Pakeliui su klasika

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje antrąją vietą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovo konkurse užėmęs buvęs bibliotekos vadovas profesorius Renaldas Gudauskas apskundė Kultūros ministerijos sprendimą. Teismas patenkino R. Gudausko prašymą panaikinti konkurso rezultatus.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Bolivudo mafijos galva – taip dažnai iki šiol vadinamas birželio 27-ąją prieš 85-erius metus gimęs Rahulis Devas Burmanas – žmogus, savo muzika, kartu su savo žmonos Ashos Bhoslės balsu sukūręs klasikinį Bolivudo skambesį.Belaukiant Šimtmečio Dainų šventės cikle „100 balsų Dainų šventei“ - chorvedžio, dirigento ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus asmenybė, paklususi savo širdies balsui, kūrusi Klojimų gadynę ir demonstravusi nevaldomą temperamentą.Susitinkame su prozininke Jurga Tumasonyte, birželio pradžioje apdovanota Žemaitės literatūros premija. Koks yra apdovanojimų svoris? Kiek tekstų dar norisi parašyti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukų“.Ved. Gerūta Griniūtė

Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien perskaitė penktąjį metinį pranešimą. Kokie akcentai dėlioti kultūros ir švietimo laukui?Sąjūdžio metais gimusi Pasaulio žemaičių dailės paroda atverta jau devintąjį kartą.Režisieriaus Damieno Chazelles ir kompozitoriaus Justino Hurwitzo darbai žymi penkiolikos metų bendradarbiavimo laikotarpį. Kokią muziką pažįstame per jų kūrybą?Rubrikoje „Be kaukių“ – menininkė Ugnė Žilytė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

1974 m. įkurtas Lietuvos etnografijos muziejus švenčia savo 50-metį. Apie sukaktį ir artėjančią Joninių šventę kalbamės su muziejaus direktore Gita Šapranauskaite.Naują laidą „Aplink pasaulį per 50 minučių“, skirtą pasaulio muzikai, LRT KLASIKOS eteryje pristato kompozitorius Domantas Pūras.Jeilio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos studijoms, buvo pristatyta ir prieš kelerius metus išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“, kurioje spausdinami Berklio universiteto architektūros istorijos mokslų daktaro ir dailės ir architektūros istorijos profesoriaus Niujorko miesto universitete Jono Mačiuikos 1992 m. daryti interviu su sovietmečio Lietuvoje dirbusiais architektais. Apie galimybę dirbti Lietuvai iš 1992 m. perspektyvos pasakoja Jonas Mačiuika ir knygos bendraautorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Birštone vyko Baltijos gitarų festivalis, kurio metu ne tik koncertavo klasikinės gitaros meistrai iš Lietuvos, Juodkalnijos, Airijos ir kitų šalių, bet taip pat vyko ir Tarptautinis klasikinės gitaros konkursas, kurio metu pirmą kartą net du lietuviai.Niu Heivene - susitikimas su poete, rašytoja, dramaturge ir vertėja, Amerikos lietuve Laima Vince Sruoginis. Gyvais jos liudijimais piešiamas sovietinės Lietuvos paveikslas, aptariami ir svarbūs šiandieniai darbai. Kokiais pačiais keisčiausiais būdais sovietmečiu yra tekę nukreipti cenzorių dėmesį? Kodėl nepatogus buvo pirmasis susitikimas su okupuotoje Lietuvoje gyvenusia teta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

