Claim OwnershipHomo cultus. Iš balkono
Subscribed: 29Played: 620
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą.
Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.
Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.
257 Episodes
Reverse
Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt svarbiausias bruožas – kultūros protestų ir pilietinės visuomenės aktyvumo bangos kilimas, skirtingų sričių (ne tik meno, bet ir sporto, švietimo etc.) solidarumas kovojant už demokratiją ir laisvą žodį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė ir bičiulė, viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip niekad aktuali.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo pokyčius ir kodėl estetinis malonumas vėl tampa svarbus šiuolaikinio meno lauke. Paroda „Suaugę sapnai“ veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorė Monika Krikštopaitytė).Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas paviršius turėtų būti kietas, kad išsaugotų įbrėžimus. Tačiau tai tik sueižėjęs stiklas, ragena, nematoma uždanga. Tariamą paviršiaus kietumą nugludina tirpstantys daiktų kontūrai. Treigio peizažai pilką architektūros monotoniją paverčia miražu. Tokie vaizdai ne kabo parodoje, o vaidenasi, sapnuojasi, persekioja kaip įkyri mintis. Arba sukasi begarsėje kino kronikoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje. Jos traumos ir deformacijos atskleidžiamos Monikos Krikštopaitytės kuruojamoje parodoje „Ne savo noru“ galerijoje „Kairė-dešinė“. Čia galima pamatyti ir perskaityti, ką toje muštro ir nužmoginimo aplinkoje patyrė menininkai Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Romas Juškelis, Romanas Vilkauskas, Saulius Mažylis, Gintaras Zinkevičius, Jonas Vaitekūnas, Ričardas Šileika, Aidas Bareikis ir Darius Žiūra.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą „Varpai ir patrankos“ Šiuolaikinio meno centre (bendrakuratorė Virginija Januškevičiūtė).Ved. Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria fotografinė atmintis ir kaip ji veikia šiandienos žiūrovą?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ kalbiname italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini, kuri atidarė parodą „Tapatybės be ribų“ Italijos kultūros institute. Parodoje apžvelgiamas žmogaus ir gamtos dialogas „Farnesina“ kolekcijos kūriniuose. Šioje kolekcijoje surinkti svarbiausi italų meno kūriniai nuo 50-ųjų iki šių dienų. Parodos architektūrą sukūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė. Su parodos kuratore kalbamės apie parodos idėją, svarbiausius kūrinius ir autores, Silvios Giambrone atidarymo performansą ir Sarah Ciracì videodarbą, o taip pat garsios italų feministinio meno ikonos Tomaso Binga vizualinę poeziją. Benedetta Carpi De Resmini jau daugiau kaip 10 metų kuruoja tarptautines Italijos ir Lietuvos menininkų parodas, todėl jos požiūris į šiuolaikinio meno sceną suteikia galimybe naujai pažvelgti į kultūros aktualijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis atspindžiai. O per visą salę nuo grindų iki lubų banguoja medinis turėklas – tikrai titaniško mastelio riboženklis. Kaip atsiranda inžinieriškos ir kartu stebuklingai ore sklendžiančios skulptūros? Kaip erdvės valdymas ir projektavimas sujungia meną ir gatvę?Ved. Laima Kreivytė
Kaip formuojasi protestų kultūra, kokios jos ištakos Lietuvoje ir pasaulyje? Ko galime pasimokyti iš protestų judėjimų istorijos? Kokios kultūrininkų akcijos buvo sėkmingos Lietuvoje ir kokie nauji iššūkiai kyla? Ko reikia, kad būtų išgirstas kultūros bendruomenės balsas? Laidoje „Iš balkono“ meno ir protesto tyrėjomis dr. Skaidra Trilupaityte ir dr. Lina Michelkeviče kalbamės apie kultūros aktyvizmą ir raiškos laisvę.Ved. Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ su menininkėmis ir kuratorėmis Marija Marcelionyte ir Elena Grudzinskaite kalbamės apie Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų raidą ir iššūkius. Kaip pasikeitė grafikos raiška per pastaruosius 20 metų? Kaip tikras troleibusas virto didžiausiu grafikos darbu ir kur jį galima pamatyti? Kokie grafikos studentų, dėstytojų ir absolventų meno pasauliai atsiskleidžia „Titaniko“, „Akademijos“ ir „5 malūnų“ galerijose? Pokalbis apie šiuolaikinės grafikos tendencijas ir įkvepiančias meno pamokas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnukalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją. Kaip kūriniai patenka į nacionalinių atminties institucijų kolekcijas? Kas juos atrenka? Kaip kuriamas kultūrinės atminties kanonas, kokios ir kieno istorijos pasakojamos?Ved. Laima Kreivytė
Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugsėjo 11-osios memorialo konkursą? Kaip pasikeitė paminklo samprata ir kodėl šiandien svarbu ne įamžinti, o gyvai prisiminti kuriant naujas atminties formas? Apie tai ir Jameso Youngo antimonumento idėją, po II pasaulinio karo pasikeitusias paminklų funkcijas bei formas ir šiuolaikinius trauminės atminties refleksijos būdus kalbamės su Vilniaus miesto muziejaus direktore dailėtyrininke dr. Rasa Antanavičiūte ir menininke, rašytoja ir kuratore, VDA docente Paulina Pukyte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos stebiu, pastebiu, nustembu, interpretuoju, užduodu klausimus, bet nepateikiu galutinių atsakymų, nes „tiesa“ man nėra istorija ar faktai, jos neįmanoma tobulai išsakyti, tačiau kartais ją galima pajusti, patirti poezijoje, vaizde, keistame aplinkybių ir vaizdų santykyje. Stebėjimas-pastebėjimas-nustebimas – pagrindinė mano varomoji kūrybos jėga“ – teigia menininkė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip sukonstruoti iš spiralių, zigzagų ir cilindrų. Apie tai ir spalvingą Ušinsko kūrybos kelią bei jo vitražus, stiklo vazas, marionetes, scenografijos ir teatro kostiumus kalbamės su parodos kuratore profesore dr. Ramute Rachlevičiūte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė
1Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States