"Magiška muzika" grįžta į senąjį savo formatą - ciklą laidų apie alternatyviosios muzikos istoriją - chronologiškai, nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki mūsų dienų, su šen bei ten įterptinėmis ypatingomis laidomis, skirtoms kuriam nors svarbiam alternatyvos veikėjui. Kaip ir ši - kadangi taip sutapo, kad laida išeis rugsėjo 22, buvo nutarta skirti ją atšvęsti ir peržvelgti iš esmės į jokius žanrus nesutelpančius Nick'ą Cave'ą ir jo Bad Seeds, ypač ta proga, kad tai jų frontmeno gimtadienis. Nuo pirmųjų gotiškumo apraiškų ir aštuntojo dešimtmečio praleisto tamsiame Berlyne, iki visceralių ir karštligiškų metų San Paule, ir galiausiai grįžimo prie įtaigios ir neskystos dainuojamosios poezijos. Visad lydint religijai, aistrai ir mirčiai. Patetiška? Taip, nes tai laida, skirta atšvęsti kūrėją, kuriam pavyko paversti patetiką žavia.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Uždarant LRT Opus vasaros sezoną - bene paskutinioji psichogeografinių grojaraščių - „dienoraščių“ serijos dalis, o kartu ir penktoji Ketvirtojo pasaulio temoje. Muzika kurianti įsivaizduojamas erdves, tolius, šalis ir visuomenes bei jų papročius. Įkvėpta trimitininko Jono Hassellio.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Dar vienas „dienoraštis“ Jono Hassellio Fourth World arba Ketvirtojo pasaulio idėjos pagerbimui: post-egzotiniai, eksperimentiniai ir tolimųjų kraštų melodijų įkvėptas garsynas - vienoje iš paskutiniųjų vasarinių „Magiškos muzikos“ grojaraščių serijos.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Trečioji dalis iš serijos, skirtos Ketvirtojo pasaulio arba Fourth World muzikai ir su ja susišaukiantiems garsams. Džiunglių klampynė ir kaitra, medinukų skambesio ritmai ir eksperimentinės vokalizacijos šiame „Magiškos muzikos“ epizode.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Antroji laida iš dienoraščių serijos, skirtos plėtoti Jono Hassellio Fourth World idėją. Kūriniai kuriuose subtiliai persipina egzotizmas ir technologiniai eksperimentai, sukurdami kelionę į meta vaizduotės užkaborius, iš įvairių pasaulio vietovių.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Vasaros sezono „Magiškos muzikos“ dienoraščiai-grojaraščiai, pakaitomis su Ketvirtojo pasaulio dienoraščiais.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Vasariniai „Magiškos muzikos“ grojaraščiai, įkvėpti Jono Hassellio ir skirti psichogreografinėms, post-egzotinėms Ketvirto pasaulio temoms. Su prieš tai kai kuriose „Magiškoje muzikoje“ nuskambėjusiais atlikėjais ir jų kūryba, kuri iš tiesų magiška. Keliaukite per erdvę, atbulai ir išilgai, kur jungiasi trečiojo pasaulio autentika ir tradicijos, su pirmojo pasaulio technologijomis.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Paskutinysis Berlyno dienoraštis įrašytas įkvėptas šio mieste, šiame mieste ir šiam miestui. Ir, be abejo, visiems LRT Opus klausytojams. Tingus vasaros grūvas, ir vėl post-dub'o saulės vonios ir daug analoginės sepijinės šilumos.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Antra dalis nuotaikų, įkvėpimų ir upė melodijų bei ritmų, lydėjusių Eglę turo per Berlyną metu. Daug post-dubinio, krautinio ir elektroninio džiaugsmo, su tokiais atlikėjais, kaip Pieter Kock, Jan Jelinek, La Serpiente, „Indescreet Jewels“ ir kitais.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Asociatyvinis kūrinių koliažas iš tamsaus, bet tropinio Berlyno. Pirmoji laidos dalis - labiau grūvinė, post-dub'inė, antroji - industrinių bangų. Viskas bendrai - tarytum praskleidus raudonąsias Juodosios ložės užuolaidas.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Tęsiasi Eglės kelionės, o su jomis - ir psichogeografiniai, asociatyviniai dienoraščiai. Naujausias - iš jūrinės Barselonos. Kiek niūrokas - tyčia kontrastui su paikoje palaimoje paskendusiu, turistų sudorotu miestu. O gal labiau įkvėptas nuostabiai košmariškai atrodančios, naktinės Sagrada familia katedros. Su ne viena iš čia kilusia, sena ar nauja atrasta grupe, tokia kaip „Wind Atlas“, „Ô Paradis“, Titan Arch, o taip pat ir asociacijomis iš anksčiau ir amžinai.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Tamsus, gundantis ir kiek paslaptingas, žvaigždėtų nakties skliautų įkvėptas psichogreografinis Eglės muzikinis dienoraštis iš Prancūzijos sostinės. Kaip ir prieš tai buvusiuose - asociacijos, sapnai ir vizijos, susiję su šiuo nepakartojamu miestu; muzika liejasi laisvai, be pridėtinių šnekų.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Paskutinysis kelionių po mūsų kraštus grojaraštis su garsais, lydėjusiais per paskutiniąsias savaites. Nuo Equinoxious ir Gris Futuro, iki Timo Heckerio ir Automelodi.