekvienas eksponatas prabils, jei tik skirsime jam šiek tiek dėmesio. „Palėpės radiniai“ – trečiadieniais 13:05 per LRT KLASIKĄ.
Vedėjas – Gintaras Januševičius.
Vedėjas – Gintaras Januševičius.
27 Episodes
Reverse
Šiuo metu apie kadaise Europos scenose karaliavusį prancūzų virtuozą, paties Napoleono favoritą Pierre’ą Rode’ą yra kalbama itin retai. O būtent jo darbai paklojo pagrindą tam, ką šiuo metu girdime bene visose pasaulio smuiko žvaigždėse. Jo gyvenimas – tarytum žiaurus atrakcionas su svaiginančiomis aukštumomis ir dramatiškais nuopuoliais, su ant rankų nešiojančia publika ir tragiškais apsigėdinimais scenoje. Galbūt simboliška, kad koncertų smuikui su orkestru jis sukūrė velnio tuziną – 13. Laidoje atrandame jo 10-ąjį koncertą, kurio pirmąkart klausosi ir smuikininkas, orkestro „Kremerata Baltica“ koncertmeisteris Džeraldas Bidva.Ved. Gintaras Januševičius
Kompozitorė, tyrėja, keliautoja – tokia Peggy Glanville-Hicks įkvėpė ir vis dar įkvepia jaunąsias kompozitorių kartas. Temų, galėjusių sudominti šią Australijos kūrėją, įvairovė – neišmatuojama: jos tyrimų epicentre pabuvojo ir senovės graikų, ir indų muzika, ji kūrė tiek dodekafoninę, tiek tonalią muziką. Šioje laidoje – jos muzikinė freska fortepijonui ir orkestrui, kurioje ji interpretuoja senovės etruskų civilizaciją.Visgi jos „Etruskų koncertas“ – ne statiškas muziejinis eksponatas, o tikra gyvenimo šventė ir energingas ritualas, puikiai tinkamas bundančiam pavasariui pasitikti. Su Lietuvoje dar negirdėtu kūriniu susipažįsta ir laidos svečias, pianistas ir renginių organizatorius Vytautas Straižys.Ved. Gintaras Januševičius
Tikriausiai nedaug šiuolaikinių žmonių yra girdėję Antonio Salieri muziką. Kadaise vienu epochos lyderių buvęs kompozitorius yra patekęs į tam tikrą muzikinę skaistyklą: muzikiniams skoniams keičiantis, jo kūriniai natūraliai nugrimzdo į užmarštį, tačiau kompozitoriaus asmenybei priskiriama istorija jo vardui neleidžia sekti paskui. Juk jis – pasakysi – pats velnias, nunuodijęs genialųjį Wolfgangą Amadėjų Mozartą!Muzikų pasauliui dramų ir nuodėmių išties netrūksta, tačiau ši – turiu nuliūdinti – fiktyvi ir sukurta iš gryno oro. O teisybė – gal net nuobodoka. Visgi, leidę sau pažiūrėti į Salierį ne kaip į tariamą žudiką, o kaip į savo epochoje karaliavusį muzikos inovatorių, tikrai praturtėsime. Centrinio laidos kūrinio – 1773 metais sukurto Koncerto fortepijonui ir orkestrui C-Dur – kartu su Gintaru Januševičiumi klausosi ir muzikologė, kritikė dr. Lina Navickaitė.Ved. Gintaras Januševičius
Britų kompozitorius ir poetas Ivoras Gurney paskutinius 15 savo trumpo ir tragiško gyvenimo metų praleido izoliuotas nuo visuomenės, bendraudamas tik su jį prižiūrinčiu personalu ir vidiniais balsais. Prašviesėjus pasamonei rašė muziką, užtemstant – eiles. Muzikinei palėpei pasmerktas kūrėjas kurį laiką buvo vertinamas kaip bene talentingiausias savo kartoje, tačiau psichinės problemos jį sustabdė pačioje kūrybos ir produktyvumo viršūnėje. Pažintis su šiuo autoriumi – tarsi kvietimas į demonų persmelktą, abejonių supančiotą pasaulį, kuriame tėra viena oazė – jo gimtasis Glosteršyras, rojus žemėje ir jo paskutinis prieglobstis. „Glosteršyro rapsodija“ pasirodė 1921 metais ir jau po metų autorius bus visam gyvenimui uždarytas į ligoninę. Su tragiška meilės ir išsiskyrimo daina kartu su Gintaru Januševičium susipažįsta ir LRT KLASIKOS vyresnioji redaktorė, laidų bei koncertų vedėja Rasa Murauskaitė-Juškienė. Ved. Gintaras Januševičius.
