Claim Ownership

Author:

Subscribed: 0Played: 0
Share

Description

 Episodes
Reverse
Vytaras Radzevičius, žurnalistas ir keliautojas, visuomenei gerai žinomas iš jo kuriamų laidų apie gastronomiją svečiose šalyse arba iš laidų ciklo apie keliones, kurias kūrė su bičiuliu Martynu Starkumi. Sporto mėgėjai Vytarą atsimena, kaip sporto komentatorių, o publicistikoje nertai galima buvo sutikti jo pavardę, kaip žurnalo redaktoriaus.
Tenka pripažinti, jog abejingų šiai asmenybei nėra. Kažkas jį gerbia, pasitiki nuomone, klausia patarimo, kažkas jį išgirdęs ar pamatęs pajunta alergijos simptomus. Dendišku stilingumu prisotintas įvaizdis, aristokratiškos manieros, žaisminga kalba ir fontanu besiveržianti charizma. Kas tai galėtų būti? Taip, kalbame apie, etiketo specialistą, rašytoją, žurnalistą ir Vyrui.eu  įkūrėją Giedrių Drukteinį.
Kas yra chemija? „Čia toks klausimas, į kurį atsakyti beveik neįmanoma. Chemija, man atrodo, tai – mokslas apie viską, kas mus supa, nes viskas yra sudaryta iš atomų, molekulių, iš cheminių medžiagų ir junginių. Tai -mokslas apie viską, kas mus supa yra chemija“, - atsako chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius Aivaras Kareiva.
„Mano kelias į archeologiją prasidėjo nuo to, kad 1993 metais į mūsų butą įvedė kabelinę televiziją ir  septintą ar aštuntą valandą vakare rodydavo užsienietiškus filmus. Pradėjo rodyti Harisoną Fordą Indiana Džounso vaidmenyje ir aš galvoju: viskas... Šakės... Būsiu archeologu“, - apie savo apsisprendimą tapti archeologu pasakoja humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Puškorius.
Laimingas tas, kam teko pažinti savo senelius. Tie, kam neteko laimė pasimatyti su seneliais, tikrai dar neužmiršo vaikystės draugų pasakytų frazių „važiuosiu pas diedukus“, „močiutė numezgė“ ir panašių, kurios sukeldavo smalsumą ir klausimą: o koks jausmas turėti senelius? Apie senatvę, senyvus žmones ir jų rūpesčius laidoje „Papasakok man“ Vija kalbasi su Gita Miskevičiūte VšĮ „Gerumo skraistė“ vadove.
Dar neseniai nedideliuose miestuose stovėję pamiršti ir ištuštėję kino teatrai šiandien sulaukia vis daugiau ir daugiau lankytojų. Tai suprantama, juk dažniausiai kine galime pamatyti gerai išreklamuotu Holivudo kūrėjų filmus, persisunkusius pop kultūros, kičo, nuglaistytų gražuolių ir super galias demonstruojančių vyrų vaizdais. O ko daugiau reikia? Patogiai atsisėdai, plačiai atmerkei akis, vienoje rankoje spragėsiai, kitoje limonadas o ekrane blyksi estetinis ir emocinis pasitenkinimas. Tačiau kino teatro „Pasaka“ vadovės Andrės Balžekienės nuomonė kitokia. Klausykite!
Apie prastą nuotaiką, užplūstančią rudenį kalbamės su medicinos psichologe Neringa Martišiene. Juk ir jums rudenį pristinga optimizmo, vasariškai pakilią nuotaiką neretai keičia slogutis, o savijautą greitai ir maloniai gerina saldi kaloringa bandelė, na gal saldainiukas, torto gabalėlis ir taip nulendame į viliojančias šaldytuvo gelmes. Tačiau paklausykite, ką apie šią būseną sako psichologė Neringa. „Mes rudenine depresija vadiname rudens, žiemos depresiją, kuri prasideda rudens mėnesiais. Nuo kitos depresijos ji skiriasi tiek, kad turi sezoniškumą“, – sako specialistė.
Apie klinikinę mirtį girdėję ko ne visi, tačiau patirti tenka retam. Vytautas Garbenčius, daugeliui alytiškių žinomas žurnalistas pokalbių laidoje „Papasakok man“ su Vija atvirai papasakoja apie patirtą gyvenimo, o gal net galime sakyti, mirties įvykį. Taip, jis išgyveno klinikinę mirtį.
Ar žinojote, jog būtent Valdas Kaminskas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjęs skaitmeninti kapines? Viskas prasidėjo draugų rate. Apie kapines, apie laidojimą ir mūsų meilės mirusiesiems išraišką ir tvarumą. Valdas Kaminskas, Lapkričio antrosios draugijos įkūrėjas dalijasi mintimis apie kapines, laidojimo tradicijas, su tuo susijusius teisės aktus ir apie tvarumą laidojimo vietose. 
Profesionalus pokerio žaidėjas! Nepaisant to, kad daugelis mūsų jau esame prakutę ir suvokiame, kad kortos nėra blogis, tačiau vis tiek, tokia profesija skamba mistiškai.  Būtent šią sporto šaką atstovauja ir alytiškis Ričardas Vymeris. Visi atsimename klasikos kūrinius ir senelių pasakojimus, kaip kortomis dvarus pralošdavo, tačiau Ričardui tai kelia juoką. Jam tai negresia, nes jis turi būtinas tam savybes ir žino, kad spausti stabdį.
