Gimtoji žemė

Pasitinkant Kalėdas ūkininkų nuotaikos niūrios. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, kad ūkininkai ruošiasi naujiems streikams.Praėjusį savaitgalį Lietuvos etnografiniame miestelyje atgijo tarpukario Lietuva – adventinis turgelis kvietė ne tik pasigrožėti, bet ir pasiruošti šventėms. Prekystaliai lūžo nuo silkės, meduolių, rūkytos žuvies ir lašinių – visko, kas būtina Kūčių ir Kalėdų stalui. Senoviniai kostiumai, muzika ir jauki atmosfera priminė, kad tradicijos gyvos ir šiandien.Iš svetur atkeliavęs aguonos grūdas prisijaukino lietuvius, tapo svarbiausių metų švenčių apeiginiu augalu, turinčiu gilią simbolinę prasmę.Ved. Kristina Toleikienė

Artėjant šventėms dažnas apsiperka turguje ar pas ūkininkus. Kokios šiųmetės tendencijos? Kaip keičiasi kainos? Kokią žuvį perka žmonės? Reportažas iš turgaviečių.Tautodailininkė Nijolė Stankevičienė riša sodus. Moteris rankdarbius kuria nuo vaikystės, o sodų kūryba susidomėjo paskatinta vyro. Pokalbis apie sodų reikšmę ir svarbą šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Panevėžio raj.Taujėnų dvaro ūkyje gyvena daug labai įvairių gyvūnų. Kiekvienam jų reikia priežiūros, dėmesio, kiekvienas turi savų įpročių, o nuotykiai - kasdien vis nauji. Apie juos pasakoja dvaro ūkio savininkė Monika Stackevičienė. Ukmergės raj.Ved. Arneta Spaičė

Vakar Briuselyje vyko 27 Europos šalių ūkininkų protestas. Ūkininkai protestavo prieš ES prekybos susitarimą su „Mercosur“, planuojamą žemės ūkio finansavimo mažinimą ir perteklinę reguliavimo bei biurokratijos naštą, kuri kelia grėsmę jų konkurencingumui ir išlikimui. Proteste Briuselyje dalyvavo apie 70 ūkininkų iš Lietuvos, jų palaikyti susirinko ir ūkininkai Vilniuje.Kiekviena kaimo bendruomenė įdomi darbais ir siekiais. Pavyzdžiui, Prienų rajono Veiverių seniūnijos bendruomenės centras, gyvuojantis per 20 metų, įgyvendino daug projektų. Pagal vienus įsigytos įvairios siuvimo, mezgimo mašinos, kuriomis dabar laisvalaikiu darbuojasi centro moterys. Kiti orientuoti į kultūrinius projektus, net miuziklą pastatė, kuriame buvo užimta 100 žmonių.Nedidelė, šiuolaikiška, šeimos duonkepių tradicijas puoselėjanti kepykla „Joniškio duona“ jau 60 metų žmones traukia duonos, pyragų, plokštainių, sausainių ir kitų gaminių skoniais. Tai Čalnarų šeimos verslas. Pasak architektūrą į kepyklą iškeitusio dabartinio vadovo Simono Čalnaro, pradžią šiam verslui davė, jį plėtojo mama. Ir dabar ji nuolatinė patarėja, siūlanti naujas idėjas.Ved. Regina Montvilienė