Ferde Grofé vardas yra žinomas tik nedidelei dalelei melomanų, tačiau jo kurtą muzikos spalvyną pažįstame bene visi. 1924 metais būtent jam Georgas Gershwinas patikėjo savo dviem fortepijonams parašytą „Žydrosios rapsodijos“ rankraštį ir paprašė suorkestruoti. Tų metų vasario 12 dieną Niujorko „Aeolian Hall“ debiutavusi muzikos bomba pakreipė Gershwino karjerą auksine vaga, o simfoninis džiazas tapo nauja sensacija.Visgi Grofé, atsakingas ne tik už šio fenomenalaus kūrinio orkestrines spalvas, bet ir už bene žymiausią visų laikų glissando, liko šešėlyje ir netgi įkalintas orkestruotojo amplua visam likusiam gyvenimui. O kaip skambėjo tikrasis jo balsas ir muzikinės idėjos? LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja Grofé „Misisipės siuita“. Kartu su Gintaru Januševičiumi jos klausosi ir komentuoja kompozitorius, aranžuotojas, trombonininkas Jievaras Jasinskis.
Tas žiemos rytas prieš lygiai dešimt metų Toronto universiteto bibliotekos darbuotojui Jamesui Masonui, atrodytų, nežadėjo nieko ypatingo. Per speigus nuvykęs į darbą ir susišildęs rankas į puodelį karštos kavos, jis pradėjo savo kasdienį triūsą – inventorizuoti didžiulį smuiko žvaigždės pasaulį, nebesitikėdamas surasti. Grandiozinis ir dramatiškas norvegų kompozitoriaus Johano Halvorseno koncertas smuikui ir orkestrui tebuvo atliktas triskart, o po to, anot legendos, savikritiško autoriaus sudegintas židinyje. Supratęs, kokį lobį laiko savo rankose, Jamesas buvo pasiruošęs iš laimės užsiliepsnoti pats.Iš pelenų atgijusį ir šimtmetį negirdėtą koncertą kartu su Gintaru Januševičiumi atranda ir komentuoja Valstybinio Vilniaus kvarteto smuikininkas Algirdas Šochas.
Laida dedikuojama drąsiai Minesotos bendruomenei, jų miestui atsidūrus sveiku protu nesuvokiamų įvykių epicentre. Gintaras Januševičius iš muzikinės palėpės ištraukia retai atliekamą norvegų kompozitoriaus Haroldo Saeverudo 8-ąją simfoniją, dar vadinamą „Minesotos“.Dar 1960 metais Mineapolyje debiutavusi ir savo laiku neprigijusi simfonija šiuolaikiniame kontekste skamba kaip kraują stingdantis sutapimas arba garso takelis visame pasaulyje stebimiems vaizdo įrašams, liudijantiems siaubą ir valingą pasipriešinimą jam.Ir ypač pranašiškai skamba ketvirtosios dalies pavadinimas – „Žmogus prieš mašiną“.Ved. Gintaras Januševičius
Pažintis su Akira Ifukube – dvilypė patirtis. Vienok kalbame apie japoniškų siaubo filmų grandą ir net legendinės „Godzilos“ muzikinį tėvą, iš kurio vis dar mokosi filmų muzikos kūrėjai visame pasaulyje. Visgi kartu tai – itin retą likimo dovaną gavęs kūrėjas, kuriam buvo lemta prisiliesti prie vienos paslaptingiausių pasaulio tautų – ainų – gyvenimo ir tradicijų.Vaikystėje tarp ainų augęs kompozitorius – tai tarytum nykstančios tautos balsas, muzikoje užkodavęs jos unikalią metroritmiką ir sintaksę. Kai pasaulyje beliko mažiau nei penkiolika žmonių, šnekančių šios tautos kalba, jautiesi tarytum klausydamas pro pirštus byrančio istorijos smėlio.Įspūdingas ritualinis kompozitoriaus opusas „Ritmica Ostinata“ debiutuoja LRT KLASIKOJE. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klauso ir komentuoja pianistė Neringa Valuntonytė.
Šiemet 230 metų sukaktį švenčia vienas įdomiausių Skandinavijos balsų – švedų kompozitorius Franzas Berwaldas. Neabejojame, kad šią pavardę girdi pirmąkart, nes jo muzika žinoma beveik tik užkietėjusiems melomanams, mėgstantiems intelektinius iššūkius ir subtilų muzikinį humorą. Gimtosios šalies publika prieš beveik 200 metų atvirai juokėsi iš jo laiką pralenkusių harmonijų, o skaudžios likimo išdaigos pirmiausia pasiuntė jį laimę bandyti ortopedo profesijoje, o vėliau – vadovauti medienos ir stiklo fabrikams. Visgi gyvenimo pabaigoje laukė triumfas ir nemarus muzikinis palikimas, kad ir egzistuojantis beveik tik palėpėse. Kartu su Gintaru Januševičiumi Berwaldo Simfonijos Nr. 3, pavadintos „Išskirtine“, klausosi dirigentas Vilmantas Kaliūnas.