XXIX Pažaislio muzikos festivalis įsibėgėja, o mes domimės, kaip ilgas tradicijas puoselėjantis festivalis keičiasi. O gal keistis nereikia? Pokalbyje dalyvauja Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė, projektų ir festivalio kuratorė, pianistė Lina Krėpštaitė.Vilniečiai ir miesto svečiai kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto. Klausytis ir tuo pačiu matyti neseniai po restauracijos pradėjusius skambėti Aušros Vartų vargonus po atviru dangumi – išskirtinė galimybė, kuria Lietuvos ir Europos mastu gali džiaugtis tik Vilniaus gyventojai ir svečiai.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose šiandien – ketvirtosios KKKC slemo varžytuvės. Slemo pamatas – susirinkusiai publikai gyvai skaitomas tekstas, kurį auditorija ten pat ir įvertina. Ar pakankamai susidomėjimo slemas sulaukia Lietuvoje? Kalbamės su varžytuvių organizatoriumi Dominyku Matulioniu.Šimtmečio dainų šventės programoje išgirsime ne vieną liaudies dainą, kurios žodžius gal ir žinome, bet ne visuomet perprantame. Kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį? Kodėl mergelės prižiūri rūtų darželius? Ar skiriasi žemaičių ir aukštaičių dainos? Pasakoja Tomas Riklius.Kaip kaskart paruošti save fiziškai ir psichologiškai sudėtingiems vaidmenims? Kas šokyje lemia sėkmę? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ir apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Julija Stankevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kokius tikslus sau kelia įkurta Kino kultūros asociacija?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos svarbiausius Panevėžio istorijos akcentus.Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo „Meno ir mokslo laboratorijos“ eskizas spektakliui „Chroma“.Kaip Rita Hayworth kūrė Femme Fatale įvaizdį įkūnydamą Gildą 1946-aisiais pasirodžiusioje kino juostoje?Rubrikos „Be kaukių“ svečias literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius.Ved. Marius Eidukonis

Vilniuje prasideda Tarptautinė antikorupcijos konferencija - didžiausias ir svarbiausias skaidrumo forumas pasaulyje. Apie korupcijos keliamus iššūkius ir ateities perspektyvas diskutuos valstybių lyderiai, politikos formuotojai, kovos su korupcija ekspertai, akademinė bendruomenė iš viso pasaulio. Konferenciją lydi dokumentinių filmų programa „Films4Transparency“, sudaryta pagal svarbiausias renginio temas.„Čia eksponuojami automobiliai, su kuriais žmonės važinėjo prieš 20, 30 ar 50 metų. Vyresni lankytojai gali prisiminti savo pirmąjį automobilį, o jaunesni – pažinti, ką vairavo jų tėvai ar seneliai“, – sako Molėtų technikos muziejaus gidas Ričardas Žičkus. Čia saugoma apie tris šimtus skirtingų transporto priemonių ir pasakojama penkiasdešimties metų Lietuvos technikos istorija.Naujausioje poetės Jurgitos Jasponytės eilėraščių knygoje „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ persipina miesto poezija, folkloras ir lyrika. Apie daugialypę būties ir poezijos prigimtį su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Režisierius Davidas Lynchas 1997-aisiais sukurtą filmą „Pamirštas greitkelis“ traktuoja kaip siaubo fugą – terminą apibūdinantį vieną sudėtingiausių polifoninės muzikos žanrų ir sudėtingą psichinę būseną, kuriai būdingas tapatybės suvokimo praradimas ir klajonių bei kelionių būtinybė.„Aš net savo atostogas planuoju pagal kino festivalius!“, - juokiasi žurnalistė, kino kritikė Lolita Bytautaitė. Rubrikoje „Be kaukių“ prodiuserė atviraus apie savo meilę kinui, Prancūzijai, knygoms ir kokybiškoms atostogoms. Jūsų dėmesiui - ir pritrenkiantys Kanų kino festivalio užkulisiai.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Daugiau nei keturis dešimtmečius Liubline, Lenkijoje leidžiamas meno ir literatūros žurnalas „Akcent“ pristato teminį numerį, skirtą lietuvių literatūrai ir kultūrai, pavadinimu „Lietuva – labai artima nepažįstamoji“. Kaip ir kada užsimezgė draugystė tarp Liublino ir Vilniaus bei kokią Lietuvą lenkų skaitytojams pristato „Akcent“?Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje surengtoje konferencijoje pagerbti Lietuvių kalbos gramatikos krikštatėviai Danielius Kleinas ir Augustas Šleicheris, prisimintas Mažosios Lietuvos liuteronų indėlis į lietuvių kalbą bei Lietuvos kultūrinę ir socialinę raidą. Intriguojantis konferencijos pavadinimas „Danielius Kleinas: kaip skambėtų Klaipėda, jei nebūtų raidės ė?“ po diskusijos su istoriku prof. Alfredu Bumblausku, galėtų skambėti taip: „Liuteroniška kultūra: kaip skambėtų lietuviškoji tapatybė be liuteroniško dėmens?“. Iš Klaipėdos – Agnė Bukartaitė.LRT KLASIKOS eteryje savaitgalį įvyko premjera – pasirodė Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Tai, kad knyga tapo spektakliu, lėmė „Metų knygos rinkimai“. Daugiau apie naująjį spektaklį – režisierius Justinas Vinciūnas ir aktorius Matas Sigliukas.Lietuvos dainų šventės savaitė – lyg įspūdinga olimpiada, sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ tautinių šokių grupė „KALNAPUŠĖ“, vadovaujama Taurūno Baužo. 2002-aisiais susibūrusi šokėjų grupė šįmet jau šeštąjį kartą džiugins Lietuvos Dainų šventės žiūrovus. Su dviem šokėjų poromis bendravo mūsų kolegė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dvidešimt metų Vilniuje gyvenantis britas, spėjęs per tą laiką ir padirbėti naktiniame klube, ir susilaukti dukters, ir įkurti muzikos kompaniją, ir būti išrinktas į miesto tarybą. Ką Mark Adam Harold dirba visą dieną ir ar sulietuvėjo per du dešimtmečius tikras britas?Ved. Kotryna Lingienė

Lietuva prisijungė prie prestižinio „Michelin“ klubo. Gide rekomenduojami 34 restoranai, keturi jų įvertinti viena „Michelin“ žvaigžde. Apie tai, kokią įtaką tai turės šalies restoranų kultūrai ir ar prisidės prie Lietuvos istorinės virtuvės sklaidos – gastronominio paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas.Šiauliuose penkioliktą kartą vyksta vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis bigbendų festivalis. Tomo Mizgirdo reportaže – apie festivalio atidarymą, atlikėjus ir bigbendų kultūrą Lietuvoje.Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ 80 dienų rezidenciją LRT KLASIKOJE užbaigia koncertas „Its not about new sound“. Sapiegų rūmuose alto ir violončelės programą atliks Monika Kiknadzė ir Arnas Kmieliauskas, koncertą birželio 15 vakarą transliuos LRT KLASIKA ir portalas LRT.lt.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato baleto premjerą apie XVIII a. meilės ryšių labirintus „Parkas“. Kokiais keliais keliauja jausmai užburiančioje ir intrigų kupinoje dramoje, domisi Karina Metrikytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dailininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Žygimantas Augustinas. Pokalbis apie savęs ir istorijos refleksiją kūryboje, muziką, pusę kambario užimančią paties sukonstruotą garso aparatūrą, Žygimantą Augustą ir Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančią parodą „Garantija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

Jau ne vienerius metus birželio dvidešimtąją minima Pasaulinė pabėgėlių diena, o šiais metais daugiametę migracijos patirtį turinčios Lietuvos organizacijos jungiasi ir pristato net savaitės trukmės renginių programą.Lietuvos muziejų asociacijos apdovanojimuose metų renginiu pernai tapo Kauno IX forto muziejuje surengtas Birželio sodas. Šis renginys yra simbolinė jungtis tarp praeities ir dabarties, primenanti apie 1941 m. birželio 14 d. pradėtą masinį Lietuvos gyventojų trėmimą į atšiauriausius SSRS kraštus.Ttęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100-as balsų Dainų šventei“. Kolegė Justė Luščinskytė supažindins su Vytautu Skripkausku, kuris 55-erius metus vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“ Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje.Iš trijų juostelių ant laisvalaikio kelnių ar džemperio, net batelių šono atpažinsime didžiausius sporto meistrus, superžvaigždes ir savo kaimyną, mėgstantį „išeiginius treningus“. „Adidas“ – vienas originaliausių prekės ženklų, skaičiuojantis jau 100-mečio istoriją, kurioje nemažai kompromituojančių momentų, bet kartu ir didžiulių laimėjimų. Apie sėkmingus ir kompromituojančios kompanijos „Adidas“ momentus – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Kastytis Sarnickas kadaise sulaužė reperių tradicijas repuoti apie tai, ką pats esi patyręs, ir susikūrė alter ego – Kastetą. Su bičiuliu įkūręs garso įrašų studiją jis beveik atsitiktinai tapo dabar jau legendinės grupės „G&G Sindikatas“ nariu. Šiandien Kastytis yra ir literatūriškų muzikos albumų, ir muzikalių romanų autorius.Ved. Kotryna Lingienė

Laida „Pakeliui su klasika“ švenčia LRT RADIJO 98-ąjį gimtadienį ir kviečia klausytis laidos tiesiogiai iš Vilniaus Rotušės aikštės.Kuo radijas žavi ir traukia? Apie tai - ištikimas mūsų klausytojas Aurimas Ramonas - DJ AurRam.Gidė Daiva Kirvelienė pasakoja, kas slypi Rotušės rūsiuose ir kuo ypatinga šio pastato praeitis, o dabartinis Rotušės vadovas Perlis Vaisieta mintimis dalijasi apie šios vietos dabartį.Netoliese esanti Stiklių gatvė pastaruoju metu itin keičiasi ir ne tik dėl prabangių parduotuvių bei kitų turistų traukos centrų. Dizainerė Julija Janus - apie pokyčius čia gyvenančių ir dirbančių bendruomenėje, o smuikų meistras Gerardas Rūkas - apie čia įsikūrusią smuikų restauracijos dirbtuvę.Kiek radijas artimas LNSO meno vadovui ir vyr. dirigentui Modestui Pitrėnui?Kiek kūrybai Vilniaus senamiestis įkvepia džiazo muzikantą Leonidą Šinkarenko?Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Leidykla LAPAS pirmoji skelbia viešą veiklos ir finansinę ataskaitą. Įspūdžiai iš Kyjivo knygų mugės. Apie tai plačiau - leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.Šiandien Vilniuje, Saulės kapinėse, sarkogafo formos kenotafu įamžinta pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta. Plačiau pasakoja paminklo pristatymo renginyje apsilankiusi kolegė Alma Valantinienė.„Muzikos galima mokytis, arba muzika galima gyventi“, - sako Barselonoje gyvenanti ir kurianti vokalistė iš Lietuvos Ugnė Danielė Reikalaitė„Jos“ ir „trans“ muzikoje: moterų ir „queer“ atstovų-elektroninės muzikos kūrėjų veidai XX amžiuje ir jų darbai pripažinti tik XXI-ajame. Apie moterų ir translyčių asmenų eksperimentus ir bandymus surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje - Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Daugelis užduočių šiandieninėje mokykloje tikrina ne kompetencijas, o iškalimą“,- sako istorijos mokytojas, socialinių mokslų daktaras Algis Bitautas, rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniuje, Šnipiškėse, Šilutės ir Fino gatvių sankryžoje, trumpam įsikuria laikina fotoateljė, kurioje Vilniaus muziejus ir Medinės miesto architektūros muziejus kviečia įamžinti senąsias Šnipiškes liudijančius objektus ir pasidalinti jų istorijomis. Apoie Šnipiškių rajono pažinimą ir laikinąją fotoateljė kalbamės su menotyrininke, Vilniaus muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte.„Kad šis filmas bus politiškai įkrautas jaučiame jau nuo pirmosios scenos“, - naujausią Romo Zabarausko filmą „Rašytojas“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Birželio 9-ąją dieną įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šeši apdovanojimais įvertintas Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“, tiek pat jų pelnė ir Marijos Kavtaradzės kino juostos „Tu man nieko neprimeni“ kūrybinė komanda. Filmas išrinktas ir kaip geriausias 2023 m. filmas. O geriausiu ilgametražiu dokumentiniu kino filmu įvertintas režisierės Aistės Stonytės debiutinis filmas „Mamutų medžioklė“. Pokalbis su laimėtojomis Marija Kavtaradze ir Aiste Stonyte.Likus vos kelioms savaitėms iki Šimtmečio Lietuvos dainų šventės, vakar tūkstantinė chorų ir šokių kolektyvų eisena per visą uostamiestį nuvingiavo į Vasaros estradą. Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė iškėlė vėliavą ir perdavė estafetę Kaunui. Apie įvykį Klaipėdoje pasakoja Agnė Bukartaitė.Apie vaikystės įspūdžių svarbą, išmintingus tėvus ir mokytojus ir begalinę meilę muzikos kūrybai rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su džiazo pianistu, kūrėju, pedagogu Richardu Baniu.Ved. Gerūta Griniūtė

„Kultūros nakties“ programoje pristatoma šiuolaikinė opera „Absorptio“ dviem operos namams. Pasakoja kūrybinės komandos nariai Dominykas Digimas, Agnė Ambrozaitytė, Edvardas Šumila.Šiandien Vilniaus Rotušėje vyksta tarptautinė konferencija „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“, kurioje dalyvauja delegacijos iš įvairių valstybių, remiančių Ukrainą.Savaitgalį Klaipėdoje rengiama regioninė Dainų šventė. Su Algirdu Šumskiu Šiaulių dainų šventėje susitiko ir apie tai kalbėjosi kolega Tomas Mizgirdas.2024 m. Huddersfieldo festivalio reziduojančia kompozitore paskelbta Lina Lapelytė.„Vaikystėje, po vieno koncerto, dienoraštyje didelėmis raidėmis buvau užrašiusi „niekada negrosiu klavesinu“, – juokauja tarptautinio garso klavesinininkė, ilgametė Prahos menų akademijos klavesino katedros vedėja, o dabar – profesorė emeritė Giedrė Lukšaitė-Mrázková. Jai trumpam sugrįžus į Lietuvą, susitikome pokalbiui „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kauno miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis inicijuoja paminklo Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Idėjai susilaukus kritikos, klausiame, kaip turėtų būti įpaminklinama istorinė atmintis, kada statyti paminklą jau laikas, o kada tai daryti dar anksti bei kaip tiksliai pasirinkti erdves?Lietuvos Dainų šventėje šiemet dalyvaus daugiau kaip penki šimtai tauragiškių. Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Birželio 6-15 dienomis įvairiose Šiaulių miesto erdvėse rengiamas scenos menų festivalį „Teatrodromas“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro antrą kartą organizuojamas festivalis pakvies į 10 dienų truksiantį teatrinį nuotykį, kuriam nereikia rūbinės ir uždaros scenos dėžutės.Kiekvienas amžius turi vyraujančias ligas. Buvo bakterijų ir virusų amžius, o dabar yra nervų ligų amžius, kai gyvendami kaip niekad gerai jaučiamės persidirbę, perdegę ir nelaimingi. Sėkmės ir pozityvumo visuomenėje mes naudojame sisteminį smurtą prieš patys save.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Jurgis Marčėnas. Kalbamės apie tai, ką reiškia būti „keistuoliu“ ir kurti „Atvirame rate“.Ved. Gerūta Griniūtė

Metų kritikos apdovanojimą pelnė Ilonos Mažeikienės ir Reginos Urbonienės sudaryta prisiminimų knygą trimis kalbomis „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“. Apie sąžiningą ir daugiaplanį nepaprasto kūrėjo portretą - pokalbis su autorėmis.