Daugeliui šalies pieno ūkių siekis gauti vidutinį metinį 14 tūkstančių kilogramų pieno primilžį iš karvės – tik sunkiai pasiekiama svajonė. O Joniškio rajono Kepalių žemės ūkio bendrovėje tai jau realybė. „Čia ir toliau didėja pieno gamyba, bus statomos naujos modernios pieno fermos, kur gyvuliai turės idealias laikymo ir priežiūros sąlygas“, – sako bendrovės vadovas Antanas Milašius.Dar mokydamasis mokykloje ir padėdamas tėvams nudirbti sunkius nemechanizuotus darbus fermoje Darius Viliušis svarstė, kaip palengvinti ūkininko dalią. Tai įgyvendino pamažu, perėmęs tėvų ūkį ir karvių bandą padidinęs nuo 20 iki 150. Dabar Šilalės rajone Upynos kaime esančioje fermoje pagrindiniai darbai mechanizuoti ir sustoti neketinama.Telšių rajone, Viešvėnuose, vietoje panaikinto pašto įsikūrė mažoji bendrija „Paštas kitaip“. Užsiimti socialine veikla ėmėsi buvusi vietos mokyklos mokytoja Birutė Pocienė. Taip buvusio pašto patalpose pastatyti masažo krėslai, darbuojasi kirpėja, manikiūro specialistė, įrengtos patalpos vaikų gimtadieniams, rengiamos parodos ir vaikų darbų parodėlės, edukacijos.Ved. Regina Montvilienė

Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi senųjų gyvenimo kaime principų. Naminiai gyvūnai laikomi ne dėl grožio, o maistui. Henrieta taip pat aktyviai yra įsitraukusi į tarptautinio „Slow food“ judėjimo garsinimą. Plačiau apie tai, kuo išskirtinis šis judėjimas ir kokie jo atspindžiai Lietuvoje išgirsite pasakojime.

Daugelį metų Prienų rajono Padrečių kaime ūkininko Jurgio Pažėros ūkyje buvo auginamos karvės, o iš jų pieno gaminami įvairūs pieno produktai. Juos kiekvieną dieną vežė į Kauną. Būtų ir toliau gaminę, bet pamažu kaime nebeliko žmonių darbams fermoje ir ūkio ceche.Klaipėdos rajone „Gerų minčių ūkyje“ auginamos avietės ir valgomieji sausmedžiai. Iš jų uogų gaminami pagardai, uogienės, džemai, padažai ir kt. Vaidos ir Manto Svidrų pagamintas avietinis pagardas su baziliku pripažintas nugalėtoju pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų, sertifikuotų ženklu „Kokybė“, grupėje.Įspūdingi šviestuvai, baldai, papuošalai iš elnio, briedžio, stirnino ragų puošia ne vienus namus. Jie gaminami bendrovėje „Medragė“, o kuria juos telšiškis Vygandas Šiuša. Ragus superka iš juos renkančių žmonių Lietuvoje ir Latvijoje.Ved. Regina Montvilienė

Bendrovės siekia ne tik pelningai, bet ir tvariai ūkininkauti.Joniškio rajono Skaistgirio žemės ūkio bendrovės ceche „Žagarės pieninė“ visas 900 karvių pienas perdirbamas į įvairius maisto produktus. Tai leidžia gauti už pieną gerokai didesnę kainą, negu pardavus jį perdirbėjams. Bendrovės vadovas Arvydas Noreika teigia, kad ypač rūpinamasi gamybos tvarumu. Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidento Petro Puskunigio, tvarumas aktualus ir kitoms pažangiai organizuojančioms gamybą.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad vienatvė yra tapusi pasauline problema. Ypač ji opi senstančiose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose su vienatve susiduria iki 40 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Lietuvoje padėtis dar prastesnė – tokio amžiaus vienišų žmonių yra maždaug pusė. Kas padėtų keisti situaciją? Tarptautinės socialinės akademijos direktorės Angelės Bajorienės pastabos.Gamta. Neįprasta žiemos pradžia trikdo ir žmones, ir gyvūnus. Kokias permainas augalijos ir gyvūnijos pasaulyje šiuo metu pastebi Panevėžio rajono gyventojas, fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža?Ved. Regina Montvilienė

