Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kaip kurti gražius ir tvarius namus? Kartais ryškius ir eklektiškus, kartais – kupinus apnuoginto betono ar trimačiu spausdintuvu sukurtų detalių. Su dizaineriu, fiziku ir parodų architektu Justinu Dadonu susitikome pasikalbėti apie tai, kaip savomis rankomis ir idėjomis jis transformuoja standartinius senus butus į žaismingas, patogias kasdienybės erdves. Kalbėjomės apie smalsaus ir kūrybiško žmogaus kelią nuo fizikos link dizaino, apie tvarumą, „pasidaryk pats“ estetiką ir socialinių tinklų formuojamas interjero klišes.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Šviesa architektūroje – daugelį aspektų apimanti tema. Nors dažnai suvokiama kaip techninis sprendimas, šviesa formuoja mūsų kūnišką ir emocinę patirtį mieste ir interjeruose, erdvių nuotaiką, saugumo ir artumo jausmą. Šviesa kuria architektūros ir viso miesto laiką ir ritmą, bet taip pat brėžia ir išryškina socialines skirtis. Apšvietimo taikymas gali būti analizuojamas ir kaip galios bei kontrolės instrumentas: tai skatina kalbėti ir apie šviesos dramaturgiją, kurios formavime dalyvauja architektas, užsakovas ir gyventojai. Architektas Justinas Dūdėnas gilinasi į Saulės vaidmenį architektūroje: kaip galima praplėsti Saulės šviesos ir energijos panaudojimą, mažinant neigiamą poveikį aplinkai? Kaip į šį iššūkį atsako „solarpunk“ ir „pasidaryk pats“ judėjimai? Šios laidos svečias – architektas, Vilniaus dailės akademijos doktorantas Justinas Dūdėnas.Ved. antropologė Jekaterina Lavrinec.

Tęsiame pokalbius apie tvarumą ir kokybišką dizainą. Šįkart laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie šiuolaikinę medinę architektūrą, betono išsaugojimą ir įdomius projektus ne tik Šiauliuose ar Panevėžyje, bet ir Kopenhagoje bei Honkonge. Architektų biuro „Afterparty“ partnerė Gabrielė Ubarevičiūtė pasakoja apie konceptualią architektūrą ir pašnekovei artimas tvarios aplinkos kūrimo praktikas.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Kokias galimybes mums suteikia miesto gamta, kai siekiame atstatyti savo jėgas ir palaikyti savo psichinę sveikatą? Kaip medžiai, paukščiai ir ramaus pasivaikščiojimo takai tampa ne tik malonia aplinka, bet ir gydymo dalimi? Kaip gamta integruojama į meno terapiją? Kokį vaidmenį atlieka žalieji plotai prie darboviečių, sveikatos – ir ypač psichinės sveikatos – įstaigų? Ir kodėl ypatingai svarbu išlaikyti miesto žaliųjų plotų natūralumą?Šios „Žmogaus ir miesto“ laidos svečiai: psichologijos mokslininkė Dovilė Šorytė (Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupės narė, dirbanti VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institute) ir dailės terapeutas Mantas Televičius, dirbantis su psichikos sveikatos sunkumus patiriančiais žmonėmis.Ved. Jekaterina Lavrinec.

Pastarąjį dešimtmetį Vilniaus rajonai sparčiai tankinami, argumentuojant, jog tankinimas stabdys miesto plytimąsi (drieką) į pakraščius – kurios miestai pagrįstai norėtų išvengti. Juk plytimasis į pakraščius reikalauja nemažai resursų siekiant išlaikyti viešąsias paslaugas, infrastruktūrą. Vis dėlto miesto tankinimo kokybės klausimas stebėtinai retai svarstomas: kokią aplinką, paslaugų tinklą siekiama sukurti senuose rajonuose? Kaip atliekamos konversijos: t.y. kaip pertvarkomos rajonuose esančios teritorijos (pvz. Žirmūnų „Impulso“ arba „Banginio“ sklypai) ir pritaikomos naujoms funkcijoms? Ko netenka gyventojai, kai vietoje paslaugų įvairovę teikiančių centrų arba sveikatinimosi erdvių gauna dar vieną gyvenamąjį kvartalą? Kaip užtikrinti kokybišką miesto rajonų plėtrą? Kokie teritorijų planavimo įrankiai yra prieinami savivaldybei, siekiant užtikrinti kokybišką rajonų vystymą?Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.Ved. Jekaterina Lavrinec.