Genialusis „bad boy of music“, dienomis kurdavęs muziką mašinoms, sirenoms ir turbinoms, o vakarais rašydavęs patarimų skiltį santykių ieškantiems vyrams. Maža to – žmogus, prisidėjęs prie belaidžio ryšio „Bluetooth“ išradimo, o kadaise buvęs per nago juodymą nuo to, kad pakreiptų džiazo istoriją visiškai kita kryptimi. Šimtmetį švenčiantis muzikos chaoso eksperimentas – George’o Antheilio „Džiazo simfonija“ – debiutuoja LRT KLASIKOS eteryje. Kartu su Gintaru Januševičiumi pirmąkart girdimą opusą atranda ir komentuoja pianistas, pedagogas bei fortepijonų technikas Motiejus Bazaras.Ved. Gintaras Januševičius
Valso karaliai Štrausai XIX amžiuje savo populiarumu užtemdė visą plejadą talentingų kompozitorių. Gintaras Januševičius paskutinei metų dienai sau sugalvojo iššūkį – parengti alternatyvią naujamečio vienietiško koncerto programą be Štrauso kūrinių. Ar tokia programa lygiavertė tradicinei, kuria garsėja dar nuo 1939 m. rengiamas koncertas, spręsti klausytojams. Tačiau kompozitoriai ir kūriniai, vienam naujametiniam vakarui palikę savo palapes ir turėdami galimybę tapti vienietiško koncerto vinimis, tikrai liks dėkingi. Skamba R. Heuberger, H. Ch. Lumbye, J. Fučík, F. von Suppé, E. Waldteufel, C. M. Ziehrer, J. Lanner ir E. W. Korngold muzika.Ved. Gintaras Januševičius
Ebenyzerio Skrudžo Kalėdų naktis su Ralpho Vaughano Williamso muzika.Ar dažnai pavadiname gobšuolį skrudžu? Nemirtinga Charleso Dickenso „Kalėdų giesmė“, atrodytų, į mūsų pasąmonę įaugusi taip, kad nustebinti nauja jos interpretacija kažin ar pavyktų.Juk teatre, kine, muzikoje tokių interpretacijų skaičiuojame per šimtą!Ir visgi vieną naują interpretaciją, istoriškai skirtą mėgėjų kolektyvams ir todėl beveik nežinomą profesionalų pasaulyje, Gintaras Januševičius siūlo atrasti prie šv. Kūčių stalo. Tai – anglų simfoninio genijaus Ralpho Vaughano Williamso 1926 metais sukurta kalėdinė maska „Kalėdų naktį“.Jos kartu klausosi ir komentuoja LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.Ved. Gintaras Januševičius
Aukščiausio lygio menininkas ir virtuozas, nepalikdavęs abejingų klausytojų nei savo tėvynėje Kuboje, nei JAV, nei genijų išlepintoje Europoje. „Juoduoju Paganiniu“ vadintas José White’as Lafitte’as XIX amžiuje priversdavo aikčioti visko mačiusius kritikus, o ypač žavėjo savo koncertu smuikui ir orkestrui, kuriame vieną po kito tarsi riešutėlius gliaudydavo sudėtingiausius techninius triukus. Ir visgi, šiandien jo vardas smuiko pasaulyje girdėtas tik vienetams. Užmirštąjį virtuozą lietuviškoje premjeroje LRT KLASIKOS eteryje pristato Gintaras Januševičius, o jo koncertą smuikui ir orkestrui komentuoja smuikininkė profesorė Rusnė Mataitytė.
Įsivaizduok, kad tavo mėgstamiausi vaikystės žaislai susibūrė į orkestrą ir naktimis repetuoja tau pasirodymą-siurprizą. Repertuaro net nereikėtų ilgai ieškoti – pasaulio muzikos palėpėse šiuo metu ilsisi ir dėmesio laukia visa kolekcija nuostabių simfonijų, koncertų ir serenadų, skirtų atlikti vaikiškais muzikiniais žaislais. Ar suteiks planšečių karta jiems naują šansą? Apie muzikinių žaislų įtaką bei muzikos vaikams reikšmę kartu su Gintaru Januševičiumi diskutuoja dirigentas Martynas Staškus, o klausytojas patiria tikrą ausų masažą, klausydamas Wilhelmo Friedricho Ernsto Bacho Concerto buffo„Muzikos kūrėjai“ bei kitų žaislų orkestrams dedikuotų kūrinių.Ved. Gintaras Januševičius
Šios palėpės atradimas – Titaniko bendraamžis. Dar 1912-aisiais sukurtas kūrinys, po griausmingų premjerų Berlyne, Paryžiuje ir Antverpene tapęs aplinkybių auka, natų pavidalu pasirodė tik 2022-aisiais. Gyvenimo iššūkių ir egzistencinių klausimų lydima autorė itin anksti baigė kompozitorės karjerą, tačiau į muzikos istoriją įėjo kaip viena įtakingiausių visų laikų pedagogių.Astoras Piazzolla, Philipas Glassas, Aaronas Coplandas, Danielis Barenboimas, Quincy Jonesas – tik maža dalelė jos didingo mokytojos palikimo.Šiandien susipažinkime su Nadia Boulanger kaip kompozitore – jos Fantaziją fortepijonui ir orkestrui kartu su Gintaru Januševičiumi studijoje aptaria pianistė Julija Bagdonavičiūtė.
