Claim OwnershipPalėpės radiniai
Subscribed: 0Played: 0
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Laida „Palėpės radiniai“ skirta visiems, kurie tiki, jog dar ne visi pasaulio lobiai atrasti ir kad storų dulkių sluoksniai gali slėpti ne vieną šedevrą. Kiekvieną savaitę klausytojų laukia intriguojančios istorijos apie kažkada pasimetusius, pamirštus ar net pikta valia į muzikines palėpes nugrūstus kūrinius, laukiančius antrojo šanso sužibėti naujomis spalvomis. Muzikos mėgėjai išgirs pasakojimus apie laiką pralenkusias kompozitorių vizijas, dramatiškas nesėkmes ir galės praverti duris į kitokį – rožėmis neklotą – muzikos pasaulį. Jame, tarytum senoje palėpėje, kiekvienas eksponatas prabils, jei tik skirsime jam šiek tiek dėmesio. „Palėpės radiniai“ – trečiadieniais 13:05 per LRT KLASIKĄ.
Vedėjas – Gintaras Januševičius.
Vedėjas – Gintaras Januševičius.
19 Episodes
Reverse
Šiemet 230 metų sukaktį švenčia vienas įdomiausių Skandinavijos balsų – švedų kompozitorius Franzas Berwaldas. Neabejojame, kad šią pavardę girdi pirmąkart, nes jo muzika žinoma beveik tik užkietėjusiems melomanams, mėgstantiems intelektinius iššūkius ir subtilų muzikinį humorą. Gimtosios šalies publika prieš beveik 200 metų atvirai juokėsi iš jo laiką pralenkusių harmonijų, o skaudžios likimo išdaigos pirmiausia pasiuntė jį laimę bandyti ortopedo profesijoje, o vėliau – vadovauti medienos ir stiklo fabrikams. Visgi gyvenimo pabaigoje laukė triumfas ir nemarus muzikinis palikimas, kad ir egzistuojantis beveik tik palėpėse. Kartu su Gintaru Januševičiumi Berwaldo Simfonijos Nr. 3, pavadintos „Išskirtine“, klausosi dirigentas Vilmantas Kaliūnas.
Genialusis „bad boy of music“, dienomis kurdavęs muziką mašinoms, sirenoms ir turbinoms, o vakarais rašydavęs patarimų skiltį santykių ieškantiems vyrams. Maža to – žmogus, prisidėjęs prie belaidžio ryšio „Bluetooth“ išradimo, o kadaise buvęs per nago juodymą nuo to, kad pakreiptų džiazo istoriją visiškai kita kryptimi. Šimtmetį švenčiantis muzikos chaoso eksperimentas – George’o Antheilio „Džiazo simfonija“ – debiutuoja LRT KLASIKOS eteryje. Kartu su Gintaru Januševičiumi pirmąkart girdimą opusą atranda ir komentuoja pianistas, pedagogas bei fortepijonų technikas Motiejus Bazaras.Ved. Gintaras Januševičius
Valso karaliai Štrausai XIX amžiuje savo populiarumu užtemdė visą plejadą talentingų kompozitorių. Gintaras Januševičius paskutinei metų dienai sau sugalvojo iššūkį – parengti alternatyvią naujamečio vienietiško koncerto programą be Štrauso kūrinių. Ar tokia programa lygiavertė tradicinei, kuria garsėja dar nuo 1939 m. rengiamas koncertas, spręsti klausytojams. Tačiau kompozitoriai ir kūriniai, vienam naujametiniam vakarui palikę savo palapes ir turėdami galimybę tapti vienietiško koncerto vinimis, tikrai liks dėkingi. Skamba R. Heuberger, H. Ch. Lumbye, J. Fučík, F. von Suppé, E. Waldteufel, C. M. Ziehrer, J. Lanner ir E. W. Korngold muzika.Ved. Gintaras Januševičius