Lapkričio mėnesį pradėjus Kėdainių rajone esančio unikalaus 120 hektarų Skinderiškio dendrologinio parko tvarkymą, kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, dėl, anot jų, blogai atliekamų darbų. Nesutaria ir specialistai. VDU žemės ūkio akademijos arboretumo vadovas Juozas Girinas tvirtina, kad panašu į ugdomuosius kirtimus įprastame miške, o ne profesionalų darbą dendrologiniame parke. Valstybinės miškų urėdijos skyriaus vadovas aiškina, kad viskas vyksta pagal paruoštą gamtvarkos planą ir parkas bus dar gražesnis.Valstybinę žėmės ūkio paskirties žemę nuomojantys žmonės gali ją ir įsigyti. Kaip sudaroma galinčių pirkti eilė, kas joje turi pirmenybę, ir kada nuomojama žemė susigrąžinama iš nuomininko pasakoja Daiva Mikalauskienė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja.Paskatinta vyro Eglė Galiauskaitė po 15 metų pertraukos grįžo gyventi į Lietuvą. Nė nemačiusi šeima nusipirko vienkiemį Panevėžio rajone ir dabar savomis rankomis sodybą renovuoja, o ši įkvėpė naują veiklos idėją - Popiečio arbatėles.Ved. Arneta Spaičė

Kone 5 metus įvairių sėklų aliejų spaudžia ūkininkė Modesta Dijokienė iš Radviliškio rajono, Daugėlaičių kaimo. Didžioji dalis sėklų yra užauginama šeimos ūkyje. Permainingi šio sezono orai turėjo įtakos ir aliejaus kiekiui. Moliūgų, saulėgrąžų, kanapių, rapsų, garstyčių aliejų spaudžianti Modesta sako, kad visgi populiariausias išlieka linų sėmenų aliejus.

Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti bendrą sprendimą? Po Seime vykusios diskusijos „Prievarta ar laisvė rinktis“ aptaria NVO „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus, ŽŪB asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.Agronomė Daiva Abraškevičienė su vyru Vytautu šeimos ūkyje Anykščių rajone Viešintėlių kaime tvarkosi jau tris dešimtmečius. Bet pomėgis dailei iš esmės pakeitė jos gyvenimą, nes per keletą metų tapo dailininke. Teko dažnai važinėti į Vilnių mokytis, dalyvauti pleneruose, bet dabar jos paveikslus vertina ir profesionalai. O Daiva turi ir savo galeriją – klėtelę, kurią vyras pastatė sode prie namų.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“ žinomas ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir už rajono ribų. Du kartus dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, kviečiamas pasirodyti kituose rajonuose. Bene didžiausias kolektyvo, kuriame dabar 8 poros išskirtinumas – nuoširdumas, draugystė ne tik šokių salėje. Tai patvirtina ir pokalbis su kolektyvo vadove Angele Laukioniene ir 5 šokėjais.Ved. Arvydas Urba

Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar moksleivis, bet irgi jau pratinasi prie ūkiškų darbų. Apie tradicijas šeimoje, pomėgius ir toliau tobulinamą augalininkystės ūkį pokalbis su tėčiu ir sūnumi.Netoli Druskininkų, Ricielių kaime gyvenanti Gudaičių šeima – ne ūkininkai, bet laiko 7 alpakas, dvi ožkytes ir kelis triušius. Tai yra Jurgitos ir Aurimo, mamos ir sūnaus pomėgiai. Rūpestis gyvūnais, padeda geriau suvokti gamtą, teikia malonumą, o mamos pavyzdys paskatino ir vaiką imtis iniciatyvos.Sena tradicija Suomijoje per šventes daugiau naudoti vietos ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų. Per Kalėdas labiausia suomiai mėgsta šakninių daržovių apkepą, kuriam receptus turi kiekviena šeima. O daržovių miestiečiai važiuoja pirkti į ūkius. Kuo dar ypatingas švenčių laukimas Suomijoje? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija KažkelevičienėVed. Arvydas Urba

Per praėjusius 4 metus pieno ūkių šalyje sumažėjo 13 000. Daugeliui išlikimo sąlyga – investicijos į modernias, robotizuotas fermas, kuriose reikėtų kuo mažiau dirbančiųjų. Tačiau neprognozuojamai svyruojant pieno supirkimo kainoms, brangstant energetikai investicijos labai rizikingos. Vis tik šiemet Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovė investavo 11 mln eurų, o Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė iš esmės fermas modernizavo prieš 6 metus. Kodėl būtinos investicijos, kur didžiausia rizika? Aptaria bendrovių vadovai Petras Puskunigis ir Andrejus Štombergas.Žemdirbių atstovai dalyvavo protesto akcijoje, kurią vakar surengė Žurnalistų profesionalų asociacija su Kultūros asamblėja. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į politikų siekį suvaržyti žiniasklaidos laisvę. Tai palaikančią peticiją internete jau pasirašė daugiau kaip 130 000 žmonių. O vakar prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje, policijos duomenimis buvo apie 10 000. Tarp jų ir penki ūkininkai iš Raseinių, Mažeikių ir Anykščių rajonų.Šalia Druskininkų, Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – labai nedidelio, bet labai įvairaus ūkio šeimininkai ir savo veiklas derina prie metų laikų. Augina 100 veislių pomidorų, laiko dekoratyvinių paukščių, o dabar darbymetis ūkyje užaugintas ir šaldytas uogas paruošti prekybai, pačių įsirengtane cechelyje.Ved. Arvydas Urba

Augalininkystės ūkių šeimininkų, stokodami apyvartinių lėšų, sudaro sutartis su trąšų, augalų apsaugos produktų, kitų žaliavų reikalingų ūkinei veiklai vystyti, tiekėjais, kurie sutinka laukti kol bus nuimtas derlius ir tada vadinamą „prekinį kreditą“ užskaito. Tuomet nereikia kreiptis į banką, kuris be užstato paskolų neteikia, nėra biurokratinių rūpesčių, tačiau kelis kartus brangiau nei paskolą duotų bankas. Pastaraisiais metais atpigus grūdams, pabrangus energetikai ir trąšoms, daugėja atvejų, kai ūkininkams derliaus neužtenka, tada jiems gręsia bankrotai. Ar yra kokia išeitis? Aptaria žemės ūkio finansų analitikas Ignas Jankauskas, Nacionalinio plėtros banko specialistė Giedrė Gečiauskienė ir ūkininkas Karolis.Gyvenantys kaime dabar dažnai dirba mieste. Kodėl jauni žmonės renkasi važinėti į miestą, kaip tokį jų pasirinkimą vertina artimieji? Pokalbis su Kalvarijos savivaldybės Būdviečių kaime gyvenančia šeima Airidu, Giedre ir Irena.Baliniai vėžliai - reta, nykstanti ir saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šalyje didžiausia jų populiacija yra Metelių regioninio parko teritorijoje. Kuo ypatingi baliniai vėžliai ir ką jie dabar veikia? Aiškina parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Ved. Arvydas Urba

Išdalyti „Geriausio ūkininko čempionato“ apdovanojimai. Pokalbis su vertinimo komisijos nariais ir „Publikos simpatijų“ nominaciją atsiėmusiu ūkininku Mindaugu Kinderiu.28 kaimai – tiek šiemet Pasvalio rajone aplankys iniciatyva „Būk geresnis“ ir „Off-road Club Pasvalys“ komanda. Gruodžio 12 ir 13 dienomis iš kaimo į kaimą važiuos dešimt lemputėmis papuoštų visureigių, vieno jų traukiamos milžiniškos rogės, o visus pasitiks kalėdiškai nusiteikusios vietos bendruomenės.Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė – apie namuose gaminamą arbatą ir su sodininkyste susijusius netolimos ateities planus.Ved. Arneta Spaičė