Kūrinys, pralenkęs laiką tiek, kad prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atlikėjai pradėtų tikėti, kad jį atlikti yra įmanoma. Opusas, savyje sujungęs maištingą ir chaotišką savo laikotarpio dvasią, techninį muzikos ir instrumentų progresą bei jautrią paties autoriaus sielą . Fortepijono miniatiūros genijus Robertas Schumannas šįkart dainuoja, arba geriau sakykime, gaudžia keturiomis valtornomis ir kviečia visus išdrįsti mesti iššūkį gyvenimui bei nugalėti jo negandas. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klausosi ir atranda dirigentas Karolis Variakojis.Ved. Gintaras Januševičius
Kai talentas liejasi per kraštus ir viskas, ką darai, pavyksta puikiai, padovanoji šiam pasauliui daugiau gėrio, nei pavyksta priimti ir tinkamai įvertinti tavo gyvenimo metu. Tikrai galima tai teigti Dono Gilliso atveju, kuris savo gyvenimą paskyrė radijui ir muzikiniam švietimui, tačiau jo kompozicinis talentas vis dar nėra pakankamai žinomas. Dirigentas, pedagogas, kompozitorius, aranžuotojas, prodiuseris, rašytojas – skamba tarytum super herojus „žmogus – muzika“, o išties – šiuolaikinio Januševičium susipažįsta kylanti Lietuvos arfos žvaigždutė Giedra Julija Tutkutė.Ved. Gintaras Januševičius
Kasmet džiaugiames naujomis lietuviškų kūrinių premjeromis ir plojame joms žymiausiuose Lietuvos festivaliuose. Tačiau ar dažnai grįžtam atgal dešimt, dvidešimt metų ir pasidomime, kokios premjerostuo metu karaliavo mūsų scenose ir kokie likimai jų laukė po debiutų? Gintaras Januševičius dešimtosios laidos proga pakilo į lietuvišką muzikinę palėpę ir ten atrado kūrinį, grandioziškai debiutavusį 1983 metais ir nuo to laiko laukiantįsavo antrojo šanso prisistatyti naujoms Lietuvos melomanų kartoms. Eduardo Balsio „Portretus“ kartu su klausytojais pirmąkart girdės ir jaunosios kartos dirigentė Izabelė Jankauskaitė.Ved. Gintaras Januševičius
Koncertas, kurio neįmanoma nepamilti. Jaukus ir širdingas, dainuojantis ir pasakojantis apie mitų ir legendų kupiną šalį. Kaip skambėtų ant 88 klavišų perkelta Škotija? Veikiausiai taip, kaip tai sugebėjo padaryti Arthuras Somervellas – pamirštas kompozitorius, kurio veikla muzikos švietimo užkulisiuose tapo gyvenimo ir karjeros pagrindu tūkstančiams pasaulio muzikų. Tarp jų – ir šusnis Didžiojoje Britanijoje studijavusių, tačiau apie šio kompozitoriaus egzistavimą nieko neįtariančių ryškiausių Lietuvos scenos žvaigždžių. Gal metas susipažinti? Sero Arthuro Somervello „Škotijos Kalnėnų koncertą” kartu su Gintaru Januševičiumi atranda pianistė Kamilė Zaveckaitė.
Oskarų spindesio šešėlyje–geniali Miklóso Rózsos simfoninė muzika. Kažkam Holivudo spindesys būtų viso gyvenimo siekiamybė, o trijų Oskarų laureatas Miklósas Rózsa, matęs save pirmiausia simfonistu, dažnai jautėsi įkalintas savo paties šlovės. Holivudo muzikos tėvu tituluojamas Rózsa kino istorijoje visada bus rašomas auksinėmis raidėmis, tuo tarpu „Muzikinėse palėpėse“ savo šanso laukia visa kolekcija puikių jo simfoninių kūrinių. Jo „Tripartita“ skamba laidoje, o su iki šiol negirdėtu kūriniu susipažįsta Lietuvos Kompozitorių Sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas.Ved. Gintaras Januševičius
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States