Podcastas prie vyno taurės

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comAr jis svarstytų ateiti dirbti į šitą Vyriausybę Idėjos virš politinio oponavimo Naivumas ir dirty business politikoje Kada jis suprato, jog dėl partnerystės yra game over Žmonėms neįdomu procesas, žmonėms įdomu rezultatas Kokių pavojaus signalų neįvertino Laisvės partijaKas dabar vyksta partijoje? Du iššūkiai Tomo vizijoms “Reikės padarysim dar kartą” …

Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.Šventinėje Alchemijoje nebus nieko apie Vilniaus Žalgirio komplektaciją, transferus, darbą su rėmėjais ar kitas futbolo virtuvės užkulisių įdomybes. Bus šiek tiek sentimentalus tekstas apie mano santykį su futbolu, galbūt atsakantis į kai kurių žmonių keliamus klausimus - “o ką Tapinas turi bendro su futbolu?”. Arba tiksliau - “Prie ko čia Tapkinas ir fulė” Mano geroji mama, reaguodama į priimtą pasiūlymą tapti Vilniaus “Žalgirio” prezidentu prisiminė, ko gero, vieną pirmųjų dramų, kurias mano gyvenime atnešė futbolas.Nes aš gimiau ir užaugau paprastuose ir darbininkiškuose Žirmūnuose ir nors visiškai šalia namų Čarno arba Tuskulėnų gatvėje buvo krepšinio aikštelė, visas laisvas laikas buvo praleidžiamas ant žolės vienoje ar kitoje namo pusėje, kur geriausias virpstas buvo medis, o kilimams daužyti skirtas įtaisas apskritai buvo nuostabūs vartai žaidžiant “Tūkstantį”, kai įvarčiai nuo virpsto ar skersinio atnešdavo papildomus taškus.Ir aš labai norėjau lankyti futbolą. Todėl mama ir prisimena tas raudas namuose įbedus veidą į kampą, nes mano tėtis labai kategoriškai nusprendė, kad jokio futbolo ir kaulų laužimų nebus, o aš turiu įgyvendinti jo neišsipildžiusią svajonę ir lankyti lauko tenisą Sereikiškėse.Dar blogiau - jis papildomai vesdavosi mane mušinėti teniso kamuoliuko į medinę sienelę, įrengtą už atsarginės “Žalgirio” aikštės - Marakanos vartų. Dar dabar atsimenu tą skausmą, kai aš mušu tą sušiktą teniso kamuoliuką, o už manęs laksto ir šaukia laimingi vaikai, žaidžiantys futbolą.Taip, mano gyvenamoji vieta turėjo milžinišką privalumą - visiškai šalia esantį “Žalgirio” stadioną, todėl kai jau išdrąsėjau pats pereiti gatvę su draugyčiais sliūkindavom į Marakaną ir koks būdavo džiaugsmas rasti tuščią aikštę ir paspardyti į vartus. Tikrus. Su tinklu.Gerai atsimenu ir pirmąjį kartą stadione - 1983 metų liepa. Atvažiavę pasisvečiuoti senelio broliai iš Kauno eina į rungtynes ir pasiima mane. Sėdime Šiaurės tribūnoje, “Žalgiris” žaidžia su Jerevano “Araratu” ir laimi 2:1.Nuo tada ir užsikabinau didžiuoju futbolu. Tėtis mėgdavo eiti į Rytų tribūną ir aš visada būdavau kartu su juo, prisimenu tuos vasaros vakarus, salsvą su niekuo nesumaišomą pigių cigarečių kvapą, grojantį sovietinį futbolo maršą ir taip pat vaikui susukusią galvą galimybę loterijoje laimėti tikrą automobilį. Ir, aišku, sirgalių riksmus - “Liūtas į narvą”, skirtą “Dnepro” puolėjui Liutyjui arba širdį veriantį klyksmą “Rasiuką užmušė”, kai griežtai buvo nukirstas mūsų saugas Vidmantas Rasiukas.Jeigu nepavykdavo keliauti į stadioną, laikas 18:45 prie televizoriaus būdavo šventas. “Labas vakaras, gerbiamieji sporto mėgėjai” - prabildavo komentatorius Virgilijus Mundrys ir tas dvi valandas man nelabai kas daugiau egzistuodavo.Pradinės klasės, 9-oji vidurinė mokykla, aš per pertrauką bėgu kiek įkabindamas ir, aišku, atsitrenkiu į blogiausią įmanomą žmogų - direktorių Matulaitį, kurio visi bijojom kaip velnias kryžiaus. Įkliuvau.- Pavardė? - griežtai klausia direktorius, o aš turiu tik kelias sekundes susivokti.- Mundrys, - iššaunu didžiausios žvaigždės pavardę.- Gal tu TO Mundrio sūnus? - klausia direktorius- Taip, tamsta direktoriau.- Na, gerai, perduok linkėjimus tėvui ir daugiau nebėgiok.Mama vėlgi prisimena, kaip būdama virtuvėje girdėdavo mane repetuojant - “čia buvo komentatorius Mundrys”.Bet sekmadieniai turėjo ir savo tamsiąją pusę - Bažnyčią. Nes mišios švento Petro ir Povilo bažnyčioje prasidėdavo septintą valandą vakaro, o kai močiutė nuspręsdavo mane vestis į bažnyčią, niekas šeimoje nedrįsdavo prieštarauti. Ir įsivaizduokim šitą pragarišką kelią - išeinam iš namų, kairėje futbolą spardo mano chebrytė ir rėkia - “Andriau, ar ateisi ant kalniuko”, o dešinėje girdžiu gaudžiant “Žalgirio” stadioną. O aš einu į mišias. Nežinau, ko tikėjosi mano močiutė, bet ilgiems metams manyje išugdė nuoširdžią nemeilę bažnyčiai ir jos ritualams.Mokykloje irgi viskas sukosi apie futbolą. Tarpklasinės tapdavo didžiausiu įvykiu, o per bet kurią pertrauką klasės berniukai kiek įkabindami lėkdavom į nedidelį žalią plotelį lauke, mesdavom švarkus kaip virpstus ir tas keliolika minučių azartiškai kapodavomės su mažu kamuoliu. Ir nesvarbu, lyja ar sninga, nesvarbu, kad grįžtam į pamoką uždusę, uniformos smirda kaip šlapias šuo, o keliai žali.Didžiausia šventė buvo tada, kai tėtis, pasitelkęs visus įmanomus ir neįmanomus ryšius, gavo du bilietus į “Žalgirio” rungtynes su “Geteborgu”. Deja, kitame etape jau taip nepasisekė ir bilieto į mačą su “Crvena Zvezda” jau nebeturėjau. Rungtynių kažkodėl netransliavo ir televizija. Ką daryti? Pliaupia kaip iš kibiro, apsirengiu, ateinu į vadinamąjį šunparkį, kur nuo aukščiausios kalvos vos vos matyti aikštės galas “Žalgirio” stadione ir pusantros valandos stoviu lietuje tikėdamasis iš stadiono gausmo nuspėti, ar įmušėm. Tada neįmušėm, pralaimėjom 0:1 ir iškritom.Pats niekada nežaidžiau rimtai, išskyrus gal kokias 20 minučių už FK “Ozas”, kur buvau išleistas į saugo poziciją, nieko nesupratau, visi prabėgdavo, kaip pro stovintį ir tada greitai supratau, kad futbolas didžiojoje aikštėje ne man. Tačiau vis dėlto turiu vieną vadinamąjį cap - tai yra atstovavimą rinktinei.Na, gerai tai buvo jaunučių rinktinė. Ir ne futbolo, o teniso. Nes kaip būtų keista, tenisas man sekėsi labai gerai, kelis metus buvau pirmoji Lietuvos raketė ir tryliktas reitingas Sovietų Sąjungoje. O tada su rinktine stovyklavome Kaukaze, dabartinės Abchazijos Gagrų mieste, gyvenome viešbutyje ir vietiniai vaikėzai metė mums futbolo iššūkį.Rinktinės susitiko ant viešbučio parkingo asfalto ir susitikimas baigėsi lygiosiomis, bet - aš buvau vartininkas ir likus kelioms minutėms ištraukiau vienuolikos metrų baudinį. Savo teniso pergales atsimenu ne taip gerai, kaip šitą ištrauktą penaltį.Vėliau nuo futbolo šiek tiek atitolau, bet sąžiningai būdavau stadione per visas rinktinės ir europines “Žalgirio” rungtynes. Irgi puikiai pamenu tą ekstazę, kai 1992 metais rinktinė žaidė namuose su Danija ir mūsų vartininkas Martinkėnas paėmė danų muštą vienuolikos metrų baudinį.Vietinė lyga manęs tuo metu kažkaip nelabai domino ir niekada save nepriskyriau žymiajai “Pietų IV”. O 2000 metų rudenį nutiko keistas dalykas. Dirbau LNK žiniose ir turėjom savaitgalio tradiciją pusryčiauti “Ritos slėptuvėje” ir skaityti šeštadienio “Lietuvos rytą”.Vieną rudens šeštadienį skaitau Nerijaus Kesmino straipsnį apie mažyčio miestelio Rūdiškių komandą, kuri pradėjusi nuo IV lygos per kelis metus išsikovojo teisę žaisti A lygoje, kuri tada dar buvo vadinama LFF lyga. Nerijus žavėjosi komandos savininku Romu Stašausku, stadiono danga ir bendra klubo koncepcija.Baigiau gerti kavą ir pradėjau galvoti. O tada sekmadienį sėdau į mašiną ir nuvažiavau į Rūdiškes, apžiūrėjau stadioną, kuris turėjo tikrai puikią veją ir šiek tiek juokingai buvo įrengtas tarp miško ir kapinių. Pasikalbėjau su vietiniais, gavau Stašausko telefoną ir kitą savaitę paskambinęs pakviečiau susitikti.Tuo metu jau buvau šiek tiek žinomas žmogus iš televizoriaus, todėl Romas kiek nustebo išgirdęs, kad noriu būti “Vėtros” atstovu spaudai. Ir dar visuomeniniais pagrindais. Bet, aišku, sutiko. Ir artėjant 2001 metų sezonui ir “Vėtros” debiutui aukščiausioje lygoje darbo ėmiausi su man būdinga energija.Klubui buvo sukurtas interneto puslapis - tai dar buvo visiška retenybė. Visus tekstus ir interviu dariau pats, o dar įspūdingiau buvo tai, kad jis turėjo “Vėtros” rungtynių tiesioginę teksto transliaciją, kai stebintis rungtynes skambindavo kitam, sėdinčiam prie kompiuterio, ir pasakodavo, kas įvyko. Aleksandras Makejevas sukūrė “Vėtrai” himną, kas buvo dar viena naujiena.Radau jį, paklausiau, ir, žinokit, po 24 metų jis skamba dar visai neblogaiTurbūt pirmą kartą buvo padarytas ir pompastiškas klubo sezono pristatymas naktiniame klube su kostiumuotais žaidėjais, visais futbolo vadovais ir ryškiomis prožektorių šviesomis.Pradėjau burti “Vėtros” fanų klubą, kuris vėliau visai sėkmingai evoliucionavo į nedidelį, bet aktyvų ultrų judėjimą. Klubas padėdavo su transportu ir aš tais metais sąžiningai pravažinėjau į visas išvykas, Rūdiškėse pasikraudavom ir jau patikrintus fanus, ir nuotykių ištroškusius Rūdiškių paauglius, kuriuos reikėjo nuolat stebėti, kad iš kokios parduotuvės neišsineštų saujos gėrybių, “pamiršę” už jas susimokėti.Teko gauti ir į veidą. Panevėžyje labai greitai prisikabinę įkaušę vietiniai marozai ir apsaugai gan abejingai stebint jau įsegė man vieną, kai suskubo į pagalbą “Ekrano” fanai - “Pirmoji Armada”.Šiaip iš pradžių senieji kitų klubų fanai, ypač “Pietų IV”, į mus žiūrėjo skeptiškai. Kažkokie arogantiški išsišokėliai, nieko nesuprantatys apie ultrų tradicijas. Aišku, jie buvo teisūs, bet palengva atšilo pamatę, kad stiprėja branduolys žmonių, kurie nuoširdžiai palaiko klubą ir traukia tas kelias skanduotes nuo pirmo iki paskutinio švilpuko.Tada pavyko susitarti, kad fanų čempionatą organizuotų “Vėtros” fanai. Klubas davė aikštę, pasirūpino prizais ir vaišėmis. Atvažiuoju į Rūdiškes ir žiūriu, kad “Vėtros” fanų komandoje, kuri apšilinėja, nėra nė vieno fano. Ateinu pas Romą Stašauską.- Romai,- sakau,- čia B komanda. Kodėl fanų čempionate žais “Vėtros” B komanda?- Nes reikia laimėti? - nepasimetė klubo savininkas.Dar bandžiau įtikinti, kad dėl taurės iš sporto prekių parduotuvės negrįžtamai susipyksim su visų klubų fanais, bet Romas labai norėjo laimėti. Nusispjoviau, nuėjau pas “Žalgirio” fanus, paaiškinau situaciją, atsisveikinau, sėdau į mašiną ir išvažiavau. Ultros suprato, jog “vėtrafaniai” čia niekuo dėti ir ramiai priėmė situaciją, o B komanda, kiek pamenu, dar ir nesugebėjo laimėti.Šiaip santykiai su Romu Stašausku ir pagrindiniu “Vėtros” vartininku - legendiniu Dariumi “Pečiumi” Spetyla buvo puikūs, viešėdavome vienas pas kitą svečiuose, todėl buvo labai skaudu šią savaitę sužinoti, kad būdamas vos 58-erių Romas Stašauskas išėjo…O sezonas buvo sunkus. Kad reikės kaut

Socialdemokratai ir jų partneriai - rudojo narcizo kompanija greičiausiai eis iki galo ir padarys tai, ką užsibrėžė. Seime pakeis įstatymą, palengvins direktoriaus atleidimo procedūrą ir pirma pasitaikiusia proga pakeis dabartinę LRT vadovybę. Tai tik patvirtina LRT tarybos nario Jono Staselio atvira konfrontacija su LRT generaline direktore peraugusi į epistoliarinį žanrą, siekiant suskaičiuoti protestui skirtas eterio sekundes.Kaip ir tikėjausi, gruodžio 9 dienos mitingas jų neišgąsdino. Manau, kad neišgąsdintų ir dvigubai didesnis protestas. Juolab, kad per visas žiniasklaidos priemones jie gali paaiškinti savo poziciją, pasukti uodegą, pameluoti, pamanipuliuoti ir didžioji rinkėjų dalis tikrai tiki, kad čia viskas dėl atlikto audito, didesnio skaidrumo ir milžiniškų LRT laidų vedėjų algų.Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.Tačiau nuleisti rankų negalima, reikia protestuoti, reikia rinktis prie LRT ir čia yra kitos savaitės programa: ANTRADIENIS, gruodžio 16 d. (LRT ĮSTATYMO SVARSTYMO SEIME DIENA):12.30 val. kviečiame prie LRT pastato (Konarskio g. 49). Ten posėdžiaus LRT taryba. Kviečiame atvykti su plakatais ir į posėdį ateinantiems tarybos nariams priminti, kad ginti žodžio laisvę ir demokratiją yra svarbiausia tarybos atsakomybė.18–20 val. PROTESTAS Nepriklausomybės aikštėje. Aikštėje visą dieną degs laužaiTREČIADIENIS, gruodžio 17 d. (LRT ĮSTATYMO PRIĖMIMO IŠVAKARĖS)18–20 val. SVARBIAUSIAS PROTESTAS Nepriklausomybės aikštėje. Jeigu negalite ateiti kitomis dienomis, ateikite trečiadienį vakare, tai – pati svarbiausia diena. Čia ypač svarbus kiekvieno dalyvavimas! Aikštėje visą dieną degs laužaiKETVIRTADIENIS, gruodžio 18 d. (LRT ĮSTATYMO PRIĖMIMAS SEIME)18–20 val. PROTESTAS Nepriklausomybės aikštėje. Aikštėje visą dieną degs laužai.PRIE PREZIDENTŪROS (REIKALAUJAME PREZIDENTO VETO)Visas dienas nuo antradienio iki penktadienio prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje stovės instaliacija – bestuburių oro žmogeliukų parkas. Kviečiame užsukti ir pasidaryti nuotrauką su prezidento simboliu.X X X “Ar jie išprotėjo” - klausia daug kas badydami į krintančius socdemų reitingus, o politologas Mažvydas Jastramskis netgi pavadino tai kolektyvinio politinio proto atostogomis.Bet ar tikrai socialdemokratai tokie kvaili, kaip čia gali pasirodyti. Pabandysiu paaiškinti, kad visai ne, ir padėliosiu patarimus, kaip perimti ir valdyti LRT, kad įgyvendintum savo tikslus, nuramintum žmones ir didžioji dalis tavo rinkėjų liktų patenkinti, susikabintų rankomis ir dainuotų “Kumbaya”.Mes turime tris įtakos žaidėjus - LSDP, Rudąjį Narcizą ir Prezidentą.Rudasis Narcizas yra Narcissus Brunneus Vulgaris, tai jo žaidimas paprastas kaip trys kapeikos. Asmeninę neapykantą LRT jis gražiai transformavo į kryžiaus žygį ir pateiks tai, kaip didelę skaidrumo pergalę ir Nemuno aušros vykdomus pažadus.Prezidentas mėgsta sakyti, kad išaugina ir išleidžia. Taip Valstybės kontrolėje atsirado Segalovičienė. Taip galėjo LRT vadovo kėdėje atsidurti ankstesnė Aisčio Zabarausko versija, tada pritrūko vieno balso, dabar antras raundas ir kodėl gi ne Fredis. Right Said Fred.Bet įdomiausias yra LSDP žaidimas. Remdamasis keliais šaltiniais partijos viršūnėje, kurie manęs nelaiko kraujo priešu, galiu teigti, kad socdemai nuoširdžiai galvoja, jog daro labai gerus darbus Lietuvai ir žiniasklaida jų neatspindi. Komercinei žiniasklaidai dar dar atleistina, bet LRT…Ir tai yra negerai. Taisytina. Beje, labai panašiai galvojo ir konservatoriai savo valdymo metu, tik nieko dėl to nedarė. Panašiai galvojo ir Karbauskio valstiečiai ir kažką darė, bet taip nedrąsiai, neužtikrintai ir nieko nesigavo.O valdžia labai nori, kad dėl tų daromų gerų darbų juos girtų. Premjerė mano laidoje labai akcentavo, kad “ne tik kritikuokit, bet ir pagirkit”. Pagyriau, kai buvo už ką - dėl futbolo diplomatijos su Lenkija. Jai patiko. Kol kas nelabai yra daugiau už ką girti.Kitas skausmo taškas yra Palucko istorija. Ir ji gal net svarbesnė, nes galimai yra tas šapas, kuris perlaužė kupranugario stuburą. Socdemų viršūnėlės irgi nuoširdžiai galvoja, kad LRT buvo neobjektyvi Palucko istorijoje ir tapo tų dviejų veikėjų - Černiausko ir Tapino - bei Laisvės TV naratyvo atkartotoja, užuot objektyviai tautai pateikusi eks--premjero argumentus. Ir žinant LRT politinį svorį ir įtaką, gal tada visi būtų atsikvošėję, išgirdę premjero tiesą ir Paluckas būtų išsaugotas.Todėl tai yra taisytina.Socialdemokratai, mano galva, vis dėlto nėra tie orbaniški ar bidziniški autokratai, kurie norėtų užvaldyti visas medijas ir sunaikinti žiniasklaidą. Ne, kam ją naikinti, komercinės televizijos orientuotos į pramogas, su jomis galima susitarti, o LRT veikla yra tiesiog taisytina, jeigu į direktorius ateitų doras, nešališkas ir objektyvus žmogus.Iš esmės - trijų skirtingų žaidimų partijos, bet tiesiog žvaigždės nulėmė, kad žaidimų tikslas realiai sutampa.Pakeisti įstatymą, atrišti rankas tarybai, kurios dauguma, vedama Jurkyno ir Staselio, su didžiausiu malonumu pakeistų jiems įgrisusią direktorę ir išsirinktų naują vadą, kuris būtų ne tik doras, nešališkas ir objektyvus, bet dar ir sukalbamas, nedėtų skerso ant LRT tarybos nuomonės ir suteiktų jai svarbos ir svorio.Tai koks turėtų būti naujas vadovas ir čia prasideda mano patarimai socdemams. Galite pasipiktinti, kad aš čia padedu savo mėgstamiausiai partijai, arba atidžiai stebėti, ar pildosi mano žodžiai ir daryti atitinkamas išvadas.Jeigu mūsų smagusis trio - LSDP, Nausėda ir Rudasis Narcizas - turi nors kiek košės galvoje ir strateginio mąstymo, jie neskirs direktoriumi odiozinės asmenybės, kuri sukeltų dar didesnį pykčio pliūpsnį. Kalbu apie Fredį Jansoną, Artūrą Račą, Rūtą Janutienę ar tą patį nelaimingąjį Ignotą Adomavičių, nes tokios pavardės dabar sukasi gandų fabrike.Jie turėtų paskirti pakankamai ištikimą, bet dar neužsišvietusį žmogų, kuris neturėtų partinio bilieto, bet labai gerai suprastų, kokie yra lūkesčiai. Ambicingą technokratą, kuris galbūt iš tikrųjų nuoširdžiai galvoja, kad sutvarkys LRT, pavers ją skaidriausia ir efektyviausia organizacija, ir užsidės milžinišką ordiną ant krūtinės. Ir tuo pačiu turės tiek proto, kad norimas permainas ir “taisytinus epizodus” įvykdytų subtiliai ir nepriversdamas LRT žurnalistų užsirakinti kabinetuose ar nešti smėlio maišų. Kad laužai prie LRT užgęstų ir visiems viskas būtų gerai.Aišku, Nausėda norėtų, kad būtų labiau ištikimesnis jam negu kitiems dviems partneriams, bet negali visko norėti. Zabarausko laivas jau išplaukė. Nors geriau eičiau groti pianinu į viešnamį nei būčiau LRT generaliniu direktoriumi, bet manau, kad per porą metų galėčiau paversti LRT politiniu įrankiu, paruošti naujam rinkimų ciklui.Ką daryčiau, jei būčiau LRT generalinis direktorius, atėjęs ir gavęs “trojkės” užduotis?Nieko drastiško. Jokių susidorojimų. Jokių išmetimų. Jokio keršto mitingų ir protestų organizatoriams. Tik nuoširdus ir atviras bendravimas su visais. Mano durys visada būtų atviros ir Miliūtei, ir Makaraitytei, ir Jakilaičiui, ir LRT tyrimų skyriui, jei tik jie norėtų ateiti ir išsakyti kritiką.Savo socialiniuose tinkluose ir viešumoje aiškiai sudėliočiau įmonės KPI: efektyvumo didinimas, lėšų taupymas šiais sunkiais laikais (“Nesvarbu, kiek pinigų gauni, svarbu, kiek naudos visuomenei už jus sukuri. Turime būti solidarūs” - sakyčiau ir visi linksėtų galvas)Duočiau nurodymą įsigyti kuo daugiau sporto transliacijų - sportas vienija. Kol tauta žiūri olimpiadas ir pasaulio čempionatus, galim pradėti darbus.Ir tada imčiau tvarkytis. Visų pirma - politinės laidos. Tokio svarbumo laidas visuomeninis transliuotojas privalo kurti pats, o ne samdytis iš šono ir būti priklausomas nuo išorinių prodiuserių. Visi “LRT forumai”, “Lietuva kalba” turi būti gaminami vidiniais LRT resursais.Todėl būtų atviras konkursas geriausiems laidų vedėjams ateiti dirbti į LRT pilnu etatu. Su sąlyga, kad neužsiimi daugiau niekuo ir niekur kitur. Jokių fondų, jokių verslų, jokių papildomų projektų. Edmundas Jakilaitis būtų laukiamas ir toliau vesti LRT forumą, be abejo. Tik tokiomis sąlygomis, kad jis atsisako visų kitų veiklų ir tampa etatiniu LRT darbuotoju su numatyta pareigybine alga.Jeigu jis atsisako, na, labai gaila, bet linkime geros kloties ateities projektuose. Bet taip į LRT geriausią eterį mielai grįžtu laiko patikrinti žurnalistai ir laidų vedėjai tokie kaip Tomas Čyvas, Vladimiras Laučius, Raigardas Musnickas ir kiti.Su kitais nepalankiais žmonėmis susitvarkyčiau per konkursus. Natūralu, kad labai džiaugčiausi “Auksinio proto” reitingais ir vadinčiau jį “mūsų laidų karūnos perlu”. Bet kitam konkurse intelektiniam žaidimui uždėčiau maksimalios kainos ribą vienai laidai. Tarkim, 5000 eurų už laidą. Solidi suma. Valinskui su Tapinu netinka? Ajajai. Turiu jau paruoštą frazę viešumai:“Apgailestauju, kad siekiant efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, išsiskyrė požiūriai ir mano galva, labai adekvačios LRT konkurso sąlygos UAB “Valius” pasirodė nepriimtinos”Jie sukandę dantis vis tiek dalyvauja? Bliamba. Gerai, tai tada paimkit dar vieną piliulę - LRT laidų vedėjai turi koncentruotis tik į tai, kad sukurtų geriausią įmanomą produktą LRT, todėl dalyvaudami konkurse jie sutinka su sąlyga, kad negalės vesti jokių laidų kitose televizijose ar internete”. Take that bro.Ir nieko nereikės išmetinėti, jie patys išeis. Tą patį padarau su dar keliomis laidomis, kurios, pavyzdžiui, nepatinka Rudajam Narcizui ir nepriklausomi prodiuseriai labai greitai prisitaiko ir supranta naujas žaidimo taisykles.Kultūrinių laidų konkursus praplėsčiau ir, atvirkščiai, padaryčiau finansiškai patrauklesnius, kad kuo daugiau Kultūros asamblėjos narių susigundytų ir susilpnintų tą judėjimą perėję dirbti į LRT. Jeigu kurdami kultūros laidas jie ir toliau dalyvautų Kultūros asamblėjoje, viešai labai džiaugčiausi ir skatinčiau juos tai daryti, bet mano profesionali komanda rastų maksimaliai daug kontrakto pažeidimų ir dėl to kitame konkurse jiems jau nebesisektų.

Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.Ritualinis Berniukų atjunkymas nuo LRT spenio Žemaitaičio naratyvai ir Beatos istorija “Beždžionių planetos” vaibas kažkoks Aidui Berniukai matuojasi, kieno Insightai didesni Ko trūko proteste Beatos šleifas ir Tomas Hanksas Ar Andrius planuoja užsiimti šantažu, kad paskatintų Žalgirio abonementų pardavimą Staska ir jo moterys Ką klientai primakliavoja su ChatGPTKodėl iliustratoriams labai skauda dėl AIAidas skaudinasi, kad negavo “Vilko valandos” dovanųPaulius pasakoja, kaip kūrė plakatą protestąVisi prisimena laidą “Auksinės rankos” Protesto skaičiai ir lygiai 10 000 žmoniųKokius žaidimus pardavinėja LRT vedėjai ir kaip juos uždaryti? Žemaitaičio skustuvas Andrius prisimena laikus, kai jo laidoje Puteikis gavo su kortele į krūtinę, nors buvo mesta į Venckienę. O Aidas su Paulium išsigąsta, jog maestro Kuprevičius buvo su apsauga išmestas iš laidos. Berniukai spėlioja, kada iš LRT bus išmestas Auksinis protas ir ką daryti su nufilmuotomis laidomis Vis dar neįvykęs Orlausko paneigimas Rožių karai vs Rožių kerai vs Ryžių kerai. Grandinėlė. Tamsios “Duokim garo” paslaptys Kaip Laisvės TV ginsis, kai ją šturmuos Nemuno aušra Naujųjų metų Berniukų planai This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Bet iš pradžių priminimas: Vilniaus “Žalgirio” metinis abonementas iki Naujųjų tik už 59e ir dar plius gaunate klubo rėmėjo dovaną - 40e vertės Premium mėnesio narystę Lemon Gym klubuose. Ir dar jei perkate du abonementus - mėnesio viduryje laukite klubo kalėdinės staigmenos asmeniškai jums https://kakava.lt/renginys/fk-zalgiris-2026-m-sezono-abonementas/11094/22400Labai gerai prisimenu tą Vilniaus “Žalgirio” svajonių žygį 2022 metais, kai buvo patekta į Konferencijų lygos grupes ir rugsėjį atvažiavo “Baselis”. Klubas manęs paprašė ir aš mielai padėjau pareklamuoti rungtynes, kad ateitų dar daugiau žmonių, mane kvietė į VIPą, bet aš kažkaip mieliau nusipirkau bilietą į užvartę ir su sūnum atėjom prie ištikimiausių fanų. Ir stadiono pranešėjas pradeda skelbti sudėtis - Edvinas Gertmonas ir tada dešimt legionierių.“Žalgiris” tada gerai kapojosi, pralaimėjo tik 0:1, bet grįždamas iš stadiono vis galvojau - ar tikrai čia teisingiausias modelis, kai pagrindinėje Lietuvos futbolo komandoje startinėje sudėtyje žaidžia tik vienas ar du lietuviai. Ar rezultatai pateisina viską? Už ko užsikabinti ne fanui, o paprastam vilniečiui, ar jam nors kažkiek rezonuoja tie -oličiai ir -eličiai (su visa pagarba Balkanų futbolui)Šiemet liepą jau liepsnojant konfliktui tarp fanų ir “Žalgirio” vadovybės, Pietų IV Facebooko puslapis rašė taip:Šeštadienį po rungtynių vykusioje „diskusijoje“ mūsų klubo vadovės buvo paklausta: „Kodėl komandoje nėra daugiau patyrusių lietuvių?“ Nuskambėjo paprastas atsakymas: „Turėjom visą lietuvių sudėtį – pralošėm čempionatą.“ Nelįsime į detales, kodėl tas čempionatas buvo praloštas, bet lengva sakyti, kad komandai nereikia lietuvių. Realybė tokia, kad po 2023 m. sezono lietuviai žaidėjai nelabai ir žiuri į „Žalgirio“ pusę.“Visa lietuvių sudėtis” yra kažkoks marazmas ir poniai Venslovaitienei būdingas kliedesys, nes nieko net panašaus į “visą lietuvių sudėtį” 2023 metais “Žalgiris” neturėjo. Peržiūrėjau startines sudėtis, tai vidutiniškai buvo keturi lietuviai, tik vienose rungtynėse prieš “Hegelmann” klubą radau kažkokią anomaliją - net šešis lietuvius.Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais “Žalgiris” tikrai orientavosi į visai kitą pusę nei lietuviai žaidėjai. A lygoje buvo laikomąsi ne taip ir seniai įvestos trijų privalomų lietuvių startinėje sudėtyje taisyklės, o Europoje - jeigu ne vartininkas Gertmonas, tai, manau, būtų ir nulis lietuvių pagrinde.Štai šių metų fiasko Europoje - prieš Maltos komandą rungtynes pradėjo du lietuviai (Verbickas ir Matulevičius), o prieš Linfieldą jau tik vienintelis Verbickas.Anksčiau irgi panašiai. Žaidžiant Europoje 2024 metais “Žalgiryje” buvo 2-3 lietuviai startinėje sudėtyje, 2023 metais Čempionų lygos atrankoje prieš “Galatasaray” buvo 2 lietuviai, vėliau prieš švedų “Hacken” ir vengrų “Ferencvarošą” irgi po du, atsakomosiose rungtynėse, kur jau iš esmės viskas buvo aišku, išleisdavo keturis lietuvius.Legendiniame 2022 metų Europos žygyje lietuviai “Žalgiryje” atrodė taip:Čempionų lyga.Kosovo “Ballkani” - 2 ir 2Švedijos “Malme” - 1 ir 1. Aišku, kad vartininkas GertmonasNorvegijos “Bodo/Glimt” - 1 ir 2 (dar plius Mikoliūnas)Europos lygaBulgarijos “Ludogorets” - 3 ir 2Konferencijų lygaSlovakijos “Slovan” - 1 ir 1Šveicarijos “Basel” - 1 ir 2Armėnijos “Pyunik” - 2 ir 1Žvelgiant į šių metų A lygą Gargždų “Banga” padarė lentelę pagal tai, kiek procentų minučių klubuose žaidė lietuviai. “Žalgiris” užėmė garbingą paskutinę vietą su 30% laiko.Bet yra ir kitas dalykas. Dvi ambicijos - “turėti tik lietuvišką komandą” ir “laimėti A lygą ir pakovoti Europoje” yra nesusiekiantys indai.Prieš kelis metus kažkur ir viešai pagyriau “Šiaulių” futbolo klubą, kuris čempionate žaidė beveik vien tik su lietuviais, turėdamas tik 2 legionierius iš Ukrainos. Aišku, bronzos medaliai 2023 metais buvo puikus rezultatas, bet po to nutiko realybė, kovoti darėsi vis sunkiau ir šiemet jau “Šiauliuose” matėme keturis legionierius pagrinde. Kas vis tiek yra nemažas skirtumas tarp aštuonių legionierių šiemet žaidusių “Žalgirio” pagrinde iki pasikeičiant visai klubo vadovybei.Tai dabar pamėginsiu paaiškinti, kodėl neįmanoma susikomplektuoti futbolo komandą tik iš lietuvių ir laimėti A lygą bei turėti ambicijų giliai žygiuoti Europoje.Dabartiniai A lygos nuostatai liepia komandai bet kuriuo momentu aikštėje turėti bent tris lietuvius. Taip pat yra reikalavimas A komandoje registruoti bent 5 jaunesnius nei 21 metų lietuvius žaidėjus, bet nemažai klubų į tai žiūri kaip į formalumą, suregistruoja jaunimą, bet žaidžia jie dublerių arba B komandose.Teiginys, kad lietuvis žaidėjas kainuoja daugiau nei legionierius mokesčių prasme yra šiek tiek mitas. Jie abudu yra samdomi pagal sportinės veiklos sutartį, už juos klubas moka vienodą GPMą, bet už lietuvį dar reikia sumokėti Sodrą - 19.5% nuo pusės sumos.Tai jeigu lietuvis ir legionierius gauna, tarkim, 5000 eurų mėnesinį atlyginimą, lietuvis klubui kainuos brangiau apie 500 eurų per mėnesį. Tačiau yra įvestas legionierių registracijos mokestis ir kuo daugiau legionierių, tuo jis didesnis. Pavyzdžiui, “Žalgiriui” toks vienkartinis mokestis buvo apie 1500 eurų. Tai kai sudedi viską - per vidutinį dvejų metų kontraktą mano minėtą sumą gaunantis lietuvis klubui yra brangesnis apie 10 000 eurų.Aišku, jeigu tų lietuvių pagrinde būtų kokie 5-6, suma pasidarytų jau rimtesnė - per metus apie 30 000 eurų, bet vis tiek tai yra tik 1% rimtesnio lietuviško klubo biudžeto.Be to, yra tam tikros formulės, kaip už žaidžiančius lietuvius skaičiuojamos Solidarumo fondo lėšos, bet niekas iki galo nežino, kaip tai vyksta. Čia nusimanantys žmonės papildė, kad viskas labai aišku, kaip skaičiuojama ir atsiuntė nuorodas į Jaunimo projektą futbole. Akivaizdu, kad iki šiol Žalgiriui tai nebuvo labai aktualu https://jaunimofutbolas.lt/storage/pages/2025-m-jaunimaspro-programos-reglamentas.pdfKitos dvi problemos yra didesnės:* lietuvių šiaip trūksta* įvestas privalomas lietuvių skaičius sukuria dirbtinę konkurenciją ir išpučia lietuvių kainas.Įsivaizduokime, kad vakuume visų klubo žaidėjų - lietuvių ir legionierių - lygis yra toks pat, sakykim, 7/10. Tada klubas, aišku, rinktųsi lietuvius, nes a) jie labiau prisiriša prie klubo, b) atitinka fanų ir rėmėjų lūkesčius.Bet vakuumo nėra. Rinkoje lietuvių yra šimtais kartų mažiau nei legionierių, o A lygoje įvestas privalomas skaičius kelia kainas. Nes klubai pradeda draskyti dėl rinkoje esančių lietuvių. Ir gaunasi taip, kad 6/10 lygį turintis lietuvis išbrangsta labiau nei koks 8/10 legionierius. Tada į rezultatus orientuotas klubas, kokiu visada save pozicionavo Vilmos “Žalgiris”, nusprendžia, kad ims tuos tris privalomus lietuvius, bet toliau už tą pačią sumą geriau prisipirks šiek tiek geresnių legionierių.Aišku, jeigu tos privalomų 3 lietuvių taisyklės nebūtų, būtų dar blogiau, nes klubai tikrai rastų neišsemiamoje Afrikos, Pietų Amerikos ir Balkanų rinkoje pigesnių legionierių nei lietuviai.O dar viena problema, kad lietuvių trūksta ir esminėse pozicijose. Tie lietuviai, kurie išvažiuoja į užsienį, A lygos klubams jau yra nepasiekiami, o dabar rasti gerą lietuvį centro gynėją arba puolėją klubui, kuris nori tapti čempionu, yra beveik neįmanoma.Pala, o rezultatyviausias šių metų A lygos žaidėjas Eligijus Jankauskas, sakysit?Pirma, jis ne puolėjas, o saugas. Antra, esu beveik tikras, kad kitą sezoną jis bent jau pamėgins įsitvirtinti kur nors užsienyje.Nes lietuviai futbolininkai turi tą svajonę - išmėginti jėgas užsienyje, žaisti stebint 15000, o ne 500 žmonių, galbūt būti pastebėtiems rimtesnių klubų, ir čia A lygos klubai neturi jokių svertų. Kol kas - kaip sakome mes “Žalgiryje”.Ir dėlto lietuviško futbolo ekspertai sako, kad paprasčiausias būdas klubui pasilengvinti tą trijų lietuvių limitą - turėti lietuvį vartininką. Todėl iš 10 A lygos klubų šiame sezone 7 vartus gynė lietuviai.O paskutinis, bet irgi svarbus dalykas - statistika rodo, kad lietuviškam klubui parduoti legionierių yra lengviau negu lietuvį. Na, taip yra. Vadinasi, rinkdamasis legionierių tu dar perki ir didesnį estimated value iš jo kažką uždirbti.Tai kur dabar