Claim OwnershipLRT Aktualijų studija
Subscribed: 116Played: 4,337
Subscribe
© Copyright LRT
Description
Yra klausimų, kurie svarbūs mums kaip bendruomenei ir kaip valstybei. Laisvame krašte jų nedera palikti tik valdžiai. Juos svarstyti ir atsakymų ieškoti turime visi kartu. Pirmadieniais–penktadieniais 11.05 val. per LRT RADIJĄ.
2136 Episodes
Reverse
Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.
Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.Ved. Agnė Skamarakaitė
Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas PeluritisVed. Liepa Želnienė.
Amerikiečių ir baltarusių diplomatinis sandoris rodo, kad nyksta vertybinė užsienio politika. Kokias dilemas tai kelią Europos Sąjungai? Ir ką turės daryti Lietuva, jeigu bus verčiama imtis nuolaidų Baltarusijos tranzitui?Dalyvauja. Seimo nariai: „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas, LVŽ-KŠS frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas, TS-LKD frakcijos narys Audronius Ažubalis ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas.Ved. Mindaugas Aušra
Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido 123 politinius kalinius, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį bei 2020 m. protestų lyderę Maryją Kalesnikavą. Mainais į tai Amerika naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kokie JAV tikslai Baltarusijos atžvilgiu? Kiek sankcijų naikinimo politika gali būti efektyvi?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatsiana Chulytskaya, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Ved. Agnė Skamarakaitė
Europos Sąjunga peržiūri ir griežtina savo migracijos politiką, tam dar turės pritarti Europos Parlamentas. Šalys narės galės lengviau išsiųsti žmones, kurie neturi teisės gyventi ir dirbti bloke, taip pat steigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus užsienyje ir kurti išsiuntimo centrus už savo sienų. Taip pat sudarytas naujas „saugių šalių“ sąrašas, iš kurių atvykusių asmenų prieglobsčio prašymai galėtų būti greitai atmetami.Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentaras Petras Auštrevičius, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje bei Švedijoje Neringa Budrytė ir Vaida Strazda.Ved. Agnė Skamarakaitė
Rusija jau atvirai gąsdina Europą karu, bet Jungtinės Amerikos Valstijos naujoje saugumo strategijoje skelbia, kad Rusija nebėra grėsmė. Su ja siekiama atkurti strateginį stabilumą. Tuo metu Europa vadinama silpna, nykstančia ir praradusia savigarbą. Europos lyderiai sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų pamiršti, kad Europa yra jų artimiausia sąjungininkė, o ne problema.Ar Europai teks ištarti „Sudie, Amerika?“Laidoje dalyvauja Gynybos politikos ekspertas Giedrius Česnakas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitikas Vladas Laučius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė.
Šiandien žurnalistų bendruomenė kviečia visuomenę į protestą prieš laisvo žodžio suvaržymą bei bandymus politizuoti LRT. Visuomeninis transliuotojas yra atlaikęs ne vieną išbandymą – nuo okupantų įsiveržimo ir „kaspervizijos“ iki finansų trūkumo misijai atlikti. Šįkart politikai reikalauja pasiaiškinti, kokie politikai kviečiami į LRT laidas, registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas.Kaip galima apsaugoti LRT nuo politizavimo?Laidoje dalyvauja buvęs LRT generalinis direktorius, architektas Algirdas Kaušpėdas, protesto iniciatyvinės grupės narė, 15min tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, buvusi LRT tarybos narė ir buvusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.Ved. Marius Jokūbaitis
Dėl antisemitizmo teisiamas R. Žemaitis teismus kaltina politizavimu. Politiniu užsakymu bandė apkalinti ir už korupciją nuteistas E. Masiulis. Politinį persekiojimą minėjo ir čekių bylų herojai.Kaip mūsų teisinė sistema vertina politikus? Ir ar nuteisti politikai gali likti Seime?Diskusijoje dalyvauja: buvusi Konstitucinio Teismo teisėja profesorė Toma Birmontienė, kairiųjų aljanso KArtu atstovė, politologė Jolanta Bielskienė ir MRU politologas Saulius Spurga.Ved. Mindaugas Aušra
Naujausias tyrimas atskleidė, kad raminamųjų ir migdomųjų vartojimas tarp Lietuvos paauglių lenkia Europos šalis, mūsų rodiklis aukščiausias – 29 proc. jaunuolių bent kartą juos yra vartoję. Šiuos receptinius vaistus jie dažniausiai gauna iš artimųjų. Taip pat paaiškėjo, kad mūsų šalies paaugliai mažiau rūko cigarečių ir vartoja alkoholio, tačiau vis jaunesni pradeda rūkyti elektroninės cigaretes.Dar viena tendencija – merginų psichologinė gerovė ženkliai prastesnė nei berniukų. O emocinė sveikata siejama tiek su įvairių psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tiek su laiku, praleidžiamu socialiniuose tinkluose. Šie duomenys paaiškėjo iš ESPAD – Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų Europos mokyklose tyrimo.Laidoje dalyvauja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė dr. Laima Bulotaitė, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė, Marijampolės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.
