Discover
NARA
371 Episodes
Reverse
Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių.
Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena
Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support
Alytus nuo seno yra pankiškas miestas – nuo susibūrimų dailės mokyklos kieme iki alternatyvios kultūros tradiciją kūrusio, bet šią vasarą užsidariusio klubo „Fenix“. Kiek laisvės likę mieste šiandien? Tokia buvo antrojo NARA įsiklausymo susitikimo centrinė tema. Kviečiame išgirsti diskusiją.
Diskusiją veda NARA redaktoriai Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas
Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-alytus
Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support
Spalio mėnesį NARA žurnalistai aplankė penkis Lietuvos miestus ir ten rengė įsiklausymo susitikimus. Tai diskusijos, kurių temas kėlė patys gyventojai, sėdintys atvirame rate. Šiandien dalinamės pirmuoju susitikimo įrašu – iš Šakių.
Diskusijos įrašo autorius Laurynas Kamarauskas. Redaktoriai Sigita Vegytė ir Karolis Vyšniauskas.
Pamatykite epizodo fotografijas ir pilną aprašymą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai
Noras visada sutarti tampa būdu išvengti įtampos ir užduotimi išsaugoti santykį bet kokia kaina. Tik vėliau paaiškėja, kad ta kaina esi tu pats.
Kviečiame išgirsti trečiąjį NARA tinklalaidės epizodą, rengtą psichoterapijos specialisčių Lauros Riaubaitė-Pinzar ir Jonės Piekuraitės-Dudėnės.
Atrodytų, sutarti visada gerai. Tai ramybė, darnūs santykiai, gebėjimas prisitaikyti. Tačiau kartais už šios ramybės slepiasi nebylus nuovargis.
Šiame epizode Laura ir Jonė kalba apie sutarumą kaip apie vieną gražiausių ir kartu klastingiausių žmogaus bruožų. Kada noras sutarti kuria artumą, o kada pamažu virsta savęs išdavyste? Kodėl kai kurie žmonės taip trokšta būti mėgstami, kad praranda kontūrus? Ir kodėl kiti atrodo visada pasiruošę ginčytis, nors iš tiesų tiesiog ieško, kas juos išgirstų?
Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support
Anksčiau ar vėliau ilgalaikiuose santykiuose iškyla klausimas: ar turėsime vaikų, ar bandysime jų susilaukti? Tai jautri ir daugiasluoksnė tema. Ją antrajame savo psichologiniame pokalbyje NARA tinklalaidėje kelia Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Kviečiame išgirsti.
Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai
Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/support
In her intimate photographs, Ukrainian artist Marta Syrko reimagines Ukraine's soldiers as figures from Renaissance sculptures and classical paintings. NARA authors Denis Vėjas and Sigita Vegytė met her in her Lviv studio.
See the photos and read more about Marta Syrko's work: https://nara.lt/en/articles-en/marta-syrko
Support NARA podcast: https://nara.lt/en/#support
Rugsėjį NARA kolegos Denis Vėjas ir Sigita Vegytė grįžo iš Ukrainos, kur praleido porą savaičių. Jie lankėsi Kyjive, Charkive, Donbaso regione esančiame Kramatorske, per kurį Ukrainos kariai keliauja ir grįžta iš fronto, Lvive. Šįkart jie gilinosi į karo belaisvių ir moterų teisių temas. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jų darbą, o artimiausiomis savaitėmis išvysite ir pirmas jų publikacijas.
Autorė: Indrė Kiršaitė
Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis.
Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus.
Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti.
Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda.
Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem.
Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje
Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.
Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support
Iš rankraščių rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla, išleido „Deutsche Grammophon“. Garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai.
„Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime.
Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai.
Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/
Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis
Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių.
Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“.
NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo.
Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support
Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai.
Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support
Vieną vasaros dieną NARA komanda sulaukė skambučio. Su mumis susisiekė draugės, mūsų klausytojos, esamos ir buvusios Jaunimo linijos ir Vaikų linijos savanorės ir savanorių mokytojos, psichoterapijos klinikos „Gali būti“ kolegės Laura ir Jonė.
Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu.
Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju.
Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“
Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse.
Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.
(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute ir NARA YouTube)
Interviu su dainininke ir dainų autore Liuce (Liucija Vaicenavičiūtė), pavasario pabaigoje išleidusia debiutinį albumą „Šviesi naktis“.
Pamatykite interviu: https://youtu.be/aBAGeK95qjw?feature=shared
Epizodo publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/liuce-interviu
Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena
Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Šiame NARA tekste – sociologės Gražinos Bielousovos atviras liudijimas apie smurtą, kurį patyrė nuo vaikystės. Kartu tai ir žvilgsnis į smurtą, persmelkusį skirtingas mūsų visuomenės grupes.
Tekstą įgarsina pati autorė.
Skaityti: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-viena-musta-asmenine-smurto-istorija
(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute)
Shoegaze – sapninga, svajinga, euforiška roko muzikos kryptis – negalėjo ateiti į Lietuvą tada, kai susiformavo vėlyvaisiais 80-aisiais Jungtinėje Karalystėje. Bet šį skambesį pamilo naujos Lietuvos grupės šiandien. Jūsų įsijungtą „Naujos scenos“ tinklalaidės epizodą skiriame joms.
Per dabartinį Lietuvos shoegaze scenos žemėlapį veda Vilniaus grupės kellyviewcontrol gitaristė, dainininkė ir dainų autorė Ieva Urbonaitė. Epizode išgirsime vietos grupes Varža, Amber Street ir solo kūrėją Dykra. Visi šie nauji lietuviškos muzikos vardai į savo kūrinius įtraukia shoegaze muzikos elementus – šaižias gitaras, į antrą planą pasitraukusius vokalus, eksperimentinį pedalų naudojimą. To rezultatas – romantiška, katarsiška, švelniai letargiška muzika, žyminti kultūrinį pokytį scenoje.
Epizodo autorė ir garso režisierė: Ieva Urbonaitė
Redaktorius ir teksto autorius: Karolis Vyšniauskas
Fotografas: Denis Vėjas
Vizualizacijos autorius: Myles Kramer
Garso redaktorė: Kata Bitowt
Epizodo vizualizacija: https://youtu.be/O4yAbzkhSSg
Epizodo aprašas NARA.lt: https://nara.lt/lt/articles-lt/shoegaze-lietuvoje-ieva-kellyviewcontrol
Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena
Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
What is the power of documentary film to drive social change? This week’s NARA podcast guests, documentarians Karolina Domagalska (Abortion Dream Team) and Miki Redelinghuys (Mother City), answer this question by turning their cameras on activist movements in Warsaw and Cape Town.
Karolina Domagalska’s film Abortion Dream Team follows activists in Poland assisting women facing unwanted pregnancies.
Miki Redelinghuys’s film Mother City (co-directed with Pearlie Joubert) depicts the social housing movement 'Reclaim the City', led by the activist Nkosikhona Swortbooi, who also speaks in the episode.
These conversations, hosted by NARA's journalist Nojus Setkauskas, were recorded this March at the human rights film festival Movies that Matter in the Hague, the Netherlands.
Sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė
See pictures and the description here: https://nara.lt/en/articles-en/films-documenting-resistance
Support NARA: https://nara.lt/en/support
Nojus Setkauskas is one of the participants in the Young Journalists internship program within the PERSPECTIVES project.
Episode picture: Karolina Domagalska (middle) shooting documentary Abortion Dream Team. ©Karolina Jackowska
Pamatykite šį interviu video formatu NARA YouTube kanale: https://youtu.be/mPrzL3n2kqE?si=7A1sGu9s5kF0EDJY
Lietuvos muzikoje vyksta svarbus virsmas: tolyn nuo prisitaikymo, artyn autentiškos kūrybinės drąsos. Jokia kita dainininkė ir dainų autorė to neįkūnija taip, kaip Monika Pundziūtė. Metų pradžioje ji atsisakė buvusio sceninio vardo, o pavasarį išleido daugiažanrį, gyvais instrumentais įrašytą, emociškai ir muzikaliai gilų albumą SOPA. Mes susitikome Monikos studijoje daina po dainos pažinti šį kūrinį ir tęsti anksčiau NARA podkaste pradėtą pokalbį – šįkart su trimis kameromis priešais mus.
Interviu: Karolis Vyšniauskas
Kamera: Mindaugas Drigotas
Fotografijos ir dainų video klipai: Justė Urbonavičiūtė
Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-sopa-video-interviu
Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena
Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
2024-ųjų gruodį Sirijoje krito daugiau nei penkiasdešimt metų šalį valdęs Assadų šeimos režimas. Sukilėliams užėmus valdžią, šalyje nemažai sumaišties. Iš vienos pusės, į Siriją grįžta pabėgėliai, kuriasi naujos institucijos, o vakarų šalys atšaukinėja sankcijas. Iš kitos pusės, daug nežinios, ar šalis pasuks demokratiniu keliu.
Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje Sirijos sostinėje Damaske porą savaičių praleido NARA fotožurnalistas Denis Vėjas ir žurnalistė Marie-Line Deleye, pernai praėjusi mūsų jaunųjų žurnalistų programą. Prieš pradedant dalintis jų publikacijomis, įrašėme pokalbį apie situaciją Sirijoje jų akimis.
Autorė: Indrė Kiršaitė
Vilniuje perpus daugiau kelionių įvyksta automobiliu nei viešuoju transportu. Ko reikia, kad būtų atvirkščiai?
Teksto autorė Meda Bagdonaitė yra aplinkai draugiško elgesio specialistė, Europos Sąjungos klimato pakto ambasadorė. Meda veda edukacijas, dalijasi žiniomis apie aplinkosaugą ir tvarumą, organizuoja „Klimato kavines“ – susitikimus, skatinančius atvirą pokalbį apie klimato krizę.
Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilniaus-viesasis-transportas
Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė
Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autorė ir NARA redakcija.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support
Tylioji vabzdžių vertė: kaip išsaugoti tai, ko ekonomika negirdi?
„Nykstantys vabzdžiai kviečia perrašyti ekonomikos taisykles ir permąstyti mūsų santykį su gamta – tiek miestuose, tiek už jų ribų“, – rašo aplinkosaugos tyrėja ir ekonomistė, Europos klimato pakto ambasadorė Dominyka Nachajūtė. Išgirskite jos debiutinę esė NARA-oje.
Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/vabzdziu-verte-kaip-issaugoti-tai-ko-ekonomika-negirdi
Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė
Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autorė ir NARA redakcija.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support
























Tai gan įdomu, jog žmonės, kurie net lenkiškai nekalba vadina save "lenkais". Gyvenu tame rajone ir galiu pasakyti, jog jie taip kalba visą laiką. Didžioji dalis tų "lenkų" iš tikrųjų yra baltarusiai arba nutautėję lietuviai. Būtų labai įdomu išgirsti, kaip šitie vadinamieji lenkai kalba lenkiškai , nes gyvenu čia daug metų, o lenkiškai kalbančio lenko taip ir neteko sutikti.
Smagu girdėti.
superinis podcastad