Kaip praktikuojančiam architektui išvengti nuobodžių standartų ir šablonų kartojimo? Kaip išsaugoti rūpestį konkrečia erdve, konkrečia bendruomene, kūriniu ar konkrečiu medžiu? Architektas Mantas Peteraitis laidoje „Žmogus ir miestas“ pasakoja apie savo praktiką, apie meninius, etinius ir politinius aspektus.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

Kas sieja muziejų Belgijoje, vilą Alpėse ir šeimos namą Raudondvaryje? Ir kodėl ieškoti plytininko Dzūkijos miškuose yra tvaresnis architektūrinis sprendimas nei pažangus kondicionierius? Laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie savitą požiūrį į tvarumą ir kasdienybės erdves, apie vietines statybines medžiagas (molį, medį) ir apie architekto darbo virtuvės skirtumus Belgijoje ir Lietuvoje. Laidos pašnekovas - architektas Aidas Krutejavas.Aidas Krutejavas kartu su architekte Ieva Baranauskaite susiprojektavo sau namą Kauno rajone - Raudondvaryje. Šeimos namas intriguojančiu pavadinimu „Audra“ jau sulaukė ir kolegų dėmesio, pripažinimo. Sukaupęs nemažai įdomios patirties užsienyje namus jis nusprendė kurti čia, Lietuvoje ir pritaikyti savo patirtis iš skirtingų kontekstų. Aidas turi savitą požiūrį į kūrybą, mus supančią aplinką ir čia nemažą rolę vaidina tvarumas, bet kiek kitoks nei dažnai girdime spaudoje. Kalbėsimės, ne apie energetinį efektyvumą ir inžinerinius sprendimus, bet apie tokius regis paprastus, bet svarbius dalykus kaip būstas ir vietinės medžiagos.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Ką ir kaip gali pakeisti skurdo patirtį turinčių asmenų įsitraukimas į socialinės politikos formavimą? Kaip gali pasikeisti institucijų ir plačios visuomenės požiūris į pagalbos suteikimą, transporto organizavimą, socialinimo būsto prieinamumą ir plėtrą – kai sprendimai priimami kartu su skurdo iššūkius patyrusiais žmonėmis? Kaip pasiekti, kad skurdą patiriančių asmenų patirtis ir siūlymai būtų ne tik išgirsti, bet ir taptų sisteminių pokyčių dalimi? Apie tai „Žmogaus ir miesto“ laidoje kalbamės su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.Taip pat šioje laidoje savo patirtimi įveikiant skurdo iššūkius pasidalijo anonimiškumo pageidavusi moteris iš Klaipėdos, kuri įsitraukė į Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo veiklą. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Ar Vilniuje po kelių dešimtmečių turėsime kanalų sistemas greta namų, metro liniją tarp Naujosios Vilnios ir Vilkpėdės, naują uostą, o į Vilniaus herbą sugrįš kadaise jame vaizduoti laivai? Pasakojimas apie drąsias vizijas, skirtas Vilkpėdės rajonui, ir apie miesto bei vandens santykį pasakoja architektės ir studijos „DO ARCHITECTS“ partnerės Andrė Baldišiūtė ir Sabina Grincevičiūtė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Paslaptingi negatyvai muziejaus archyvuose ir anksčiau negirdėtas fotografas leidžia mums pamatyti dar nematytą, neparadinį tarpukario Kauno veidą, atrasti miesto vietas ir žmones kurių balsai ilgai buvo nepastebėti. Kaip atrodė tarpukario Kauno lūšnynai, nestandartiniai žmonės ir trapios miesto vietos? Ir koks paslaptingas fotografas visa tai užfiksavo? Pasakojimo apie tikrą muziejinį detektyvą ir fotografo Antano Ingelevičiaus asmenybę klausykitės laidoje Žmogus ir miestas.Laidos pašnekovai – architektūros istorikas Vaidas Petrulis, muziejininkas Gytis Grižas, ir režisierius ir fotografas Mindaugas Meškauskas.Ved. Matas Šiupšinskas.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba glaudžiai susijusi su Druskininkais ir šio miesto apylinkėmis. Čia praleistos vasaros, šeimos namai ir gamtos aplinka tapo šio meninko, kompozitoriaus kūrybos ir įkvėpimo erdve. Šių vietovių architektūrai M. K. Čiurlionis skyrė ir savo eskizus. Druskininkai šiandien kviečia pažinti Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą ne tik muziejuje, bet ir vaikštant jo pėdsakais po miestą ir apylinkes. Apie Čiurlionio maršrutus Druskininkų apylinkėse kalbamės su knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ bendraautorėmis, Čiurlionio namų muziejaus direktore Regina Stankevičienė ir muziejininke Sigita Rundytė.Ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Iliustracija – „Čiurlionių namai Druskininkuose“, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1905 m.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kaip maistas, auginamas miesto daržuose, padeda bendruomenėms burtis ir pažinti vieniems kitus? Kodėl ne tik daržai, bet ir juos puoselėjantys miestiečiai daro mūsų miestus atsparesnius ekonominiams, kariniams ar ekologiniams iššūkiams? Laidoje kalbamės apie urbanistinės maisto gamybos sistemas, kolektyvinės sodininkystės praktikas ir kultūrinius ryšius, susijusius su skoniu, maistu ir ekologija. O jei trumpiau – apie naują tarptautinį projektą „Valgomas miestas“, kurio epicentras yra Kaune.Laidos pašnekovės – projekto veiklose dalyvaujančios menininkės ir kultūros aktyvistės, nevyriausybinės organizacijos „Kultūros dirbtuvė“ bendraįkūrėjos Rūta Lukošiūnaitė ir Evelina Šimkutė.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Lietuvos gyventojų skaičius palaipsniui mažėja ir, remiantis statistikos prognozėmis, toliau mažės. Tuo tarpu Vilnius auga ir neseniai peržengė 600 000 gyventojų ribą, aplenkdamas kaimyninę sostinę Rygą. Ar sostinė ir toliau sparčiai augs? O gal turime pradėti ruoštis ne miesto augimui, o lėtam traukimuisi? Apie demografijos tendencijų poveikį miesto raidai ir urbanistikai kalbamės su urbanistu, buvusiu Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovu Mindaugu Pakalniu.Laidą veda Matas Šiupšinskas

Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kuratorius Carlo Ratti.Carlo Ratti - italų architektas, inžinierius, autorius ir pedagogas. Jis dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT), kur vadovauja „MIT Senseable City Lab“ laboratorijai. Jo darbuose dažnai derinama architektūra, inžinerija ir duomenų mokslas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitmeninės technologijos keičia miesto gyvenimą.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Su kokiais iššūkiais susiduria miestų planuotojai Švedijoje ir kokių tiksinčių bombų turime Lietuvoje? Kas yra humanistinis miesto dizainas ir kaip kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, pasakoja Malmės miesto planavimo biuro architektas Džiugas Lukoševičius. Džiugas specializuojasi viešųjų ir privačių interesų derinimo urbanistinėse struktūrose srityje. Jo kompetencija demokratinio dalyvavimo ir tvarumo srityse kyla iš didelės patirties, įgytos Europoje, Kinijoje ir Lotynų Amerikoje.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Kaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti savo darboviečių problemas bei apie tai, iš ko susidaro orios darbo sąlygos.Laidos svečiai – Gegužės pirmosios profesinės sąjungos (G1PS) darbuotojas Jurgis Valiukevičius ir teisininkė Emilija Švobaitė. Abu savo laiku pirmininkavo G1PS. Emilija dirba teisinį darbą advokatų profesinėje bendrijoje „ReLex“ ir nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos grupė“, o Jurgis padeda gyventojams steigti profesines sąjungas darbe; jis yra vienas iš socialinio centro „Emma“ Kaune įkūrėjų ir festivalio „Kombinatas“ vienas iš organizatorių.Laidos ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų nugyventas laikas dažnai virsta daiktų sankaupomis. Kai tenka keltis į kitus namus, šios sankaupos tampa iššūkiu – ką su savimi pasiimti, ką palikti, kokias daiktais atsikratyti? O kaip tvarkomi daiktai šeimininkams mirus? Ar mūsų visuomenėje galima atrasti savo namų organizavimo tradicijų, analogiškų švediškajam susitvarkymui prieš mirtį („döstädning“), kai šeimininkai patys nusprendžia savo sukauptų daiktų likimą?Laidos viešnia – socialinė verslininkė Milda Paukštė; jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla skirta antrinio daiktų panaudojimo temai. Ji kuruoja DĖK’ui kabyklų projektą, skatindama organizacijas įdiegti tvarius dalijimosi daiktais įpročius. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokius naktinius klubus nešiojatės atmintyje, o į kokius vis dar užsukate? Jų būta skirtingų, visoje Lietuvoje, su margomis ir palaipsniui besikeičiančiomis bendruomenėmis. Dalis elektroninės muzikos klubų kūrėsi postindustrinėse erdvėse, kiti kvietė į brangius ir modernius interjerus sukurtus būtent šiai funkcijai. Kartais klubai tapdavo iki tol primirštos miesto dalies gentrifikacijos liudininkais arba šaukliais, o kartais patogiai įsitaisydavo jau egzistuojančioje valgykloje, parduotuvėje ar įstaigos biure. Naktinės šokių kultūros istoriją Lietuvoje tyrinėja ir apie ją pasakoja Kotryna Lingienė, dar žinoma kaip Daina Dubauskaitė, o Povilas Pauplys, žinomas kaip DJ Liūdesys, veda ekskursijas praeities klubinėtojų pramintais takais. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas su jais kalbamės apie elektroninės muzikos klubus Lietuvoje ir urbanistines erdves kurias užpildo naktinis miesto gyvenimas - interjerus, gatves ir kitas kerteles.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.