Šarolė galvijų ūkį su šeima Kaišiadorių rajone plėtoja Gytis Sadauskas. Didžiulį dėmesį gyvūnų saugos standartams ir subalansuotų pašarų gamybai skiriantis ūkininkas sako, kad įdėtos pastangos atsiperka. Geriausias įvertinimas Gyčiui yra, kai žmonės sugrįžta į ūkį nusipirkti daugiau gyvulių. Nors grynaveisliai galvijai brangesni, pirkėjų netrūksta.Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė, „Slow food“ judėjimo Lietuvoje skatintoja, ūkininkė Henrieta Miliauskienė Kauno rajone, Kuro kaime, gyvena pagal senąsias kaimo tradicijas. Moteris sako, kad šiais laikais požiūris į kaimą yra pakitęs. Anksčiau kaimas reiškė darbą, o dabar pramogas.Kolumbijoje ūkininkai retai kada ryžtasi auginti bulves, mat jų derlių smarkiai veikia sausros bei gausūs lietūs. Vietos mokslininkai ėmė kurti naujas veisles, pasitelkdami senąjį genofondą. Tikimasi taip sukurti be tik klimato pokyčiams atsparias, bet ir išvaizdžias bulves.Ved. Rūta Simanavičienė

Avininkystės ūkio savininkė Audronė Naruševičė iš Birštono savivaldybės teigia, kad aviganiai yra puikūs pagalbininkai ganant ūkio gyvulius – tiek avis, tiek pienines karves. Borderkoliai išsiskiria galimybėmis dirbti plačioje teritorijoje. Moteris savo ūkyje veda avių ganymo edukacijas - jos skirtos ne tik pramogai, bet ir padedant šunims iškrauti energiją.

Kauno rajone, Lazduonių kaime, čili pipirus ir svarainius augina Butvilų šeima. Iš ūkyje auginamų čili pipirų ir kitų kultūrų gaminami įvairūs padažai. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, drąsiausiai aštrius skonius išbando jauni žmonės. Tėvams ūkyje padedanti Ugnė su šeima ketina plėsti aštriųjų pipirų produkcijos liniją.Ved. Rūta Simanavičienė

Butvilų šeima iš Kauno rajono rado savitą ūkio kryptį. Šeima augina ne tik svarainius, bet ir aštriuosius čili pipirus. Kolekcijoje yra net patys aštriausi pasaulyje. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, ypač jaunimas mėgsta aštrius skonius. Prie ūkio augimo prisideda ir dukra Ugnė su vyru.Siekiant mažinti apleistų žemių plotus šalyje, savivaldybėms bus skiriamos lėšos melioracijų įrenginiams rekonstruoti. Šiai priemonei 2025-2027 metų laikotarpyje numatyta skirti daugiau nei vieną milijoną eurų. Kaip sako Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktorė Aura Šalugienė, ši priemonė leis iš esmės spręsti problemą. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis negaili kritikos šiai priemonei.Avių ganymo edukacijos ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Birštono savivaldybėje avininkystės ūkį turinti Audronė Naruševičė sako, kad aviganiai puikiausiai tinka ganyti ne tik avininkystės, bet ir galvijininkystės ūkiuose.Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. ŽŪM patarėjos Rovenos Grikienės teigimu, direktyva bus ne privaloma, bet rekomendacinė ir atvers galimybes ūkininkams. Anot VDU ŽŪA docentės Jūratės Aleinikovienės, direktyvoje numatomi išsamesni dirvožemio tyrimai.Prienų rajono Želkūnų kaimo bendruomenės namai – tikras traukos centras. Jame ne tik duonkepė krosnis, kurioje bandas ir duoną kepa bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė, bet ir grožio salonas. Jau 15 metų bibliotekoje dirbanti Živilė Vyšniauskienė džiaugiasi stipria bendruomene.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ pasakojimas iš VU Botanikos sode Kairėnuose vykusių mokinių floristikos festivalio „Dūzgiam Kalėdas sode“. Konkursas leidžia vaikams plačiau pažinti gamtą, biologinę įvairovę.Ved. Rūta Simanavičienė

Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas.Prasidėjo Adventas: kaip skuboje spėti pajausti švenčių laukimo nuotaiką? Apie senąsias tradicijas ir naujus papročius - pokalbis su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.Ukmergiškės Laimos Dzigaitės sode žydėjusios gėlės – virsta meno kūriniais. Kai ką užsiaugina pati, kai ką tenka parsinešti ir iš pelkių. Moteris kuria paveikslus iš sudžiūvusių žolynų: „Jie dirigentai, o aš tik instrumentas.“Ved. Arneta Spaičė