„Mes įmesti į pasaulį ir ieškome būdų, kaip susikurti ryšius, kur galima jaustis kaip namie. Mano dvasinė tėvynė yra Rytų Prūsija“,- sako tapytojas, filosofas Tomas Kiauka, atidaręs parodą „Rytprūsių dangus“.Tęsiame ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Pasakojimas apie folkloro ansamblį iš Anykščių „Valaukis“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie vienos žymiausių 7-ojo dešimtmečio dainų „California Dreamin“ bendrakūrėjos Michellės Philips (grupės „The Mamas and the Papas“ narės) įvaizdį, kūrybinį palikimą ir įtaką pop kultūrai.Rokas Dovydėnas - vienas įdomiausių Lietuvos šiuolaikinės keramikos kūrėjų, provokuojančių performansų autorius, meno daktaras ir skautas. Kokias galimybes atveria keramika, kuo europiečiui įdomi Rytų tradicija, kodėl menininkas tampa skautu - pokalbis su Roku Dovydėnu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Visą birželį Marijampolėje skambės profesionalus menas – į dešimtąjį sezoną kviečia Tarptautinis festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“. Koncertai – rimti, bet prieinami. Kuo svarbus ir kiek laukiamas šis festivalis Suvalkijos sostinėje?LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šį kartą kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasiklausyti ne ilgamečių Dainų švenčių dalyvių prisiminimų, bet penkių jaunuolių pasakojimų, kuriems šimtmetį mininti Dainų šventė yra pirmoji arba viena pirmųjų.Antrus metus vizualiojo meno bendruomenėje išdalinti vizualiojo meno kritikos apdovanojimai, įteiktos devynios autorinės Onos Juciūtės statulėlės ir piniginiai prizai. Taip pat skirta viena stipendija jaunajam kritikui. Ką tai reiškia kritikų bendruomenei?Kaip švedų kompozitorius ir prodiuseris Ludwigas Göranssonas atradinėjo majų kultūrą, afro skambesius ir juos jungė antrajame blokbasterio „Juodoji Pantera“ filme „Vakanda amžiams“?Jau 20 metų Džiazo mokyklai, kurią įkūrė dirigentas, džiazo muzikos mokytojas, dainininkas ir kompozitorius Artūras Novikas. Tiek metų, kiek gyvuoja atkurta Lietuvos nepriklausomybė, jis vadovauja ir savo įkurtam unikaliam vokaliniam ansambliui „Jazz Island“. Norai ir realybė, užmojai ir bendraminčiai – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Visą vasarą vyks jau devintą kartą organizuojamas skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“.Šiauliuose įvyko regioninė dainų šventė „Teka saulė“. Parko vasaros estradoje prisistatė apie 80 kolektyvų.Antradienį „Improdimensijos“ koncerte laukia išskirtinis ukrainiečių kontrabosininko Marko Tokaro pasirodymas. Atlikėjas nuo Rusijos invazijos koncertuoja labai retai, nes tarnauja Ukrainos armijoje. Kaip muzika padeda išgyventi karą?Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia George Miller filmą „Furioza: pašėlusio Makso saga“.Apie moterų aktyvizmą pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia, tvarumo entuziaste, „WoW University“ partnerysčių vadove Morta Gudeliauskaite.Ved. Marius Eidukonis

Kokia kultūra gyvena Panevėžys? Pokalbis su teatro „Menas“ direktoriumi Anupru Juciu ir 10-metį mininčio kultūros žurnalo „Senvagė“ redaktoriumi Mindaugu Juozukėnu.Pokalbis su Panevėžyje kuriančiais menininkais: fotografu ir scenografu Arvydu Gudu, dizainere Marija Petraityte ir muzikos ir vizualiųjų menų festivalio „Iškrovos“ kūrėju Žygimantu Kriščiūnu.Kokie pirmieji „Stasys Museum“ lankytojų įspūdžiai?Nors Panevėžyje duris atveria Eidrigevičiaus vardo muziejus, pats menininkas gyvena ne Lietuvoje. Panevėžiui kuria, bet sostinėje gyvena ir Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus. Kaip menininkai kuria santykį su miestu per atstumą?Kaip užtikrinti, kad susidomėjimas Eidrigevičiaus menų centru išliktų ne tik atidarymo metu? Pokalbis su „Stasys Museum“ direktore Vaida Andrijauskaite, vietos menininku Alfridu Pajuodžiu.Kokius jausmus „Stasys Museum“ atsiradimas kelia kitoms miesto kultūros įstaigoms? Kaip pasikeis konkurencinė meno įstaigų aplinka? Pokalbis su „A galerija“ vadovu Albinu Vološkevičiumi ir Panevėžio dailės galerijos direktoriumi Egidijumi Žukausku.Panevėžio pakraštyje gyvenantis šeimyninis būgnininkų duetas Mindaugas ir Asta Špokauskai dažnai įgarsina įvairius miesto bendruomenės susibūrimus. Jie įgarsins ir LRT KLASIKOS eterį.