čia yra tas mažiausiai lietuvių minučių turintis Vilniaus “Žalgiris” ir ką mes toliau darysim?Nuo pat pradžių tiek Mindaugas, tiek Tadas, tiek aš sakėm, kad lietuvių klube ir pagrindinėje sudėtyje turi būti daugiau, nes tai yra tikrasis žaliai-baltas kraujas, tai yra rėmėjai, tai yra žiūrovai, tai yra fanai.Ir motyvuoti lietuviai, kurie gerai jaučiasi lietuviškame klube, dėl jo žemę nosimi išraus ir kruvinais keliais pareis.Ir prie lietuviško klubo stuburo reikia priderinti legionierius tose “tuščiose” pozicijose, su kuriais gali laimėti lygą ir kurie nežaidžia trečioje Švedijos lygoje.Pokyčiai prasidėjo iš karto tik atėjus Mindaugui ir prie komandos vairo stojus Rolandui. Lietuvių skaičius pagrinde išaugo iki keturių, o rungtynėse prieš Kauno “Žalgirį” jau buvo ir 5. Bet reikia suprasti, kad sezoną “Žalgiris” baigė su paveldėta komanda.Atėjo metas vykdyti pažadus. Sakiau per Pietų 4 sezono uždarymą kalbėdamasis su fanais, kad nereikia skubėti jiems tikėti, tiesiog žiūrėkit, kaip vykdomas pažadas po pažado. Pirmas pažadas buvo parduoti bent 1000 abonementų - check Antras pažadas - daugiau lietuvių startinėje sudėtyje. Naujas sezonas ir jį “Žalgiris” pradėjo labai aiškiai vykdydamas pažadus ir paskelbdamas “Lietuvių savaitę”, per kurią į klubą atėjo trys naujokai, visi trys galimi pagrindo žaidėjai:* klubo ir rinktinės ramstis dešiniajame gynybos šone Klaudijus Upstas, kuris jau aiškiai pasakė - absoliutus atsidavimas. Mano galva, vienas svarbiausių sezono pirkinių. * universalus saugas, buvęs rinktinės žaidėjas, tikiu, kad į ją su “Žalgirio” pagalba grįšiantis Deividas Šešplaukis* į “Žalgirį” grįžtantis didžiulį potencialą turintis Darjuš Stankevičius, vienas svarbiausių žaidėjų šio sezono “Sūduvoje”. Beje, labai gražus Darjušo sugrįžimo video Taip, “Žalgiris” neteko Motiejaus Burbos ir trečiojo vartininko Jorio Aliukonio, bet dar keli lietuviai prasitęsė kontraktus ir dabar realiai jau yra 9 lietuviai

6. Pasipriešinimas6.1. Bajorų rokošai prieš karalių XVI-XVII amžiuje6.2 Anticarinis pasipriešinimas. Trys iliuzijos6.3 1926 metų perversmas ir tarpukario pasipriešinimai6.4 Partizaninis pasipriešinimas. Pirma dalis6.5. Partizaninis pasipriešinimas. Antra dalis6.6 Antisovietinis pasipriešinimasO čia galite pasiklausyti ankstesnių sezonų:* Smetoninės Lietuvos nusikaltimai* Rinkimai Lietuvos istorijoje* Lietuvos ir Maskvos karai* Trys ATR padalijimai* Žymiausios didikų giminės Lietuvoje This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Prieš pradėdamas skaičiuoti pinigus iš karto primenu, kad jeigu dar neturite Vilniaus “Žalgirio” abonemento, tai nežinau, ko laukiate. Kol kas kaina vis dar 59 eurai sezonui, nuo Naujųjų ji kils beveik dvigubai https://kakava.lt/renginys/fk-zalgiris-2026-m-sezono-abonementas/11094/22400Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.4 milijonai eurų.Apie futbolo klubų finansus yra prirašyta šimtai knygų, bet suvokti, kas tai yra turbūt geriausia analizuojant vieno konkretaus klubo balansą ir mėginant suprasti, kas vyksta biudžetą planuojančių žmonių galvose.Tai turbūt nenustebinsiu, kad rašysiu apie Lietuvos futbolo klubus ir konkrečiai apie Vilniaus “Žalgirį”.Naujasis Vilniaus “Žalgirio” pagrindinis dalininkas Tadas Burgaila per spaudos konferenciją paskelbė, kad klubo biudžetas kitais metais sudarys 4 milijonus eurų. Optimistiškai paskelbė, neslėpsiu, šalia sėdėjusio direktoriaus Mindaugo Kasperūno veidas akimirkai suakmenėjo, bet su jais galėsiu visa tai aptarti jau netrukus pasirodysiame podcaste “Trise valtyje”, skirtame Vilniaus “Žalgirio”, lietuviško futbolo ir investicijų į futbolą vidaus virtuvei.Pradžiai paimkim šitą skaičių ir palyginkim. Su pasaulio futbolo grandais nėra prasmės lyginti, palyginkim su vidutiniokais arba futbolo klubais iš mažesnių šalių.Kodėl tai svarbu. Nes galimybė žaisti Europos taurėse ir toje loterijoje, kurioje gali laimėti vietą pagrindiniame Čempionų lygos, Europos lygos ar Konferencijų lygos etape, yra esminis futbolo klubo tikslas, masalas ir šventasis Graalis viename.4 milijonai.Su tokiais pinigais tu net negalėtum rungtyniauti Anglijos ketvirtoje pagal pajėgumą League 2, nes ten vidutinis klubo biudžetas sudaro apie 7 milijonus eurų.Vokietijoje tokie pinigai leistų žaisti ketvirtojoje pagal pajėgumą - Regionalliga, Italijoje - trečiojoje, Serie C lygoje, Ispanijoje irgi maždaug trečiojoje lygoje. Tai profesionalūs klubai, bet jokie Europos turnyrai jiems niekada nekvepės.Vienintelis būdas yra pasakiškas pasirodymas taurėje. Arčiausiai to šiemet buvo Vokietijos trečios lygos klubas “Arminia Bielefeld”, kuris pateko į taurės finalą, bet ten pralaimėjo “Stuttgart” klubui ir liko be Europos. Tai buvo vienintelis toks atvejis per 24 metus.Žiūrim arčiau mūsų - kas yra 4 milijonai Lenkijos, Čekijos ir, tarkim, Slovakijos lygose.Lenkijoje tokiu biudžetu operuoja vidutinis antros lygos klubas arba stiprus trečios lygos klubas.Čekijoje su 4 milijonais jau gali žaisti aukščiausiose lygoje, bet, aišku, tikrai nebūsi pretendentas į čempionus ar vietas Europoje.Slovakija dar arčiau Lietuvos - toks biudžetas leidžia jaustis patogiai lentelės viduryjeIr čia jau turime atvejų, kai tiek pinigų pakanka retkarčiais pažaisti Europoje - prieš pora metų Konferencijų lygoje žaidė Prahos “Bohemians 1905”, o sąlyginai kuklus ir panašų biudžetą turintis Slovakijos “Ružemberok” klubas pernai buvo per žingsnį nuo Konferencijų lygos pagrindinio turnyro.Jeigu pažiūrėtume į šių metų Konferencijų lygos pagrindiniame turnyre žaidžiančias komandas, tai darosi aišku, jog 4 milijonai yra visai konkurencinga suma.Nes čia žaidžia:* Gibraltaro “Lincoln Red Imps” - 2.3 milijono eurų biudžetas* Suomijos “KuPS” - 3.2 milijono* Čekijos Olomouco “Sigma” - 5.4 milijono* Šiaurės Makedonijos “Škendija” - 3.2 milijono* Maltos Hamrun “Spartans” - 2023 gale buvo skelbiama, kad 3.8 milijono, dabar galėjo pakilti ir iki 4-4.5 milijono Ir jiems visai neblogai sekasi - sužaidus 4 rungtynes “Sigma” turi 7 taškus, “KuPS” - 5, “Škendija” su “Red Imps” po 4 taškus ir visi pretenduoja dar pakovoti dėl vietos atkrintamosiose. O ten dar rimtesni pinigai.Todėl Lietuva turi milžinišką privilegiją prieš kitus, nes pas mus 3-4 milijonus turintis klubas privalo žaisti Europoje kiekvienais metais arba jo savininkai ir vadovai nesupranta, ką daro arba supranta, ką daro, bet ne klubo naudai.Nes Europa pasiekiama A lygoje užėmus pirmas tris vietas ar netgi ir ketvirtą, jeigu LFF taurę laimi klubas, užėmęs kažkurią iš tų trijų vietų. Šiemet taurę laimėjo “Panevėžys”, likęs lentelės viduryje, todėl “Žalgiriui” kraujas iš nosies reikėjo išplėšti trečią vietą ir paskutinį bilietą į Europą.Pasižiūrėjus į klubų pateikiamus biudžetus, supranti, kad keturi milijonai čia jau arti rekordo.Didžiausių biudžetų pavyzdžiai:Kauno “Žalgirio” futbolo klubas 2024 skelbė, jog turės 2.5 milijono eurų biudžetą, šiemet 3.1 milijoną. Aišku, 2026 metais jų biudžetas rimtai augs ir gali viršyti tuos keturis milijonus.Kauno rajono “Hegelmann” pernai turėjo milijoną, šiemet 1.35 milijonoŠiauliai pernai skelbė apie pusantro milijono, šiemet 1.3 milijonoIr dabar Vilniaus “Žalgiris”, kuris visada buvo turtingiausias klubas.2024 metų pradžioje skelbtas 3.36 milijono eurų biudžetas2025 metų pradžioje skelbtas 4.1 milijono eurų biudžetasAbiem atvejais tuometė klubo direktorė Vilma Venslovaitienė nurodė tai, kaip pesimistinį biudžetą. Optimistiniu atveju (o tai reiškė gerą pasirodymą Europoje) buvo minimi 7.2 ar net 7.6 milijonų eurų biudžetai.Bet tai kas nutiko, kad šiemet nepavyko surinkti net ir pesimistinio biudžeto ir virš Vilniaus “Žalgirio” buvo pakibusi reali bankroto grėsmė.Nutiko vienas ar net abu apibūdinimai, kuriuos kiek aukščiau skyriau klubų vadovams. Bet kad būtų dar aiškiau pažiūrėkime į šių metų “Žalgirio” biudžetąPesimistiniame variante klubo pajamos turėjo būti: 4,047 milijono eurų* 2.355 milijono iš UEFA premijų* 1.5 milijono iš Vilniaus miesto savivaldybės* 0.327 milijono iš rėmėjų* 0.125 milijono iš bilietųČia, beje, duomenys iš dalininkų patvirtinto biudžeto ir jie nesueina, nes sudėjus visas pajamas gauname skaičių 4.307 milijono. Tačiau turbūt stebėtis nereikėtų, nes biudžeto eilutėje visu rimtumu yra įrašyti tokie dalykai:Viešbutis - pajamos 30 000 eurųX rėmėjas (parama NT) - pajamos 90 000 eurų.Ar jos buvo, ar nebuvo, ir kaip gali tame pačiame dokumente pajamos skirtis beveik 300 000 eurų išsiaiškins auditas.Bet esmė yra tos UEFA premijos: atmetus solidarumo lėšas bei išmokas už į rinktinę kviečiamus klubo žaidėjus, “Žalgiris” visu rimtumu biudžetavosi 1.575 milijono UEFA premijų už sėkmingą pasirodymą Europoje.Nes nu, o kaip kitaip. Ką mes, lochai, neperžengsime pirmo Čempionų lygos atrankos etapo?Nutiko taip, kad “Žalgiris” gavo nuo Maltos komandos Čempionų lygoje, tų pačių mano jau minėtų Hamruno Spartans, po to gavo nuo Šiaurės Airijos komandos Konferencijų lygoje ir baigė pasirodymą su 525 000 eurų priziniu fondu.Lygiai minus milijonas, kuris ir galėjo nuskandinti klubą, nes nei vienas iš esamų dalininkų neturėjo jokio noro savais pinigais uždengti atsivėrusią milijoninę skylę.Man sakė futbolo žmonės - tai visi klubai taip planuoja tikėdamiesi geriausio. Tai sėkmės visiems jiems, nes pastatyti klubo biudžetą ir likimą ant dviejų rungtynių rezultatų (o Maltos atveju - ant vienuolikos metrų baudinių serijos) yra turbūt netvariausias modelis, koks tik gali būti.Dar viena įdomi biudžeto planavimo ypatybė buvo ta, kad klubo vadovus realiai domino tik savivaldybės parama ir UEFA premijos. Visa kita buvo surašyta tiesiog kad būtų - be pagrindinio rėmėjo “Betsson” pajamų iš rėmimo beveik nebuvo planuojama (vis dar nežinau, ką tai reiškia “Viešbutis” arba “X rėmėjas (NT)”, iš abonementų pardavimų buvo planuojama 5000 eurų (panašiai ir gavosi, gal kiek daugiau, nes buvo parduota 118 abonementų), iš A lygos bilietų per visą sezoną - 20 000 eurų. Arba maždaug po 1100 eurų per rungtynes.Kitaip tariant - miesto pinigai yra, Europoje kažką nuveiksim, viskas bus OK, kam čia dar daugiau sukti galvas.Vienintelis tvarus dalykas buvo tas, kad atlyginimų suma neviršijo biudžeto dalies, kurią rekomenduoja futbolo vadybos profesionalai. Jeigu Vladimirui Čeburinui nebūtų mokama tris kartus A lygos vyr.trenerio vidurkį viršijanti alga, tai tas procentas būtų dar geresnis.Bet pamirškime Vilmą ir grįžkime prie naujojo “Žalgirio”. Iš kur atsiras Tado Burgailos paminėti keturi milijonai, jeigu klubas neplanuoja toliau žaisti rusiškos ruletės su europiniais pinigais.Blogiausia, kas galėtų būti - jei naujasis klubo savininkas finansines svajones pradėtų vykdyti dėdamas savus pinigus. Lietuvoje dar nebuvo tokios ilgalaikės sėkmės istorijos, nes anksčiau ar vėliau turtingam savininkui šitas žaisliukas pabosta arba pasidaro per brangus.Kaip sakė Gediminas Žiemelis - įdėjau į “Wolves” 10 milijonų, o net geros emocijos negavau.Tai su Vilniaus “Žalgiriu” taip nebus. Ir pats Tadas Burgaila nuo pat pradžių sako - klubas turi būti tvarus, išlaikyti pats save ir augti dėl savo sėkmingo darbo ir žaidimo aikštėje.Dėlioju skaičius, bet iš karto įspėju - čia yra tik mano projekcijos, o oficialų biudžetą klubas paskelbs tada, kai jis jau bus oficialus.Aiškios pajamos 2026 metų sezonui* 1.5 milijono eurų parama iš Vilniaus miesto savivaldybės* 0.325 milijono eurų garantuota UEFA premija vien už dalyvavimą Konferencijų lygoje. Tai garantavo su krauju išplėšta trečioji vieta A lygoje.* 0.1 milijono UEFA Solidarumo lėšos, jos bus skiriamos, jeigu klubas nenužygiuos Europoje iki pagrindinių etapų. Jos šiaip sudaro apie 0.3 milijono, bet į krizę patekęs “Žalgiris” jau dalį gavo anksčiau ir sugebėjo išmokėti algas ir pabaigti sezoną iki atėjo naujųjų savininkų stabilizuojanti finansinė injekcija.* 0.15 milijono pagrindinio rėmėjo “Betsson” parama* 0.16 milijono techninių rėmėjų “Hummel” barterinė parama, bet ji įskaičiuojama į biudžetą, nes antraip klubui pačiam reikėtų pirktis ekipiruotę visoms komandoms.Tai koks garantuotas pinigų kapšas? 2.235 milijono eurų.Iš kur likusieji? O čia ir prasideda darbas, kurio iki šiol gerbiamas Vilniaus “Žalgiris” nelabai dirbo.AbonementaiRealu tikėtis, kad bus parduoti 2000 abonementų iki sezono pradžios: 1600 bendrieji pardavimai ir 400 ištikimųjų fanų.Tai sudaro apie 140 000 eurų, kadangi yra kelios kainų kategorijosRungtynių bilietaiSezoną sudaro apie 20 rungtynių: (18 A lygos plius taurė). Daug dirbdamas klubas privalo parduoti bent po 400 bilietų už protingą kain

Vienas pagrindinių į kryžiaus žygį prieš LRT pakilusių ir šlapią rudojo narcizo svajonę įgyvendinančių politikų klyksmas kaip tame Muncho paveiksle - kad LRT tarnauja vienai politinei jėgai, yra landsberginių irštva ir konservatorių ruporas, o “Auksiniame prote” visada žaidžia bent vienas Landsbergis.Šitą klyksmą mielai atrajoja tūkstančiai tikrų ir netikrų “Nemuno aušros” palaikytojų socialiniuose tinkluose.Netgi ir, regis, blaiviai mąstantys pradeda kartoti argumentą apie vienos partijos tiesą.Ant Žemaitaičio skvernų į Seimą įskraidinti atsitiktiniai “Nemuno aušros” pakalikai irgi atidirbinėja šefui rašydami užklausimus, kurie turėtų įrodyti, jog LRT dirba konservatoriams, o jeigu atsakymo nebus - vadinasi, irgi įrodymas, kad LRT turi ką slėpti.Štai toks Seimo narys Karolis Neimantas pareikalavo iš LRT generalinės direktorės pateikti skaičius, kiek ir kokių politikų dalyvavo pagrindinėse Lietuvos televizijos ir radijo politinėse laidose. Ir pateikė išsamų laidų sąrašą bei terminą - nuo praėjusio lapkričio vidurio iki šio lapkričio vidurio.Užklausos tikslas skaidrus kaip naminukė Šilutėje - priversti priešininkus arba a) mesti resursus į skaičiavimą, čia sena, veiksminga ir išmėginta teisininkų gudrybė - užpilti kitą pusę reikalavimais pateikti dokumentus, b) arba ignoruoti ir - “ką ir reikėjo įrodyti” - pripažinti, jog ten sėdi tik konservatoriai, kurie naudojasi visuomeniniu eteriu ir skleidžia propagandą, kad Lietuvoje ne viskas yra gerai.Aš esu įpratęs greitai tvarkytis su dideliu kiekiu duomenų - pinigais biudžetą pildantys čekutininkai dabar su liūdesiu gali pritardami linguoti galva - tai atsikėliau šiandien anksčiau, prisėdau ir peržiūrėjau tas laidas, kurių reikalavo Karolis Neimantas.Gerai, šiek tiek pasilengvinau darbą - neklausiau radijo laidų, nes vis dėlto TV laidos turi šiek tiek didesnį poveikį, bet televizijos laidas peržiūrėjau labai atidžiai ir nuosekliai nuo to praėjusio lapkričio.Ir tendencijos yra labai aiškios. Pradėkime nuo politinių diskusijų flagmano - LRT forumo, kurį nuo rudens veda Edmundas Jakilaitis, o anksčiau Deividas Jursevičius, ir LRT forumas sulaukia daugiausiai dėmesio iš valdančiųjų rėmėjų, kad ten tai jau tikrai į vienus vartus viskas varoma.LRT forumas Skaičiuojam politikus ir prezidentūros atstovus.Daugiausiai kartų LRT forume dalyvavo LSDP - 22 kartus ir konservatoriai - 19 kartų. Iš LSDP daugiausiai kartų buvo Motuzas ir Olekas. Iš TS-LKD buvo įvairūs politikai, bet daugiausiai kartų Kasčiūnas ir Skaistė.Demokratų sąjunga buvo net 7 kartus, o Skvernelis - 3 kartus.Bet čia tik nuo rugsėjo, o nuo praėjusio gruodžio demokratai buvo 9 kartus, daugiausiai Jeglinskas - 3 kartus ir čia svarbu atskirti, nes tada jie buvo pozicijoje.LVŽS dalyvavo 7 kartus, du kartus Gaižauskas ir Ąžuolas. Penkis kartus jau būdama pozicijoje. Prezidentūra 5 kartus - tris kartus pats prezidentasLiberalai - 7 kartai, 4 kartus Čmilytė - Nielsen.Nemuno aušra - 4 kartai, du kartus Žemaitaitis.Kadangi demokratus reikia padalinti, tai pozicijos vs opozicijos santykis “TV forume” yra 40:35. Jeigu Prezidentūrą priskirtume prie pozicijos, tada 45:35Lietuva kalba Keliaujam toliau. Dar viena populiari ir įtakinga LRT diskusijų laida - “Lietuva kalba”Čia lyderiai - LSDP, kurie dalyvavo 16 kartus. Asmenybės labai įvairios.Antroje vietoje gerokai atsilikę konservatoriai - 10 kartų ir iš jų 3 kartus Kasčiūnas.Liberalai dalyvavo 6 kartus, LVŽS 5 kartus ( 3 kartus būdama pozicijoje), Nemuno aušra 3 kartus.Tuo metu pozicijoje buvę demokratai 3 kartus, o perėję į opoziciją - 2 kartus. Prezidentūrai 2 kartus atstovavo patarėjaPozicija vs opozicija 25:20, jeigu pridedam prezidentūrą 27:20SavaitėApžvalginė laida “Savaitė” turi tik vieną interviu poziciją ir neretai ten būna ne politikai, bet politikai atrodo taip:LSDP - 7 kartaiDemokratai - 2 kartai opozicijoje ir 3 kartai pozicijojeTS-LKD - 3 kartaiPozicija vs opozicija 10:5Dienos tema Ir dar lieka “Dienos tema”, kur dažniausiai pasirodo politikai. Ir čia, regis, visiškai vieni vartai valdančiųjų naudaiLSDP laidoje dalyvavo net 62 kartų. Daugiausiai - 9 kartus buvo Paluckas, 8 kartus Šakalienė ir Sinkevičius, 7 kartus Ruginienė, 5 kartus KondratovičTS-LKD dalyvavo 22 kartus. Daugiausiai kartų - po 6 kartus Kubilius ir Kasčiūnas.Demokratai dalyvavo tik 3 kartus būdami opozicijoje, bet 17 kartų būdami pozicijoje ir iš jų net 9 kartus Saulius Skvernelis.Nemuno aušra - 6 kartus, visus kartus Žemaitaitis, LVŽS - 4 kartai, 2 kartus būdama opozicijoje, liberalai - 5 kartus, iš jų keturis kartus Čmilytė-Nielsen.Ir Prezidentūra dalyvavo 20 kartų, iš jų 11 pats prezidentasPozicija vs opozicija 87:31. Pridėjus prezidentūrą 107:31, skamba kaip labai nelygios Lietuvos moksleivių krepšinio lygos rungtynės.Ir susiveskime visus galus. Keturiose pagrindinėse LRT politinėse laidose nuo 2024 lapkričio vidurio iki 2025 lapkričio pabaigos partijos dalyvavo taip:LSDP: 107 kartaiTS-LKD: 54 kartaiDemokratų sąjunga būdama pozicijoje: 32 kartusPrezidentūra: 27 kartaiLiberalų sąjūdis: 18 kartųDemokratų sąjunga būdama opozicijoje: 14 kartųNemuno aušra: 13 kartųLVŽS: 10 kartų būdama pozicijojeLVŽS: 6 kartus būdama opozicijojeGalutinis rezultatas pozicija vs opozicija 162:92, o jeigu prie pozicijos pridėtume dar ir prezidentūrą, tai būtų 189:92Tai turbūt akivaizdu, kad gruodžio 9 dienos protestas turėtų būti dėl to, kad valdančioji dauguma yra užvaldžiusi LRT ir okupavusi daugiausiai geriausio eterio laiko.O jeigu rimčiau - visiškai normalu, kad valdančiosios daugumos partijos, kad ir kokia ji būtų, gauna daugiau eterio, nes jie priiminėja daugiau sprendimų ir turi atsakyti į daugiau klausimų. Kol opozicija gauna savo dalį visuomeninio eterio atsverti savigyrai, kaip viskas Lietuvoje yra nuostabu, tol galima pasveikinti jauną mūsų demokratiją.Karoli Neimantai, tikiuosi, esate patenkintas. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com

Šiandien priešpaskutinė diena pasinaudoti 40% nuolaida naujiems prenumeratoriams visoms narystėms vieneriems metamsAtsiprašau, Aisti, bet negalėjau atsispirti pagundai tokią nuotrauką įkelti - tuo labiau, kad daryta dar prieš 2019 metų rinkimus, ji puikiai atspindi mūsų pokalbio esmę ir tas viltis, kurias ir pats Aistis dėjo į Nausėdą.O dabar jis tapo vienu aštriausiu prezidento kritiku ir per šią valandą mes keliaujam per tai, ko Nausėdos komanda iš jo tikėjosi, ką gavo, kokias didžiausias klaidas padarė patys ir leido padaryti prezidentui. Kada aktyvavosi prezidento tamsieji bruožai ir kodėl neatsirado nieko, kas galėtų juos nugesinti. Taip pat kalbam apie komunikaciją - ar Aistis imtųsi dalyvauti kurios nors partijos renginiuose ir juos mokyti ir ar mes nepersistengiam su žanro grynumu. Ir kodėl Aistis sako - jeigu politikas jums rimtu veidu kalba apie tautos telkimą, jis meluoja. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Thank you Artūras Anužis, Marius Kazlauskas, Vilija, Andrius Pavelko, Rūta Putnikienė, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comKas kam yra apeliacija Lieku skoloj ar skolingas neliksiu? Brokas ir Kaunas Didžiausias būsimojo KAM ministro pliusasStartuperiai ir Uždarbis.lt Geriau veikiantis GoogleKai krepšininko siela plati kaip upė PJ Amber ir Pauliaus viceprezidento ticketas Paulius ima kalbėti kaip rytfanisNausėda ir Chat GPTKitas Žalgiris ir raudonmedžio baldai federacijoje S…

Kronikas paprastai sudaro 5-6 skirtingi straipsniai, bet pagrindinis tekstas toks didelis, kad kol kas publikuoju jį vieną, o po kelių dienų bus ir antra Kronikų dalis, kurioje aptarsime dirbtinį politiką, naujus serialus, naujus mano projektus, bestselerius, spektaklių apžvalgas ir kitus dalykus. Prieš pradėdamas Kronikas dar primenu apie du dalykus, kur pravers šilti drabužiai ir gera nuotaika. Turbūt jau skaitėte ir girdėjote apie dramas Vilniaus “Žalgiryje”, kuriose ir man tenka dalyvauti, bet sekmadienį yra itin svarbios rungtynės kovoje dėl A lygos bronzos, o gal net ir sidabro, todėl labai kviečiu prisijungti prie manęs ir atvykti į stadioną palaikyti “Žalgirio”. Nemokamą bilietą galima gauti čia: https://fkzalgiris.short.gy/huoMKVRungtynių pradžia 18:25, bet jei planuojate atvykti su šeima ir vaikais - būkite anksčiau, bus pramogų vaikams, karštų gėrimų ir karšto maisto. O antradienį dar vienas kvietimas į jau kitokį fantastišką renginį - tiesioginę operos “Makbetas. Pakartojimo nebus” transliaciją Vilniaus Rotušės aikštėje. Operos pradžia - 19 valanda, prieš ją dar aš vesiu specialią laidą, kur šiek tiek daugiau papasakosime apie patį “Makbetą” ir ką reikėtų žinoti galbūt pirmą kartą operą stebinčiam ir klausiančam žmogui. Taip pat bus galimybė įsigyti karštų gėrimų, todėl irgi siūlau nepraleisti unikalios patirties. O dabar keliaujam į Kronikas: Didžioji pergalė Planavau pagrindinį tekstą skirti Dirbtiniam Žemaitaičiui, bet šitą galima šiek tiek atidėti, nes tikrai seniai taip nesidžiaugiau, kaip penktadienį išgirdęs Vilniaus apygardos teismo verdiktą byloje prieš Artūrą Orlauską, INIT televiziją ir įmones, kurios susijusios su Rūtos Janutienės OpTV ir Giedrės Gorienės Komentaras TV. Dabar puiki proga išnagrinėti teismo nutartį, bet prieš tai dar priminsiu, koks buvo kelias iki šio sprendimo. O jis buvo žiauriai ilgas, nes ieškinys buvo pateiktas daugiau kaip prieš trejus metus - 2022 spalio viduryje. Apie kai kuriuos teismo posėdžius esu rašęs labai išsamiai, tai nesiplėsiu, bet žinant bylos pabaigą, jums gali būti visai įdomu paskaityti apie jos eigą: Štai čia 2024 kovą teisme pirmą kartą pasirodo pats Orlauskas ir kokius argumentus jis dėlioja Čia yra pilna jo pasisakymo, kuris truko du teismo posėdžius analizėČia mano baigiamoji kalba ir atsakovų argumentų reziumėIr mano video įvertinimas šių metų kovą po pirmosios instancijos teismo sprendimo Čia gal stabtelsiu ir priminsiu pirmojo teismo sprendimą. Taigi teismas pripažino, kad Orlauskas pažeidė ieškovų garbę ir orumą, bet tik dalyje ieškinio. Pagal teismo sprendimą - Orlauskas būtų turėjęs pašalinti 6 savo laidų dalis ir padengti neturtinę žalą: 13 000 eurų man ir 8 000 eurų Laisvės TV Tačiau teismas nusprendė atmesti mūsų ieškinį kitiems atsakovams, kurie transliavo Orlausko laidas. Mes būtume turėję padengti jų bylinėjimosi išlaidas - apie 16.7 tūkstančio eurų. Tada teismas vėl labai sudėtingai skaičiavo bylinėjimosi išlaidų padengimą – gavosi taip, kad Orlauskas turės padengti mums apie 6,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, o mes jam 8 tūkst. eurų.Todėl Orlausko advokatas Dominykas Vanhara suskaičiavęs dar ir mūsų patirtas bylinėjimosi išlaidas nusprendė, kad principe jis bylos gal ir nelaimėjo, bet ir mes nelaimėjom, nes nors ir Orlauskas pažeidė garbę ir orumą, bet mums tai brangiai kainavo Natūralu, kad mes su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu (ypač dėl trijų kitų atsakovų atkabinimo) nesutikome ir pateikėme apeliacinį skundą. Tą patį padarė ir visi atsakovai. Na, bet jeigu taip skaičiuoti tik finansiškai (nors esmė vis tiek teismo pripažinimas, kad buvo pažeminta garbė ir orums), tai galima susivesti galus: * Orlauskas moka 21 000 eurų neturtinės man ir Laisvės TV * Mes mokam Orlauskui apie 1.5 tūkstančio bylinėjimosi išlaidų* Mes mokam kitiems atsakovams jų bylinėjimosi išlaidas - 16.7 tūkstančio eurų* Ir liekam su savo bylinėjimosi išlaidomis - virš 50 tūkstančių eurų, kuriuos sucrowdfundino Laisvės TV bendruomenė. Tai not great not terrible. Dabar žingsnis po žingsnio skaitom ir analizuojam, ką ir kodėl nusprendė Vilniaus apygardos teismas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje visi ginčo teiginiai turi būti vertinami platesniame kontekste, nes sudaro bendrą visumą, o ginčo teiginių aplinkybės, išsakymo tikslas, tonas ir sisteminis pateikimas analizuotini atsižvelgiant į tai, kad ginčo teiginiai prasmę įgauna juos nagrinėjant kartu su visos laidos turinio sąlygomis.Ginčo teiginių yra 63 ir apeliacinis teismas eina žingsnis po žingsnio, kai kurių nevertindamas, bet dėl daugelio pasisakydamas ir pripažindamas juos neatitinkančiais tikrovės ir turinčios neigiamos įtakos reputacijai, garbei ir orumui. Štai keli pavyzdžiai iš teismo vertinimo Nėra pagrindo šių teiginių vertinti kaip išsakytos nuomonės, kadangi minėtu teiginiu yra išsakoma aiški žinia apie neskaidriai gaunamas lėšas, korupciją, kuri yra neleistina ir vienareikšmiškai žeminanti žinia. Teiginio formuluotė nėra vertinamojo pobūdžio, priešingai, pateikta sakinio struktūra leidžia žiūrovui susidaryti įspūdį, kad pateikiama informacija yra patikrinta ir žinomaTeisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo deklaratyvūs teiginiai niekaip nepagrindžia jo išsakyto teiginio. Atsakovo pateikti argumentai niekaip neįrodo, kad ieškovai keičiant grivinas gavo finansinę naudą. Vertinant Teiginį visos išsakytos laidos kontekste, spręstina, kad Teiginys turėjo realios neigiamos įtakos ieškovų žinomumui ir statusui, reputacijai.Nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas A. B. Tapinas būtų teistas, todėl teismas vertina, kad atsakovas niekaip nepagrindė savo nurodomos informacijos, todėl minėtas teiginys laikytinas neatitinkančiu tikrovės.Dėstomi argumentai iš esmės susiję su siekiu pažeminti ieškovą A. B. Tapiną, pavaizduoti jį kaip atitinkamas neigiamas/ribotas protines savybes turintį asmenį. Pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad teiginys yra žeminamojo pobūdžio <…> Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į visą išsakytą turinį matyti, kad šis teiginys nukreiptas į siekį pažeminti, sumenkinti ieškovą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant visą minėtą turinį matyti, jog dėstomi argumentai iš esmės susiję su siekiu paskleisti informaciją apie tai, jog ieškovas neabejotinai yra parsidavėlis bei valstybės išdavikas. Tokie teiginiai vienareikšmiškai yra žeminamojo pobūdžioApie Bayraktar kainą ir pirkimą Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, prieš paskleisdamas nuomonę, sąžiningai rinko duomenis jai pagrįsti, tačiau dėl objekto specifikos tikslūs duomenys, kaina, komplektacija ir pan. atsakovui objektyviai negalėjo būti prieinami, todėl atsakovas pakankamais faktais pagrindė teiginyje išsakytą nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka iš esmės - priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įvertinus visos laidos kontekstą matyti, kad šio teiginio esmė yra tokia, jog ieškovai pasisavino didelę dalį Bayraktar akcijos metu surinktų lėšų. Byloje nustatyta, kad atsakovas šių savo teiginių niekaip nepagrindė, neįrodė.Vertinant visą laidos turinį, matyti, jog yra tęsiamas aiškinimas apie tai, kad ieškovai nesąžiningi, apgavo visuomenę ir pasisavino 3 milijonus eurų vykdant Bayraktar akciją.Vertinant teiginio turinį bei kontekstą, kiekvieno vidutinio žiūrovo suprantama, jog ieškovai nesąžiningai pasisavina didžiules pinigų sumas. Teiginio formuluotė, jo kategoriškumas leidžia daryti išvadą, kad ieškovai, vykdydami savo veiklą, neskaidriai pasisavina suaukotas lėšas. Minėtas teiginys neabejotinai yra žeminamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad paskleistos žinios apie ieškovų neskaidriai vykdomą veiklą atitinka tikrovęPirmosios instancijos teismo vertinimu, išsakydamas šį teiginį, atsakovas turėjo tam faktinį pagrindą, kadangi byloje nėra ginčo, kad ieškovo A. B. Tapino kelionė į pokerio turnyrą vyko pasibaigus lėšų Bayraktar dronui rinkimo akcijai. Atsakovo nuomonė, nors ir kritiška, neperžengė etiško nuomonės reiškimo būdo. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nes šį teiginį vidutinis žiūrovas gali suprasti kaip tiesą, faktą, jog A. B. Tapinas išvažiavo į užsienį žaisti pokerio būtent iš suaukotų pinigų ir juos pralošė. Vidutinis žiūrovas šiuos teiginius neabejotinai vertina kaip žinią, jog ieškovas žaisdamas azartinius žaidimus pralošia Bayraktar akcijos metu suaukotas lėšas. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, teiginio kalba yra itin įžeidi, turint siekį sumenkinti ieškovą. Byloje nustatyta, kad atsakovas šių savo teiginių niekaip nepagrindė, neįrodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas paskleidė žinią apie ieškovą, kuri neatitinka tikrovės. Spręstina, kad Teiginys žemina ieškovo A. B. Tapino garbę ir orumą.Čia tik keli pavyzdžiai, bet bendrą vaizdą apie teismo kolegijos argumentus galima susidaryti. Neturtinė žalaPirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimas vertinamas vidutiniškai 1 000 Eur suma. Čia viskas aišku - apeliacinis teismas sutinka dėl sumos dydžio, tačiau jis padidina teiginių, už kuriuos turi būti atlygintina, kiekį: Nustatyta, kad ieškovo A. B. Tapino garbė ir orumas buvo pažeisti 39 kartus (teiginiai Nr. 2, 4, 5, 6, 8, 9, 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 27, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 45, 48, 49, 50, 52, 57, 58, 59, 60, 62, 63), o VšĮ „Laisvės TV“ – 28 kartus (teiginiai Nr. 2, 4, 5, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42, 48, 50, 52, 57, 59, 60, 62), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui A. B. Tapinui ir 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui VšĮ „Laisvės TV“, t. y. kiekvienam ieškovui priteisiant po 1 000 Eur neturtinės žalos už kiekvieną ieškovų garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją žeidžiantį teiginį, yra pakankama satisfakcija už padary

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com“Eridano” leidykla ir fantastinių knygų kontrabanda iš Piterio Geriausios ir blogiausios “Eridano” knygos Žmonos rankinės faktūra knygose Fantastikos populiarinimas ir rašančiųjų konkursai Kodėl leidyklos bijo žodžių “lietuviška fantastika” Tarpkario Lietuvos ir sovietmečio fantastika Kaip ateina idėjos rašyti fantasy ir k…

This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Prireikė dviejų mėnesių totalinio chaoso, bet XX vyriausybė pagaliau suformuota. Ir ironizuojant - man su Šarūnu Černiausku turbūt reikėtų pasakyti “atsiprašome”. Dar be tragikomiškos kultūros ministro figūros jau buvo aišku, kad atsisakiusi kelių stiprių ministrų ir turinti premjerę, kuri jau rodo, jog nėra ir vargu ar bus savarankiška figūra, Vyriausybė bus gerokai silpnesnė nei ankstesnė. Kelios pozicijos verčia kraipyti galvą, bet, aišku, vyšnią ant torto uždėjo kultūros ministro Adomavičiaus paskyrimas. Gal tik ne vyšnią, o supuvusį raviolį su salmonelėmis ir uždėjo ne kas kitas, o Remigijus Žemaitaitis, kuris yra absoliutus šitų arklių mainų melodramos laimėtojas. Nekeisdamas savo retorikos, kuri taip patinka jo rinkėjui, jis sugebėjo įvaryti socdemus ir prezidentą į tokį kampą, kad bandančiam išskleisti povo plunksnas valstybės vadovui riktelėjus, kad su teroristais jis nesidera (ir daug kam, man taip pat patikėjus) jau po kelių dienų teko suvalgyti savo žodžius kaip tą jau tautosaka tampantį Drukteinio kaklaraištį. Aišku, galima sakyti, prezidentas nepakeitė pozicijos - jis su teroristais nesiderėjo. Jis tiesiog padarė viską, ką teroristai jam liepė. Ir reikalavimas buvo toks aiškus, kad nei kultūros ministro biografijos detalės, nei koldūnai su salmonelėmis ar magiškąjį realizmą primenantis jo prisistatymas Prezidentūroje, jokie kultūrininkų protestai negalėjo to pakeisti. O teroristų nurodymas, pateiktas praėjusią savaitę prezidentui ir socdemams, turėjo būti maksimaliai paprastas - gerai, mes atiduodame Energetikos ministeriją ir Vaičiūną, turėkitės, mes paimame Kultūros ministeriją, bet tada jūs neturite jokio balso, negalite net pyptelti dėl to, ką mes parinksime ministru. Mes teikiam - Ruginienė be ginčų teikia prezidentui - prezidentas be ginčų pasirašo dekretą. Ar aišku? - paklausė teroristai. Aišku,- atsakė pagrindiniai rinkimų laimėtojai ir aukščiausias valstybės vadovas,- padarysim viską, ką liepsit, tik nežudykit įkaitų. Tam tikrą racionalę jų veiksmuose galima įžvelgti - Skardžiaus šešėlis virš energetikos buvo toks bauginantis, kad reikėjo gelbėti situaciją bet kokiais būdais. Tokiais, kokius padiktavo Žemaitaitis. Literatūroje tai vadinama “moraliai neįmanomais pasirinkimais”, bet, kaip žinia, moralė yra ne šio pasaulio dimensija, kaip sakė vienas buvęs valstybės bankininkas, todėl buvo pasirinkta gelbėti energetiką aukojant kultūrą. Tam tikrą racionalę ir čia galima įžvelgti - kultūros laukas Lietuvoje daugialypis ir atsiradus tokiam svetimkūniui kaip makaronų fabriko direktorius, galimos dvi išeitys: * Kaip dažniausiai būna, kultūrininkai paburbės, eis dirbti toliau, susitaikys su situacija ir Nemuno aušra galės tvarkytis ministerijoje kaip nori. * Tarp kultūros žmonių atsiras daugau aktyvistų su kietu stuburu nei būtų energetikoje, kurie nenurims, protestuos, piketuos, boikotuos ir galiausiai sugebės apginti šitą lauką. Toks kaip ir win-win gaunasi. Arba prisitaikys, arba apsigins. To turbūt labiausiai laukia ir pats Nausėda, jau spėjęs pasakyti, kad ministro kėdė neamžina ir jeigu jau kažkas bus labai ne taip, tai gali būti jam parodytos durys. Tačiau Nausėda niekaip negali atsiplauti atsakomybės už šitą veiksmą. Ir čia vėl galimos dvi išeitys: * Kultūrininkai paburbuliuoja, vienas kitas protestas ir viskas grįžta į savo vėžes. Nausėda atidarinėja Lietuvos kultūros sezonus, teikia premijas, sveikina Knygų mugės dalyvius, kalba apie kultūros reikšmę, visi klausosi ir lankstosi. * Vėlgi kietojo stuburo ir nepasidavimo faktorius lemia, kad prezidentas nuolat ir nuolat gauna ragauti tų savo paties pervirtų ir neskanių makaronų. Iš jo rankų nebenorima priimti premijų, jis tampa nepageidaujamas įvairiuose kultūriniuose renginiuose arba ten, kur jis dalyvauja vyksta įvairūs socialiniai protestai ir performansai, kurie tokiam narcizui ir savimylai kaip mūsų prezidentas gali būti itin skausmingi. Kol kas kultūros sektorius labai piktas - protesto mitinge buvo kalbama apie prezidento išdavystę, lemiamą mūšį, streikus ir boikotus. Rytoj asamblėjoje bus aptariami tolimesni veiksmai.Pasirodęs prezidento patarėjas, kuris mėgino kalbėti visiškus blėnius apie prezidento ir kultūros žmonių vienybę buvo nušvilptas. Bet jis dar spėjo pasakyti gerą frazę - “jog labai tiki, kad šitie šūkavimai padės nuleisti garą ir toliau žygiuoti į priekį”. Štai ko jie tikisi. Kad kultūrininkai išsisakys, nusiramins ir jokių tęstinių akcijų didesnių nebus. Na, atsistatydino vienas architektas, pakeisim kitu. Ir čia bus didžiausias išbandymas visiems kultūros gynėjams. O pirmas testas jau visai šalia. Spalio 5 dieną prasideda Lietuvos kultūros sezonas Italijoje. Inauguraciniame koncerte, kuriame dalyvaus abiejų šalių prezidentai ir pagal visą logiką turėtų dalyvauti ir naujasis kultūros ministras, M.K.Čiurlionio provaikaitis ir mūsų muzikos žvaigždė Rokas Zubovas atliks Čiurlionio kūrinius kartu su Italijos styginių kvartetu. Jeigu renginys bus sklandus, jeigu prezidentas šypsosis, spaus rankas ir kalbės apie kultūros svarbą tarptautiniuose santykiuose, jeigu niekas net necyptels apie tai, kas ką tik įvyko Lietuvoje, vadinasi, greičiausiai matysim pirmąjį variantą. Ir tada Žemaitaitis su savo paklusniu įrankiu kultūros ministro kėdėje galės imtis reikalų, o jų tikrai yra:* Visas kovos su dezinformacija planas galės keliauti į šiukšlių dėžę. * Per įvairius rėmimo fondus atkeliaujantys regioninės žiniasklaidos pinigai galės būti perskirstomi teisingai rašysiančioms ir rodysiančioms priemonėms ypač artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams. Ironiška, kad nuo pagyrų “Nemuno aušrai” regionuose labiausiai gali nukentėti tie patys socdemai. * LGBTQ, lygių teisių, multikultūriškumo temos galės keliauti į šiukšlių dėžę. Su tuo susiję projektai bus masiškai cancelinami, nukerpamas finansavimas ir panašiai. * Žemaitaitis jau sudėliojo savo viziją, kaip turėtų būti formuojamas požiūris į istoriją, vadindamas profesoriaus Bumblausko įžvalgas vėjais ir žavėdamasis kvaziistorine knyga apie Sarmatiją. * Protestuojantys arba aktyvesni kultūros įstaigų vadovai galės būti pakeisti partijos ir ministro lojalistais. Sakot, kad čia kažkokią distopiją piešiu. Minkštoji galia arba kultūros lauko užvaldymas yra vienas prioritetų savo demokratiją prarandančiose šalyse. Ir čia nereikia imti pavyzdžiu rusijos, kur kultūra jau seniai tapo klusnia kruvino režimo tarnaite. Vengrija valdo kultūrą ir žiniasklaidą per pinigus, valdžios kritikos beveik nelikę, kultūrinių įstaigų vadovais sustatyti Orbano valdžiai tinkantys žmonės. Lenkija faktiškai sunaikino nacionalinį transliuotoją, nepriklausomi kultūriniai festivaliai liko be finansavimo, vėlgi “skaldyk ir valdyk per pinigus”. Turkijoje lygiai taip pat sėkmingai kultūra valdoma per pinigus. Ruginienė ramina - jei ministras dirbs blogai, bus pakeistas. Tai čia irgi du dalykai:* Jeigu jis įgyvendins mano jau minėtus dalykus, vadinasi, dirbs gerai partijos akyse. * Ir kas pasikeistų, jei Adomavičius būtų nuimtas? “Nemuno aušra” pastatytų kitą, gal dar beviltiškesnį ir dar ištikimiau vykdantį partijos nurodymus. Tai klausimas išlieka esminis - ar užteks kultūros žmonėms drąsos, išminties, sveiko įžūlumo ir svarbiausia - kantrybės (nes procesas ne vienkartinis, o ilgas ir sekinantis) apsiginti patiems ir apginti kitus. Kol kas prognozės nykios, nes labai aštriai Adomavičiaus paskyrimą kritikuojanti menotyrininkė, Nacionalinės premijos laureatė Agnė Narušytė sako - “buvo svarstomi ir nebendradarbiavimo variantai. Nežinau, kiek ta nebendradarbiavimo politika bus įgyvendinta, nes vis dėlto tai priklauso nuo konkrečių žmonių, nuo vadovų ir visada reikia apsvarstyti, kokios bus pasekmės“.Deja, taip. Ir kai bus apsvarstytos tokių boikotų ir protesto prieš šalies vadovą pasekmės, daug kam gali atsirasti labai daug kitų reikalų. Tačiau noriu tikėti, kad bendromis pastangomis vis dėlto stuburas bus atrastas, šita gėda nebus pamiršta ir sušluota po kilimu, o prezidentas turės pajusti savo sprendimo pasekmes. Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comLyčių nelygybė moksle arba įprasta diena ofise Kaip sudėlioti lyčių balansą įvairiuose projektuosePasiekimai vienodai - kelias į juos skirtingas Lyčių nelygybė mokslo tyrimuose: dominuoja vyriško kūno tyrimai, kodėl? Mokslo populiarinimas ir mokslo komunikacija Ar ChatGPT pūdo mūsų smegenis? Dirbtinis intelektas padėjo sukurti antibiotikąLietuviai atrad…