Ji – viena tų žmonių, kuriems įėjus patalpoje pakyla vėjas. Milžiniška energija ir nesuprasi, kokia, bet ryški nuotaika, be vietos nejaukumui iš karto prasidedančios kalbos, karts nuo karto ištrūkstantis grubesnis žodis ir nenuginčijama inteligencija. Taip, tai – Giedrė Bulgakovienė, prieš trisdešimt metų pradėjusi, galima sakyti, kurti Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką.
Egidijus Grigaravičius - trečios kartos policijos pareigūnas. Žinote posakį „gimė su marškinėliais“? Egidijui tiktų šio posakio perfrazavimas: „gimė su antpečiais“. Laidoje „Papasakok man“ vyresnysis komisaras drąsiai pasakoja apie vaikystę, apie tai, ką reiškia būti žinomo tėvo – Vytauto Grigaravičiaus sūnumi, koks jausmas augti pareigūnų šeimoje.
Tik spragt pirštais ir – puikus išsilavinimas, tik spragt ir – gera karjera, spragt – mylintis ir mylimas sutuoktinis, spragtelėjimas – ir į pasaulį ateina nuostabus vaikelis. Tai ne pasaka, tai – Astos gyvenimas. Viskas taip paprasta ir fantastiška atrodo, kai stebi iš šalies. O kaip yra iš tikrųjų? Koks tas sėkmingos, atkaklios moters gyvenimas?
Kolekciniai meškiukai. Ar įsivaizduojate, kokia rimta veikla yra jų kūrimas? O Golden George apdovanojimai! Tai – meškiukų pasaulio „Oskarai“. Retas nutuokia apie šią nišinę veiklą. Deja, tenka pripažinti ir tai, jog šioje srityje daugiau diletantų nei profesionalų ir tai dėsninga, juk tam kad sukurtum rimto kolekcininko akį patrauksiančią mešką, neužtenka noro ir pasitikėjimo savimi. Reikia talento, skonio ir subtilumo, kuriais apdovanota iš Alytaus kilusi Rasa Kaper – kolekcinių meškiukų kūrėja ir knygų iliustratorė.
Karo Afganistane baisybes patyręs vyras neslepia: grįžęs po tarnybos armijoje pagalvodavo net apie išėjimą iš gyvenimo. Jokia veikla neteikė malonumo, o galvoje sukosi niūrūs atsiminimai. Ir tik atsitiktinai į Kęstučio rankas pakliuvęs bonsas nulėmė vyro ateitį bei pasirinkimus. Kęstučio į Lietuvą atnešta japonų meno rūšis jam ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas. Laidoje „Papasakok man“ su Vija, Kęstutis pasakoja, kaip devintojo dešimtmečio pradžioje susidomėjęs bonsų auginimu ieškojo informacijos apie šią veiklą. Rašė laiškus į Japoniją (atkreipiu dėmesį, jog tuomet nebuvo interneto ir laiškus siųsdavome išskirtinai tik paštu). O iš trijų išsiųstų laiškų atsakymo sulaukė tik vienas su nuoroda į Europos bonsų augintojus.
Darbo metu baltą chalatą dėvintis malonus vaistininkas Petras, laisvalaikiu į rankas ima būgno lazdeles ir pasineria į neformaliąją savo gyvenimo pusę. Kelis metus grojęs su Lilu ir Innomine, taip pat su grupėmis Floating mass, Ambera, Jazz do it ir kitomis jis džiaugiasi savo darbu ir galimybe padėti žmonėms.
Farmacijos mokslų daktaras, dėstytojas, vaistininkas, sodininkas, retų augalų augintojas, Deividas teigia, kad gyvenime vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, jų pagrindu auklėja ir savo vaikus. Namuose įsirengęs nedidelę oranžeriją Deividas Burdulis jaukinasi neįprastus augalus. Gyvendamas Alytaus rajone su šeimynykščiais džiaugiasi auginamais bananų, granatų medžiais, ananasais, o kieme sunokusiais įvairių rūšių arbūzais.
Ignas – alytiškis, Edinburgo universiteto absolventas, programuotojas gyvenantis Londone, teigia, kad universitetą baigė daugiau dėl tėvų nei dėl savęs. Jis įsitikinęs: tam, kad būtum laimingas ir sėkmingas aukštojo mokslo diplomas nebūtinas.
Ką mes žinome apie laikrodžius? Kad yra gražūs ir negražūs laikrodžiai, kad yra brangūs ir pigūs, kad yra padirbinių, kad bene geriausi pasaulyje yra šveicariški laikrodžiai. Tačiau niekada nesusimąstome, kiek detalių yra paprastame mechaniniame laikrodyje, o sudėtingame mechanizme kiek? Kokie žmonės juos taiso ir pažįsta kiekvieną mažiausią šio mechanizmo detalytę?
Karolina Žernytė Pojūčių teatro įkūrėja šio teatro kryptį kuria nuo pat studijų laikų, kūrybos formą pradėjo atrasdinėti daugiau nei prieš dešimtmeti, o po kelių metų įkūrė ir viešąją įstaigą „Pojūčių teatras“. Pastaruoju metu Karolina su kolegomis daug dirba su autistiškais vaikais, tačiau pasirodymai taikomi ir kitus sensorinius bei raidos sutrikimus turintiems žiūrovams. Pojūčių teatro idėja paremta tuo, kad spektakliai suvokiami pasitelkiant įvairius pojūčius.
Comments 
Download from Google Play
Download from App Store