„Nes tai yra laisvė... Romų daina, šokis, visada yra aistra, laisvė“, – pasakoja romė Konsuela Mačiulevičiūtė. Šis radijo dokumentikos epizodas yra apie spalvingą, dainingą bei įvairių kultūrų sąskambius muzikoje talpinančią romų tautą.Ši tautinė mažuma Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 500 metų. Ir nors romai visais laikais buvo klajokliai ir keliaudami jie savo tradicinę muziką suliedavo su kitų tautų skambesiu, tačiau tuo pat metu sugebėdavo neprarasti savų tradicijų bei identiteto – būtent tai girdisi senosiose Lietuvos romų liaudies dainose.Romai neretai yra žinomi dėl melodingų dainų, ugningų šokių ir margų suknelių, bet po visu šiuo linksmu fasadu dažnai slypi paprastos, nuoširdžios ir širdį virpinančios istorijos iš jų kasdienio gyvenimo.Beje, šios muzikalios tautos kultūra įkvepia kurti ir įvairius Lietuvos menininkus. Ar esate girdėję apie alternatyviosios muzikos projektą „Bango Collective‘“? O apie karštakošius „Baltic Balkan“?Autorė Ugnė Aleknavičiūtė
Treningai, „gezai“, „liūc“ ir „begemoc“ – Šiauliai, pelnytai ar ne, apipinti neišsenkančiomis istorijomis ir stereotipais. Juos, metai iš metų, sėkmingai laužo Rimanto Kmitos popromanas „Pietinia kronikas“. Šiaulietiška slengo kalba parašyta istorija susilaukė išskirtinio skaitytojų dėmesio ir iki šiol tebekeliauja per skirtingas medijas: 2016 m. išleista knyga virto LRT RADIJO teatro spektakliu, kurį perklausyti vis dar galite LRT radiotekoje, o šių metų vasarą vyko knygos ekranizacija. Pagrindinė filmo lokacija – Šiauliai. Tačiau miesto gatvės filmavimų aikštelėmis tampa nedažnai, todėl šiauliečiams tai – išskirtinis įvykis. Žurnalistė Ieva Remeikytė ten vyko tyrinėti nostalgiškų Pietinio gatvių, susipažinti su filmavimo komanda ir pakalbinti viso šio ažiotažo kaltininką – rašytoją Rimantą Kmitą.Aut. Ieva Remeikytė