Kone kiekvienas aštresnis įrašas socialiniuose tinkluose sulaukia daugybės reakcijų. Deja, ne visos jos – tikrų žmonių nuomonės. Dažnai komentuoti supuola botais vadinamos fiktyvios paskyros, tyčia kuriamos tam, kad paveiktų piliečių nuomonę. Neseniai policija išardė Vilniuje veikusį botų fermų tinklą ir įspėjo, kad Lietuvoje gali veikti apie pusę milijono fiktyvių paskyrų.Kas ir kaip mus kiršina socialiniuose tinkluose? Ir kaip kovoti su botais?Laidoje dalyvauja Kultūros viceministras Viktoras Denisenko, Seimo narė Daiva Ulbinaitė, Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė, sociologė, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė, Delfi „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė ir „Cybernews“ vyriausioji redaktorė Jurgita Lapienytė.Ved. Liepa Želnienė
Sveiki, eteryje aktualijų studija, prie mikrofono marius jokūbaitis.Žurnalistai iš LRT ir kitų redakcijų muša pavojaus varpais dėl nacionalinio transliuotojo ateities. LRT eteryje – tylos minutės. Tai reakcija į valdančiųjų iniciatyvas LRT transliuotojo atžvilgiu. Su žurnalistų protestais solidarizuojasi ir kultūros asamblėja, kuri kovojo prieš „Nemuno aušrą. Apie protestus kalba ir mokytojai, ir pareigūnai.Ar protestai keičia valdžios sprendimus?Laidoje dalyvauja žurnalistė Rita Miliūtė, buvęs LRT direktorius Kęstutis Petrauskis, menotyrininkė Lina Michelkevičė, socialdemokratas Povilas Pinelis.Ved. Marius Jokūbaitis
Vis dar nerandama sprendimų kaip spręsti problemas su Baltarusija – sustabdyti balionus ir išlaisvinti vilkikus. Premjerė sankcijų klausimo ant stalo kol kas nededa. Tai kas suveiks?Dalyvauja: LVŽ ir KŠS frakcijos seniūnė Ligita Girskienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Ved. Mindaugas Aušra.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė anksčiau Ukrainai nustatytą terminą iki ketvirtadienio sutikti su Vašingtono remiamu taikos planu. Jis teigia, kad derybininkai daro pažangą tiek su Rusija, tiek su Ukraina, o paklaustas, ar iš Ukrainos nėra reikalaujama atiduoti Rusijai per daug teritorijos, sakė, kad per ateinančius porą mėnesių Rusija tą teritoriją vis tiek gali paimti.„Bloomberg“ paviešino D. Trumpo pasiuntinio Steve`o Witkoffo ir V. Putino užsienio politikos patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbio stenogramą, kurioje JAV pasiuntinys patarė J. Ušakovui, kaip pateikti taikos planą D. Trumpui.Laidoje dalyvauja Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrovska, žymus Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas, politikos mokslų daktaras Rostislavas Balabanas, Ukrainos žurnalistas Olehas Baturinas, visuomenininkas Žilvinas Svitojus.
Seimas apsvarstė ir grąžino Vyriausybei tobulinti kitų metų biudžetą. Socialdemokratai sako, kad galiausiai jame bus suderinti valstybės gynybos ir socialiniai poreikiai. Tačiau jau kyla abejonių, ar koalicijai pavyks biudžetą priimti. „Nemuno aušra“ ir „valstiečiai“ mano, kad gynybai pakaktų 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto. Didesnių algų tikisi pareigūnai ir mokytojai. Opozicija kitų metų finansinį planą vadina apgaulės ir sulaužytų pažadų biudžetu.Ar koalicija atlaikys biudžeto priėmimą?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Ilona Gelažnikienė, Gintarė Skaistė, Linas Kukuraitis ir Robertas Puchovičius.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas į šį postą pateko Vyriausybės vairą perėmus Ingai Ruginienei. Iki tol dirbęs viceministru, buvo laikomas ir kandidatu į Krašto apsaugos ministro kėdę. Kritikai priekaištauja ministrui už per menką įsitraukimą sprendžiant reguliariai uždaromo oro uosto ir vežėjų problemas.Koks bus susisiekimo ministras Juras Taminskas?Laidoje dalyvauja susisiekimo ministras Juras Taminskas.Ved. Marius Jokūbaitis
Pasirodęs slaptas Ukrainos 28-ių punktų taikos planas kelią daug klausimų. Pirmiausia, ar jis realus, nes pataikaujama Rusijai. O jeigu taip, ar tai reiškia priverstinę Ukrainos kapituliaciją?Kaip suprasti nutekėjusį planą?Diskusijoje dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ruslanas Baranovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas ir analitinio centro „Atlantic Council“ analitikė dr. Agnia Grigas.Ved. Mindaugas Aušra
Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas santykių su Kinija normalizavimas. Dar G. Palucko Vyriausybė Kinijai pasiūlė atnaujinti diplomatinius santykius, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukta - Pekinas mūsų norus ignoruoja. Vakar šiuo klausimu diskutuota uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Paaiškėjo, kad Lietuva prašo partnerių pagalbos teikiant konsulines paslaugas Kinijoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad neišvengiamai turėsime grįžti prie santykių su Pekinu.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, Japonijos tarptautinio universiteto politologė Vida Ambutavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Lietuvoje oro uostų veiklą trikdo balionai su kontrabanda, Lenkijoje – susprogdinti geležinkelio bėgiai. Teigiama, kad tai – diversija, surengta užsienio žvalgybos tarnybos nurodymu. Ekspertai tvirtina, kad hibridinės atakos – karo pradžia. Politikai įspėja, kad Rusija gali užpulti NATO nebaigusi karo Ukrainoje.Ar hibridinės atakos – karo pradžia?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės patarėja Ieva Gajauskaitė, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir LRT bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas.Ved. Liepa Želnienė
Jūrinio vėjo parko Lietuvoje gali ir nebūti. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad jis jau išbrango beveik trečdaliu, projektas stringa ir yra per daug rizikingas. Valdantieji jau reikalauja atsakomybės, premjerė ragina imtis skubių sprendimų. Tačiau opozicija mano, kad valdžia tiesiog nusitaikė pribaigti energetikos projektą. „Igntis grupės“ vadovai sutinka, kad gali kilti sunkumų finansuojant projektą.Ar jūrinio vėjo parko projektas pasmerktas žlugti?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės auditorius Mindaugas Šalčius, „Ignitis renewables“ valdybos pirmininkas Jonas Rimavičius, buvęs energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys, Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas Naglis Navakas.Ved. Marius Jokūbaitis
Comments
Download from Google Play
Download from App Store
United States