Gimtoji žemė

Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.Ved. Arneta Spaičė

Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.Ved. Arvydas Urba

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba

Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.Ved. Arvydas Urba

Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis MažeikaŠilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.Ved. Arvydas Urba

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.Ved. Arneta Spaičė

Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas – gauti paskolą siekiant išlaikyti veiklą ir išsaugoti darbo vietas. Kaip tikina Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kompensacija dėl šalnų padarytos žalos turėtų pasiekti dar šiemet.„Miestietis kaime“. Plungės rajone gyvenanti žolininkė Ligita Urbonė sako, kad per vasarą surinktos gėrybės iš gamtos yra labai naudingos šaltuoju metų laiku. Mieste gyvenusi moteris išpildė savo svajonę – ne tik apsigyveno vienkiemyje, bet ir sodybos apylinkės turtingos retais augalais.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, lapkričio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nors Kaišiadorių rajone dominuoja daugiau augalininkystės ūkiai, tačiau jauna šeima, Asta ir Saugirdas Liupševičiai, nepasiduoda ir siekia tęsti pieninkystės ūkio tradicijas. Šeima laiko 25 melžiamas karves ir planuoja didinti fermą, įsirengti melžimo aikštelę. Šių investicinių planų dabar nebūtų, jeigu ne įstojimas į kooperatyvą „Pienas LT“, suteikęs drąsos ir užtikrintumo.Vieną rytą nubudusi Giedrė Grigaitytė Indrašienė sužinojo, kad yra didelio bityno šeimininkė. Tėčio vardu pavadintą Gintauto Grigaičio bityną Giedrė puoselėja su savo šeima ir seserimis. Džiugina į edukacijas atvykstantys žmonės, netruksta turistų ir iš kruizinių laivų.Prancūzijoje daugiau kaip pusė iš kalėjimo išėjusių žmonių per penkerius metus vėl nusikalsta. Dažnai dėl to, kad neturi kur sugrįžti, nepavyksta rasti darbo ar bendruomenės, į kurią jie galėtų atsiremti. Ekologinis Ker Madeleine ūkis šią realybę keičia. Čia buvę kaliniai ar socialinių krizių patyrę žmonės gauna antrą šansą.Ved. Rūta Simanavičienė

Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Komisija turi ambicingą planą iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje. ŽŪM viceministras R. Krugelis sako, kad svarbu ne tik parama, bet ir palankios socialinės sąlygos. Su ES jaunaisiais ūkininkais bendradarbiaujantis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys, Vytenis Grigas tiki, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti naują EK strategiją.Viržiai vis labiau dominuoja dekoratyvinių augalų rinkoje. Yra naujos veislės, kurios dekoratyvios išlieka iki pat pavasario. Gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ puoselėja Sigita Kairienė sako, kad chrizantemų paklausa mažėja, o viržių auga.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kodėl į krūvą sugrėbti rudeniniai labai ne tik būstas gyvūnijai, bet ir naudinga trąša. Plačiau apie tai papasakos gamtininkas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius.Ved. Rūta Simanavičienė

Radviliškio rajone, Šeduvoje, vykusioje lauko dienoje ūkininkas Gytis Narbutas pristatė tiesioginės sėjos svarbą dirvožemio gerinimui ir pasidalijo patirtimi, kas kelia daugiausia rūpesčių, o tai, be abejonės, derlių naikinantys šliužai. Kaip kovoti natūraliomis priemonėmis, pasakos mokslininkė. Taip pat bus aptartos paramos tiesioginių sėjamųjų įsigijimui galimybės. Bus ir įspūdžių iš lauko dienos.Jaunoji ūkininkė Klaudija Grigaliūnaitė šalia projektų administravimo ir mokytojavimo dar puoselėja ir avietyną Kaišiadorių rajone. Ūkyje vyksta ne tik uogų auginimas ir pardavimas, bet ir sodinukų prekyba. Didžiausias džiaugsmas – edukacijos su vaikais ir senjorais.Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite apie Gabrielos Zagorskos egzotinių augalų kolekciją. Moteris domisi alokazijų ir anturių auginimu.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, lapkričio 3 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.Ved. Kristina Toleikienė

Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio formavimas, ir pačiam žmogui jaukesnių erdvių kūrimas, bei ūkio gyvulių gyvenimo sąlygų gerinimas. Apie pirmąjį pavyzdinį agro miškininkystės projektą Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas.Joniškio rajone dešimtmetį veikiančioje pieno perdirbimo įmonėje „Žagarės pieninė“ produktai gaminami tik iš savo ūkyje melžiamų karvių pieno. Pieninės vadovas Arvydas Noreika sako, kad kai gali kontroliuoti žaliavos kokybę, gali garantuoti ir produkto kokybę.UŽSIENIS. Kinijoje įgyvendinamas „Didžiosios žaliosios sienos“ projektas atveria naujas ekonomines, biologines ir ūkininkavimui palankias perspektyvas. Dykumėjantys plotai apsodinami plačią lają turinčiais augalais, kurių pavėsyje patogu ganyti gyvulius.Ved. Kristina Toleikienė

Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau nei milijoną eurų. Dar du milijonus skyrė Žemės ūkio ministerija. Kompensacijas planuojama išmokėti kuo skubiau, dar šiais metais. Netrukus bus paskelbtos taisyklės ir laukiama paraiškų.„Varlių namelis“ Lukšiuose tapo vienu lankomiausiu objektu Šakių rajone. Daugiau nei 7 tūkstančius eksponatų turintis privatus muziejus lankytojams dovanoja teigiamas emocijas. Jo įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė tituluojama varlių karaliene. VERSLAS. Gėrimų gamintojų produktai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, bet savo šalyje jie savo gaminių reklamuoti negali. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa proga ir Lietuvos vartotojui susipažinti su Lietuvoje gaminamais gėrimai, pasidžiaugti jų pasiekimais. Ved. Kristina Toleikienė

2026 metais žemės ūkio sektoriui lėšų bus skiriama net 11,6 proc. mažiau. Mažinimas tęsis ir 2027, ir 2028 metais. Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius sako, kad pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą žemės ūkui lėšos mažinamos, o ne didinamos. Tai smarkiai paveiks žemės ūkio vystymąsi. Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna sako, kad kai pinigų mažiau, svarbu, kad jos būtų naudojami kuo tikslingiau ir išskiria, jog prioritetu turi būti kooperacijos ir perdirbimo skatinimas.Akcinė bendrovė „Maisto arsenalas“ veiklą pradėjo kaip konservų gamybos paslaugų teikėja medžiotojams ir ūkininkams. Po to sukūrė ir gaminių liniją aukštos kokybės produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Norint didinti pirkėjų ratą, tenka juos įtikinti, kad konservai valgomi ne tik iš bėdos, bet tai gali būti ir itin kokybiško maisto gaminys. Apie tai pasakoja bendrovės vadovė Ieva Šipelienė. Lietuvos metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas Žemaitijoje. Dar neseniai ąžuolas buvo pamirštas pačios bendruomenės, o dabar gausiai lankomas. Skuodo r. Rūkų bendruomenės seniūnaitė Egida Skurdauskienė sako, jog jau turi planų, kaip ąžuolą reprezentuos visai Europai. „Lietuvos medžio“ konkurso vienas iš organizatorių Algis Davenis sako neabejojantis, kad žemaičiai sugebės įkvėpti visus žmones aktyviai dalyvauti Europos medžio rinkime ir balsuoti už Laukių ąžuolą.Ved. Kristina Toleikienė