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Antroji dalis psichogeografinio dienoraščio per Baltijos kraštus ir kūrinius.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Psichogeografinis dienoraštis per Baltijos kraštus ir kūrinius, kuriuose nuorodos į juos.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Briano Eno kūrybinė veikla nepaklūsta kategorijoms. Plačiai žinomas kaip muzikantas ir prodiuseris, jis jau kelis dešimtmečius plečia garso ir vaizdo meno ribas ir apskritai siūlo naujus požiūrio į kūrybą būdus. Jis - mąstytojas ir lektorius, aktyvistas ir ekscentrikas. Eno meninėje karjeroje dažnai buvo glaudžiai susijęs su laiko, mastelio ir, kaip jis pats teigia albumo „Apollo“ įrašų pastabose, „žmogiškųjų jausmų žodyno išplėtimo“ sąvokomis. Nuo bendradarbiavimo su tokiais artroko grandais kaip David Bowie bei „Talking Heads“ bei kitų, iki ambiento ir no wave stilių konceptualizavimo, iki „Oblique Strategies“ kūrybinės krypties studijoje kortelių ir begalės meno technologijų sukūrimo, suminėti visus Eno nuopelnus populiariajai muzikai ir meno pasauliui būtų tikrai nelengva, tačiau štai laida, kurioje Eglė surinko grojaraštį atšvęsti šio įstabaus kūrėjo tik ką gegužės 15-ąją prabėgusį 76-ąjį gimtadienį, be abejo, kiek retesniais, bet ne mažiau magiškais jo asmeniniais kūrybiniais užkaboriais - nors apskritai Eno „Magiškoje muzikoje“ iki šiol nuskambėjo jau ne kartą. Ilgų metų Eno!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Po Belgijos EBM'o praeitą savaitę, atrodė logiška būtų likti Belgijoje ir keliauti prie New Beat'o, bet vertėtų nepamiršti, kad čia įsiterpia kitapus Atlanto užvirusi House ir Acid muzika Čikagoje. Nors daugelis šio stiliaus krikštatėvį laiko Frankie Knuckles, i meką - The Warehouse (nuo kurio ir greičiausiai kilo stiliaus pavadinimas, šalia to, kad daugelis jo įrašų buvo sukurti namie) taip pat buvo Ron Hardy su Music Box ir keletas kitų. Ir nors Niujorke jau gyvavo disko pratęsimu laikytas garažinis house'as, Čikagos gyventojai suteikė jam kitas plotmes: įsikvėpę ne vienoje ankstesnėje „Magiškos muzikos“ laidoje apžvelgta ir apklausyta muzika ir sumaišę ja su plačiu juodosios muzikos palikimu, tokie vyrukai kaip Marshall'as Jefferson'as, Larry Heard'as arba Mr.Fingers, DJ Pierre su Phuture ir daugelis kitų sukūrė gilų ir euforišką šokinį bei muzikinį užtaisą, nutiesusį kelią daugybei klubinės muzikos stilių. Kai šokių buvo galima ir klausytis.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Belgija jau nuo seno garsėjo kaip gilių meninių ir muzikinių tradicijų skrynia, kur daugelis kūrusiųjų derino sveiką meistriškumą, vaizduotę ir pankišką požiūrį. Turbūt ne veltui ši šalis tapo ir lopšiu šiais laikais pogrindinėje šokių muzikos scenoje atgimimą patiriančiai EBM - Elektroninei body arba kūno muzikai. Ir nors šį pavadinimą pirmąkart pavartojo Ralphas Hutteris iš „Kraftwerk“, greitai ji nusavino ir puikiai pritaikė Belgijos sunkiosios (tam metui) elektronikos kolektyvai, apie kuriuos ir šiame epizode: cyberpunkiški Front 242, singlų galybes išleidę iki kol pasiekė „Wax Trax“ įrašus „A Split Second“, industriniai ir šiek tiek apokaliptiniai „The Klinik“ bei žaismingesni „The Neon Judgement“. EBM grupių buvo ir kitose šalyse, tačiau ne vienas šios muzikos gerbėjas sutiks, kad šis stilius, būtent toks, koks yra, negalėjo susiformuoti niekur kitur, kaip tik Belgijoje.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Grįžtame iš ekspedicijos po Meksikos devintojo dešimtmečio tribalistinį ir kosminį garsyną ir klausomės post-roko - muzikos, grojamos ne roko stiliuje su roko grupės sąstato instrumentais. Įkvėpti tokių grupių kaip senesnėse „Magiškos muzikos“ laidose nuskambėjusių „Neu!“, „Public Image Ltd.“, „This Heat“ ir kitų - savo 1988 kelią šiam skambesiui davė synth-pop'ą pabodę kurti „Talk Talk“ su savo legendiniu albumu „Spirit of Eden“, o netrukus šiais muzikiniais keliais pasekė ir kiti. Nors stylius sužydėjo paskutiniojo XX a. dešimtmečio eigoje su tokiomis grupėmis kaip „Tortoise“ ir „Godspeed You! Black Emperor“, kurie irgi nuskambės šiame epizode, jų pradininkų garbei ir Mark Hollis atminimui laida rado sau vietą būtent čia. Atsiloškite ir tebūnie post-rokas.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk
Antroji diptiko apie psichodelinės etno-eksperimentus aštuoniasdešimtųjų Meksikoje. Šioje dalyje klausomės tokių grupių ir kūrėjų kaip avant-progiškų „Decibel“, Paukščių taku skriejusių kosminių Carlos Alvarado su „Via Lactea“, „Vistas Fijas“ ir su „Coil“ spėjusių pakolaboruoti „Ford Proco“.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk