Discover
NARA
382 Episodes
Reverse
Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose, nuo 2023 m. veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.
„Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija.
Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis.
Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support
When sonic artist Helen Anahita Wilson got diagnosed with an aggressive form of cancer, she found analogies between traditional Indian music and her medical data reports.
Interviewed by Nojus Setkauskas, sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas.
Made in collaboration with Lithuania's mental health festival Ryšiai.
Supported by Lithuanian Media Fund.
Support NARA podcast: https://nara.lt/support
Ką daryti, kai sužinai, kad tavo partneris ar partnerė nori pasitraukti iš gyvenimo? Kartu su Laura ir Jone studijoje – psichologė, suicidologė Vaiva Klimaitė.
Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-savizudiskumas-santykiuose
Fotografijos autorius: Denis Vėjas
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support
Po daugiau nei dviejų metų pertraukos į NARA tinklalaidę sugrįžta senų bičiulių žurnalistės Bertos Tilmantės ir psichologo Andriaus Jančiausko pokalbis. Jų pasirinkta tema – atvirumas. Atvirumo mes siekiame vieni iš kitų, o taip pat ir iš savęs pačių. Bet ką praktiškai tai reiškia?
Pokalbis atvėrė (!) potemes, kurias autoriai kviečia klausytojus pratęsti atsiunčiant savo rašytines mintis ar balso žinutes tiesiai Bertai jos socialiniuose tinkluose arba adresu berta@nara.lt. Laukiami ir anoniminiai pasisakymai. Šias mintis Berta su Andriumi atlieps antroje šio pokalbio dalyje artimiausiu metu.
Pilnas epizodo aprašymas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-andrius
Titulinės fotografijos autorė – Rūta Meilutytė.
Vilnietės Barboros Matuzaitės dainos yra įkvėptos kelionių ir 70-ųjų folk muzikos – tuo pat metu išlikdamos autentiškos jos tvirtam autoriniam balsui.
Išgirskite Karolio Vyšniausko interviu su Barbora, kuriame ji kalba apie debiutinį savo albumą „Threads of Grace“.
Interviu originaliai publikuotas video formatu, NARA YouYube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=d9jwuWqh_TU
Projektą „Nauja scena“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas
Pamatykite visas jo publikacijas: http://nara.lt/nauja-scena
Titulinės fotografijos autorius Snorre Bergerud
Karą Azovo pulko žvalgas Dmytro lygina su kompiuteriniais žaidimais. „Battlefield“ ar „Call of Duty“, tik realybėje“. Jis dažnai erzina kovos draugus klausimais apie mirtį ir sako: „jei nesi tam pasiruošęs, tavo vieta bent jau ne kovinėje grupėje“. Kariai mokomi susitaikyti su mirties galimybe, bet niekas jų neruošia būti karo belaisviais. „Nėra tokio kurso“, – sako Julijanas, jūrų pėstininkų kuopos vadas.
Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams lankantis Ukrainoje 2025-ųjų rugpjūtį. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip ukrainiečiai bando išlikti nežmoniškomis sąlygomis bei sugrįžti į save iš vietos, kuri tave kaip žmogų bando ištrinti.
Autoriai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas.
Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support
Ši garso dokumentika primena, kad esame saugesni, kai atrandame ryšį ne tik su žmonėmis, bet ir su vietomis, gyvūnais ir mikroorganizmais, kuriuos sutinkame pakeliui.
Autorė Katarzyna Bitowt.
Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kerpe-suo-zmogus-draugu-beieskant
Paremkite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support
Kodėl priimta klausti apie sergantįjį, bet nepatogu apie slaugantįjį? Šis skirtumas tapo centriniu naujame NARA tinklalaidės pokalbyje, kurį veda psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ specialistės Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė.
Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-artimojo-liga
Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support
Miesto bitininkystė padeda vaikams atkurti ryšį su gamta ir vieni kitais. NARA autoriai Meda Bagdonaitė, Nojus Setkauskas ir Julija Stankevičiūtė vasarą praleido tyrinėdami šį fenomeną.
Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/miesto-bites-bendrabuvio-mokytojos
Fotografija: Julija Stankevičiūtė
Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autoriai ir NARA redakcija.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support
Penktieji NARA bendruomenių įsiklausymai, įrašyti spalio 27 d. Klaipėdos Imanuelio Kanto bibliotekoje. Kviestinis svečias – muzikantas Aironas Genutis iš Klaipėdos grupės „Amber Street“.
Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas.
Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support
Ketvirtieji NARA įsiklausymai įrašyti spalio 22-ąją Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje.
Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė. Kviestinė viešnia – Telšių laikraščio „Telšių žinios“ redaktorė Vilima Meškauskienė.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support
Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių.
Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena
Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support
Alytus nuo seno yra pankiškas miestas – nuo susibūrimų dailės mokyklos kieme iki alternatyvios kultūros tradiciją kūrusio, bet šią vasarą užsidariusio klubo „Fenix“. Kiek laisvės likę mieste šiandien? Tokia buvo antrojo NARA įsiklausymo susitikimo centrinė tema. Kviečiame išgirsti diskusiją.
Diskusiją veda NARA redaktoriai Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas
Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-alytus
Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support
Spalio mėnesį NARA žurnalistai aplankė penkis Lietuvos miestus ir ten rengė įsiklausymo susitikimus. Tai diskusijos, kurių temas kėlė patys gyventojai, sėdintys atvirame rate. Šiandien dalinamės pirmuoju susitikimo įrašu – iš Šakių.
Diskusijos įrašo autorius Laurynas Kamarauskas. Redaktoriai Sigita Vegytė ir Karolis Vyšniauskas.
Pamatykite epizodo fotografijas ir pilną aprašymą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai
Noras visada sutarti tampa būdu išvengti įtampos ir užduotimi išsaugoti santykį bet kokia kaina. Tik vėliau paaiškėja, kad ta kaina esi tu pats.
Kviečiame išgirsti trečiąjį NARA tinklalaidės epizodą, rengtą psichoterapijos specialisčių Lauros Riaubaitė-Pinzar ir Jonės Piekuraitės-Dudėnės.
Atrodytų, sutarti visada gerai. Tai ramybė, darnūs santykiai, gebėjimas prisitaikyti. Tačiau kartais už šios ramybės slepiasi nebylus nuovargis.
Šiame epizode Laura ir Jonė kalba apie sutarumą kaip apie vieną gražiausių ir kartu klastingiausių žmogaus bruožų. Kada noras sutarti kuria artumą, o kada pamažu virsta savęs išdavyste? Kodėl kai kurie žmonės taip trokšta būti mėgstami, kad praranda kontūrus? Ir kodėl kiti atrodo visada pasiruošę ginčytis, nors iš tiesų tiesiog ieško, kas juos išgirstų?
Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support
Anksčiau ar vėliau ilgalaikiuose santykiuose iškyla klausimas: ar turėsime vaikų, ar bandysime jų susilaukti? Tai jautri ir daugiasluoksnė tema. Ją antrajame savo psichologiniame pokalbyje NARA tinklalaidėje kelia Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Kviečiame išgirsti.
Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai
Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/support
In her intimate photographs, Ukrainian artist Marta Syrko reimagines Ukraine's soldiers as figures from Renaissance sculptures and classical paintings. NARA authors Denis Vėjas and Sigita Vegytė met her in her Lviv studio.
See the photos and read more about Marta Syrko's work: https://nara.lt/en/articles-en/marta-syrko
Support NARA podcast: https://nara.lt/en/#support
Rugsėjį NARA kolegos Denis Vėjas ir Sigita Vegytė grįžo iš Ukrainos, kur praleido porą savaičių. Jie lankėsi Kyjive, Charkive, Donbaso regione esančiame Kramatorske, per kurį Ukrainos kariai keliauja ir grįžta iš fronto, Lvive. Šįkart jie gilinosi į karo belaisvių ir moterų teisių temas. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jų darbą, o artimiausiomis savaitėmis išvysite ir pirmas jų publikacijas.
Autorė: Indrė Kiršaitė
Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis.
Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus.
Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti.
Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda.
Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem.
Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje
Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.
Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support
Iš rankraščių rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla, išleido „Deutsche Grammophon“. Garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai.
„Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime.
Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai.
Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/
Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis
























Tai gan įdomu, jog žmonės, kurie net lenkiškai nekalba vadina save "lenkais". Gyvenu tame rajone ir galiu pasakyti, jog jie taip kalba visą laiką. Didžioji dalis tų "lenkų" iš tikrųjų yra baltarusiai arba nutautėję lietuviai. Būtų labai įdomu išgirsti, kaip šitie vadinamieji lenkai kalba lenkiškai , nes gyvenu čia daug metų, o lenkiškai kalbančio lenko taip ir neteko sutikti.
Smagu girdėti.
superinis podcastad