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Maestro Stanislavas Domarkas, ilgametis Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, nacionalinių veikalų pastatymų puoselėtojas gražų ir turiningą 85-erių metų gyvenimo ir kūrybos kelią švenčia savo labai atsinaujinusiuose namuose: Klaipėdos valstybiniame teatre koncertu „Vivat, Maestro“. „Labai laukiau to momento!“. Pokalbis su maestro.Šiauliuose prasidėjo vasaros koncertų ciklas: miesto viešosiose erdvėse rengiami nemokami profesionaliosios muzikos koncertai. Taip siekiama šiauliečius priartinti prie klasikinės kultūros, lavinti muzikinį jų skonį. Bulvaro vasaros atidaryme Tomas Mizgirdas kalbėjosi ir su oganizatoriais, ir su šiauliečiais, nusprendusiais pasimėgauti Big bendo ritmais.LVSO koncertų salėje – operos solisto Edgaro Montvido ir jo ilgamečio bendrakeleivio scenoje pianisto Simono Lepperio rečitalis. Išskirtinę programą vienas žymiausių tenorų pristato minėdamas savo kūrybinės veiklos 25-metį. Apie netikėtą koncerto programą ir netrukus prasidėsiantį Pažaislio muzikos festivalį – operos solistas, festivalio meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Edgaras Montvidas.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato Rosos Montero knygą „Absurdiška mintis daugiau niekada tavęs nebepamatyti“ ir Audriaus Ambraso „Architektūra kaip galvosūkis“.Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė tiki kultūros galia bendruomenei, kokio ji bebūtų dydžio, ir su didžiuliu polėkiu sėja kultūrinį užkratą Aukštaitijoje. Nuo kasdienės veiklos Molėtuose iki jubiliejinės tūkstantinės „Dainų šventės“ – visa tai yra vienodai svarbu, įsitikinusi ji. Apie kultūros svarbą provincijoje ir apie gyvenimo polėkį – Inga Narušienė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2023 metų muzikologijos darbų autoriai. Onos Narbutienės premija įteikta muzikologei Danutei Petrauskaitei, Lietuvos kompozitorių sąjungos premija atiteko muzikologei Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei, Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei. Pokalbis su laureate Rūta Gaidamavičiūte ir kalbėjo vertinimo komisijos pirmininke, muzikologe Jūratė Katinaite.Dainų šventėse sulaukiama ne tik dainininkų, bet ir šokėjų. Jau daugybę metų į Dainų šventes keliauja ir šiauliečių kolektyvas „Šėltinis“. Šiemet Dainų šventėje pasirodys beveik du šimtai jaunųjų šokėjų. Kolektyvo vienoje iš repeticijų apsilankė Tomas Mizgirdas.Lietuvos kultūros taryba rengia forumą „Kūrėjo/s galia“. Apie jame nagrinėsiamas temas ir svarbiausius akcentus kalbamės su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.Gegužės 30-ąją prieš 115-ika metų gimė svingo karalius – Benny Goodmanas, litvakas, kurio tėvai pabėgo dėl žiaurių antisemitizmo nusikaltimų Rytų Europoje į skurdžią kasdienybę Čikagoje. Dėl pinigų trūkumo Goodmano tėvas vesdavosi vaikus į nemokamus bendų koncertus netoli namų parke, o gavęs klarneto atlikimo meno pamokų vietinėje Sinagogoje, vėliau pradėjo didžiąją kelionę į svingo erą, kurią, galima sakyti, pats ir sukūrė. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grafikas, rašytojas, knygų iliustratorius Kęstutis Kasparavičius, šiemet švenčiantis 70-ąjį jubiliejų. Pokalbis apie jo kūrybiškumo šaltinį ir aštrinamų pieštukų garsą – kodėl tai Kęstučiui – lyg gražiausia muzika.Ved. Gerūta Griniūtė