Ebenyzerio Skrudžo Kalėdų naktis su Ralpho Vaughano Williamso muzika.Ar dažnai pavadiname gobšuolį skrudžu? Nemirtinga Charleso Dickenso „Kalėdų giesmė“, atrodytų, į mūsų pasąmonę įaugusi taip, kad nustebinti nauja jos interpretacija kažin ar pavyktų.Juk teatre, kine, muzikoje tokių interpretacijų skaičiuojame per šimtą!Ir visgi vieną naują interpretaciją, istoriškai skirtą mėgėjų kolektyvams ir todėl beveik nežinomą profesionalų pasaulyje, Gintaras Januševičius siūlo atrasti prie šv. Kūčių stalo. Tai – anglų simfoninio genijaus Ralpho Vaughano Williamso 1926 metais sukurta kalėdinė maska „Kalėdų naktį“.Jos kartu klausosi ir komentuoja LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.Ved. Gintaras Januševičius
Aukščiausio lygio menininkas ir virtuozas, nepalikdavęs abejingų klausytojų nei savo tėvynėje Kuboje, nei JAV, nei genijų išlepintoje Europoje. „Juoduoju Paganiniu“ vadintas José White’as Lafitte’as XIX amžiuje priversdavo aikčioti visko mačiusius kritikus, o ypač žavėjo savo koncertu smuikui ir orkestrui, kuriame vieną po kito tarsi riešutėlius gliaudydavo sudėtingiausius techninius triukus. Ir visgi, šiandien jo vardas smuiko pasaulyje girdėtas tik vienetams. Užmirštąjį virtuozą lietuviškoje premjeroje LRT KLASIKOS eteryje pristato Gintaras Januševičius, o jo koncertą smuikui ir orkestrui komentuoja smuikininkė profesorė Rusnė Mataitytė.
Įsivaizduok, kad tavo mėgstamiausi vaikystės žaislai susibūrė į orkestrą ir naktimis repetuoja tau pasirodymą-siurprizą. Repertuaro net nereikėtų ilgai ieškoti – pasaulio muzikos palėpėse šiuo metu ilsisi ir dėmesio laukia visa kolekcija nuostabių simfonijų, koncertų ir serenadų, skirtų atlikti vaikiškais muzikiniais žaislais. Ar suteiks planšečių karta jiems naują šansą? Apie muzikinių žaislų įtaką bei muzikos vaikams reikšmę kartu su Gintaru Januševičiumi diskutuoja dirigentas Martynas Staškus, o klausytojas patiria tikrą ausų masažą, klausydamas Wilhelmo Friedricho Ernsto Bacho Concerto buffo„Muzikos kūrėjai“ bei kitų žaislų orkestrams dedikuotų kūrinių.Ved. Gintaras Januševičius
Šios palėpės atradimas – Titaniko bendraamžis. Dar 1912-aisiais sukurtas kūrinys, po griausmingų premjerų Berlyne, Paryžiuje ir Antverpene tapęs aplinkybių auka, natų pavidalu pasirodė tik 2022-aisiais. Gyvenimo iššūkių ir egzistencinių klausimų lydima autorė itin anksti baigė kompozitorės karjerą, tačiau į muzikos istoriją įėjo kaip viena įtakingiausių visų laikų pedagogių.Astoras Piazzolla, Philipas Glassas, Aaronas Coplandas, Danielis Barenboimas, Quincy Jonesas – tik maža dalelė jos didingo mokytojos palikimo.Šiandien susipažinkime su Nadia Boulanger kaip kompozitore – jos Fantaziją fortepijonui ir orkestrui kartu su Gintaru Januševičiumi studijoje aptaria pianistė Julija Bagdonavičiūtė.
Kūrinys, pralenkęs laiką tiek, kad prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atlikėjai pradėtų tikėti, kad jį atlikti yra įmanoma. Opusas, savyje sujungęs maištingą ir chaotišką savo laikotarpio dvasią, techninį muzikos ir instrumentų progresą bei jautrią paties autoriaus sielą . Fortepijono miniatiūros genijus Robertas Schumannas šįkart dainuoja, arba geriau sakykime, gaudžia keturiomis valtornomis ir kviečia visus išdrįsti mesti iššūkį gyvenimui bei nugalėti jo negandas. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klausosi ir atranda dirigentas Karolis Variakojis.Ved. Gintaras Januševičius
Kai talentas liejasi per kraštus ir viskas, ką darai, pavyksta puikiai, padovanoji šiam pasauliui daugiau gėrio, nei pavyksta priimti ir tinkamai įvertinti tavo gyvenimo metu. Tikrai galima tai teigti Dono Gilliso atveju, kuris savo gyvenimą paskyrė radijui ir muzikiniam švietimui, tačiau jo kompozicinis talentas vis dar nėra pakankamai žinomas. Dirigentas, pedagogas, kompozitorius, aranžuotojas, prodiuseris, rašytojas – skamba tarytum super herojus „žmogus – muzika“, o išties – šiuolaikinio Januševičium susipažįsta kylanti Lietuvos arfos žvaigždutė Giedra Julija Tutkutė.Ved. Gintaras Januševičius
Kasmet džiaugiames naujomis lietuviškų kūrinių premjeromis ir plojame joms žymiausiuose Lietuvos festivaliuose. Tačiau ar dažnai grįžtam atgal dešimt, dvidešimt metų ir pasidomime, kokios premjerostuo metu karaliavo mūsų scenose ir kokie likimai jų laukė po debiutų? Gintaras Januševičius dešimtosios laidos proga pakilo į lietuvišką muzikinę palėpę ir ten atrado kūrinį, grandioziškai debiutavusį 1983 metais ir nuo to laiko laukiantįsavo antrojo šanso prisistatyti naujoms Lietuvos melomanų kartoms. Eduardo Balsio „Portretus“ kartu su klausytojais pirmąkart girdės ir jaunosios kartos dirigentė Izabelė Jankauskaitė.Ved. Gintaras Januševičius
Koncertas, kurio neįmanoma nepamilti. Jaukus ir širdingas, dainuojantis ir pasakojantis apie mitų ir legendų kupiną šalį. Kaip skambėtų ant 88 klavišų perkelta Škotija? Veikiausiai taip, kaip tai sugebėjo padaryti Arthuras Somervellas – pamirštas kompozitorius, kurio veikla muzikos švietimo užkulisiuose tapo gyvenimo ir karjeros pagrindu tūkstančiams pasaulio muzikų. Tarp jų – ir šusnis Didžiojoje Britanijoje studijavusių, tačiau apie šio kompozitoriaus egzistavimą nieko neįtariančių ryškiausių Lietuvos scenos žvaigždžių. Gal metas susipažinti? Sero Arthuro Somervello „Škotijos Kalnėnų koncertą” kartu su Gintaru Januševičiumi atranda pianistė Kamilė Zaveckaitė.
Oskarų spindesio šešėlyje–geniali Miklóso Rózsos simfoninė muzika. Kažkam Holivudo spindesys būtų viso gyvenimo siekiamybė, o trijų Oskarų laureatas Miklósas Rózsa, matęs save pirmiausia simfonistu, dažnai jautėsi įkalintas savo paties šlovės. Holivudo muzikos tėvu tituluojamas Rózsa kino istorijoje visada bus rašomas auksinėmis raidėmis, tuo tarpu „Muzikinėse palėpėse“ savo šanso laukia visa kolekcija puikių jo simfoninių kūrinių. Jo „Tripartita“ skamba laidoje, o su iki šiol negirdėtu kūriniu susipažįsta Lietuvos Kompozitorių Sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas.Ved. Gintaras Januševičius
Dvi Georgo Gershwino rapsodijos fortepijonui ir orkestrui – tarsi du vienos šeimos vaikai su visiškai skirtingais likimais. Žydrajai rapsodijai tapus pasauline sensacija ir visiems laikams aukso raidėmis įrašius kompozitoriaus pavardę į muzikos istoriją, antroji rapsodija dar nesukurta tapo tarytum pasmerkta likti josios šešėlyje. Ir visgi, pats kompozitorius būtent antrąją rapsodiją vadino geriausiu savo sukurtu kūriniu. Šįkart palėpėje muzika kartu su Gintaru Januševičiumi mėgaujasi LRT KLASIKOSlaidų vedėjas Marius Eidukonis.Ved. Gintaras Januševičius
Mylima, garbinama, aukščiausių apdovanojimų lydima kompozitorė beveik iš karto po mirtes išnyksta iš koncertinių salių repertuaro. Visgi, dar gyva ji parašė savo „riterį ant baltojo žirgo“, išgelbėsiantį ją iš muzikinės palėpės. Pozityviausioje „Palėpės radinių“ istorijoje – lenkų ir lietuvių kilmės kompozitorės Gražynos Bacewicz triumfo istorija. Jos „Koncertą styginių orkestrui“ aptaria Gintaras Januševičius bei festivalio „Camino lituano“ įkūrėjos, seserys Lina ir Rugilė Juknevičiūtės.
LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja kadaise itin populiarus, tačiau vėliau pamirštas kompozitorius Hekelis Tavaresas. Sukūręs fortepijoninį himną savo tėvynės tradicijoms bei grožiui jis buvo nešiojamas ant rankų. Visgi jau po kelių dešimtmečių, vieno nelemto politinio sprendimo dėka, savo tautos dainiaus nebežinojome, kam jis dedikavo savo meilę ir atkaklų viso gyvenimo darbą. Fortepijoninį koncertą Nr. 2 „Braziliškomis formomis“ LRT KLASIKOS studijoje analizuoja laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kylanti Lietuvos pianizmo žvaigždutė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.Ved. Gintaras Januševičius
Ateities muzikos vizija sudaužyto baleto šipuliuose. Claude Debussy ir jo futuristinė „Khamma“.Baletas, kuris neįvyko. Toksiškas duetas, kurio ambicijų karas išsivystė į galingą sprogimą, į nežinią nugramzdinusį nuostabią muziką. Joje atrasime kerinčias harmonijas, astralinius tembrus ir genijaus palytėtą ateities muzikos viziją. Claude Debussy kūrinį „Khamma“ LRT KLASIKOS eteryje atranda laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kino muzikos kūrėjas, „Sidabrinių gervių“ daugkartinis nominantas, prof. dr. Titas Petrikis.Ved. Gintaras Januševičius
Ką daryti, kai pasaulis tavęs nepriima tokios, kokia esi? Kompozitorė Ethel Smyth pasirinko humorą, atkaklų darbą ir aukštai iškeltą galvą. Kas dar drįstų diriguoti dantų šepetuku pro kalėjimo kameros langą ar sukurti koncertą, kuriame rampų šviesą dalintųsi smuikas ir valtornė? Charizmatiškoji revoliucionierė ir jos nesuderinamumų harmonijos – unikaliame koncerte, kurio debiuto LRT KLASIKOS eteryje kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi klausosi žurnalistė, pianistė, radijo ir TV laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Jos objektyvios įžvalgos apie pirmąkart girdimą kūrinį – laidos pabaigoje.Ved. Gintaras Januševičius.
Laidoje „Palėpės radiniai“ – simfonija, į klasikinės muzikos pasaulį įskriejusi tarsi kometa, tačiau taip pat greitai iš jo dingusi, publikai pradėjus domėtis jos autoriaus nevienareikšmiška asmenybe ir politinėmis pažiūromis. Enigmatiška šeštoji Kurto Atterbergo Simfonija, dar vadinama „Dolerio Simfonija“, debiutuoja LRT KLASIKOS eteryje. Kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi kūrinio klausysis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas Modestas Pitrėnas, pateiksiantis objektyvių įžvalgų apie pirmąkart girdimą opusą.Ved. Gintaras Januševičius
Pakako kelių kritikos straipsnių, kad kompozitorius vos pasirodžiusį savo didžiausią kūrinį paslėptų palėpėje – kartu su juo ir ambicijas kada nors pabandyti dar kartą. Dešimtmečius dulkes rinkęs Leroy’aus Andersono fortepijoninis koncertas šiandien grįžta į koncertų sales, keldamas sentimentus, šypsenas ir užtarnautas ovacijas. Laidoje išgirsime šį koncertą, susipažinsime su dramatiška jo istorija bei charizmatiškuoju autoriumi. Studijoje kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi svečiuosis pianistas Simonas Poška, pateiksiantis objektyvių įžvalgų apie pirmąkart klausomą kūrinį.Ved. Gintaras Januševičius
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States