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comOpTV demaskuoja Puklevičių Paulius įsivelia į korupcijos ir nepotizmo skandalą, o Andrius įsivaro save į kampąAidas ruošiasi rašyti Janutienei iš profilio “Smerčiaus furmonas” Kam Berniukai naudoja ChatGPTIronija apie Pauliaus pergalę “Auksiniame prote” Jordanas Petersonas ir jo fanai Kultinės pilvo piniginės istorija Užsivedusi Staselė ir apsišikęs Pal…

Istorijos baigiasi tada, kai aš iki galo išsiaiškinu, kas įvyko, ypač tada, kai esu, kad ir netiesiogiai, bet su tuo susijęs. Suprantu, kad yra žmonių, kurie vis tiek bus įsitikinę, kad “volfuko pilna ruskyne” ir jau kitaip nebus, viskas OK. Bet štai kaip viskas prasidėjoAndrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.Jeigu trumpai: pas “Volfą” ateina įmonė “Baltic trading product group”, užsako sau partiją alaus “Hop Saga”, kurio pagal kontraktą negali tiekti į rusiją/baltarusiją, Volfas jiems tą alų išverda, supakuoja ir atiduoda. Ir liepą “Hop Saga” atsiranda prekybos tinklo “Somelje” parduotuvėse Maskvoje. Rusiškos etiketės, ant kurių parašyta “Volfas Engelman”, vertinimai populiariame Untapped portale. Labai prasta situacija. Baltic Trading vadovas Antanas Bakstys man telefonu dievagojasi, jog neįsivaizduoja, kaip tas alus galėjo atsirasti rusijoje, nes vienintelę partiją jo partneriai Portugalijos įmonė per Rygą išvežė į Portugaliją. Keliamos trys hipotezės: * “Volfas” viską meluoja, tiesiog išvirė alų, uždėjo savo etiketes, sertifikavosi rusijoje ir uždirbo keliolika tūkstančių eurų - na, mažiausiai tikėtina, kad bendrovė, kuri pustrečių metų deklaruoja nebeturinti nieko bendro su rusija staiga nusprendžia šitaip socialiai ir atvirai nusižudyti. * Tas alus kažkokiu būdu iš Portugalijos per trečiuosius asmenis nukeliavo į ruskyną - realu, bet kodėl reikia jį vežti į Portugaliją? * Nelabai švarią tarpusavio konkurenciją, kadangi “Hop Saga” parduodama ir Lietuvoje, todėl visai įmanoma sukoordinuoti kampaniją, kad kažkokia dalis alaus atsirastų ruskyne ir su reikiamomis etiketėmis tuo pačiu metu būtų įmesta į interneto puslapius, o tada jau pasiektų ir lietuvius, kurie sukeltų triukšmą - pritempta, gal ją sąlygojo labai atvira vienos iš daryklų vadovės pikdžiuga: “Tai ką jau dabar Tapinas komentuos”, be to, tos pačios daryklos vadovas viešai tai paneigė. Ir čia istorija sustojo. Bet nesibaigė. Dabar grįžtu prie jos tęsinio, kuris gerokai įdomesnis ir neapsiriboja tik viena alaus partija. Juolab, kad “Hop Saga” toliau geriama ruskyne, netgi Kremliaus muziejuose ir vertinama tame pačiame UntappedRugpjūčio 18 dieną “Volfas Engelman” pateikia raštišką pretenziją “Baltic Trading”, jie atsako pateikdami krovinių važtaraščius bei jų Portugalijos partnerio - bendrovės “Cleverty Global” atsakymą, kuris iš esmės yra toks - atšokit, nieko mes jums neaiškinsim. Mes turim daug partnerių ir nežinom, kur mūsų distributoriai veža mūsų produktus, bet jokių ES įstatymų nepažeidžiam. Remdamiesi tokiu atsakymų “Baltic Trading” bando išvengti atsakomybės ir gręsiančios 30 tūkstančių eurų baudos. “Volfas Engelman” neįtikintas ir 22 dieną jau atsiunčią advokatų paruoštą teisinę pretenziją. Čia įsijungiu aš. Baigęs visus “Auksinio proto” ir protesto reikalus aš irgi grįžtu prie šitos neuždarytos temos, nes man lygiai taip pat buvo žadėti atsakymai. Penktadienį telefonu kalbuosi su Antanu Baksčiu, kuris dar kartą patvirtina, jog neįsivaizduoja, kaip alus iš Portugalijos galėjo atsirasti rusijoje, jo partneriai ir tarpininkai jam pačiam daugiau nieko nesako.Gaunu susipažinti su dokumentais, imu aiškintis. Ir mane ištinka lengvas šokas. Tik pradėjęs raustis viešai (arba su registracija ir bandomąja versija) prieinamose eksporto-importo bazėse randu, kad pagrindinė Portugalijos bendrovės “Cleverty Global” eksporto rinka yra rusija. Ir ne šiaip plačioji rusija, o būtent ruskyno alkoholio importuotojas “Somelje” ir jam priklausančios įmonės. Cleverty Global varo alkoholį į rusiją nenutrūkstančia srove ir beveik 90% kontraktų yra su “Someljė”. Štai čia vienos tokios siuntos pavyzdys, kai per Cleverty rusų Somelje gavo itališko vyno siuntą. PAPILDYMAS: Jau pasirodžius tekstui mano Facebook sekėjai papildė jį “Cleverty Global” akcininkų informacija Pagrindiniai žmonės - Vladlenas Altšuleris ir Svetalan Karajeva.O štai “Someljė” akcininkų sąrašas: Tiesiog “Cleverty Global” ir “Someljė” yra tų pačių žmonių rankose. Ir viskas darosi dar aiškiau. Dar įdomiau - Cleverty Global dirba Lietuvoje su “Vingės logistikos grupe” ir per jų terminalą irgi iškeliauja siuntos į rusiją. Alus į tą pačią “Somelje”, štai 2023 lapkritį ten iškeliavo “Eichbaum Stout” alaus partija. Imu konkretų skandalą sukėlusios partijos važtaraštį: Taigi - liepos 17 dieną “Baltic Trading” yra “Hop Sagos” alaus partijos, kurią sudaro 1656 pakuotės su beveik 40 000 alaus skardinių, siuntėjas. Alus yra pakraunamas “Vingės transsphere logistika” terminale ir važiuoja į Rygą, kur iškraunamas “Wellman Logistics SIA” sandėlyje ir pasak Baksčio turėtų važiuoti į Portugaliją. Aišku, į jokią Portugaliją jis neišvažiuoja. Latvijos tyrimų centro Re:Baltica duomenimis “Wellman logistics” yra didžiausias eksportuotojas į rusiją jau prasidėjus karui Ką jie veža? 2024 metų duomenimis beveik pusė latviško eksporto į rusiją buvo alkoholis. Kitas tyrimas parodė, kad “Wellman Logistics” į rusiją sugebėjo įvežti netgi itališko vyno, kuris gaminamas per trečiuosius asmenis Dmitrijui Medvedevui priklausančiame vynuogyne Toskanoje. Techniškai jie įstatymų nepažeidžia - ES sankcijos nedraudžia eksportuoti alkoholį į Rusiją. Beveik neabejoju, kad “Cleverty Global” nupirktas alus vežamas tiesiai į rusiją ir kas įdomu - tą pačią dieną jau sertifikuojamas Maskvoje. Tai reiškia, kad rusai turėjo kažkokį nedidelį kiekį sertifikavimui, kad spėtų sertifikuoti ir liepos 17 dieną krovinys neužkliūtų ant sienos. Tą patvirtina ir “Baltic Trading” vadovas - jo partneris Vokietijoje paprašė nedidelės bandomosios partijos. Tada alus “Hop Saga” atsiranda ruskyne. “Someljė” atspausdina etiketes su “Volfo Engelmano” vardu, paleidžia į prekybą ir visi patenkinti, o “Baltic Trading” gali sakyti, kad nieko nežino. Kaip galima nežinoti, kad pagrindinis tavo portugališko partnerio pirkėjas yra konkreti rusiška bendrovė? Klausiu “Baltic Trading” vadovo Juo labiau, kad panašu, jog čia tikrai ne pirmas “Baltic Trading” rodeo su Cleverty. Cleverty pernai į rusiją įveža ir Glen Talloch viskio, ir Esbjaerg degtinės. Viename Youtube video, kur kažkoks rusas ragauja degtines, randu kadrą, kaip jis rodo etiketę ir ten aiškiai matyti, kad Esbjaerg degtinės importuotojas ir eksliuzyvus distributorius yra ta pati Nižnij Novgorodo “Someljė” Dabar žiūrim, kuo prekiauja “Baltic Trading” Esbjaerg degtinė yra vienintelė jų parduodama degtinė, Glen Talloch faktiškai irgi vienintelis viskis Antanui Baksčiui tai naujiena. Jis sako, jog buvo užtikrintas, kad viskis ir degtinė keliavo į Portugaliją Kas vyksta toliau. Aš pateikiu šituos faktus abiems pusėms - pirmadienį “Baltic Trading” susitinka su “Volfas Engelman” ir dabar jau sutinka sumokėti sutartyje numatytą 30 000 eurų baudą. Toliau jie bandys šituos pinigus susigrąžinti ir puikiųjų savo partnerių, kurie “vežė alų, viskį ir degtinę į Portugaliją” “Volfas Engelman” informuoja, kad pradėjo visų sutarčių su esamais partneriais persirašymą ir bauda už produkcijos išvežimą į rusiją/baltarusiją bus didinama iki 100 000 eurų nepriklausomai nuo užsakyto kiekio. “Švyturio” vadovas viename iš savo komentarų sakė, kad pas juos bauda yra pusė milijono eurų. Sveikintina, bet iškyla sveiko proto klausimas - jeigu kokia nors nedidelė bendrovė nori užsakyti pas “Volfą” ar “Švyturį” alaus partiją už kokius 40 tūkstančių eurų ir sužino, kad jų lauks 100K ar 500K bauda, jeigu skardinės pasirodys rusijoje, o taip gali nutikti, nes kas nors nupirks dešimt dėžių ir nuveš į Maskvą, tai turbūt jie tikrai atsisakys tokios minties. Šarūnas Černiauskas po pirmojo teksto labai gerai pastebėjo, kad sutartyje su “Baltic Trading” nedraudžiama produkciją pardavinėti Vidurinėje Azijoje - Kazachstane, Kirgizstane ir kituose -stanuose, kurie, kaip žinia, yra puiki tarpinė stotelė kroviniams į rusiją. “Volfas Engelman” atsakė, kad jie, kaip ir kiti Lietuvos aludariai, eksportuoja visai nemažai alaus į Kazachstaną, todėl tokio draudimo nelabai galėtų taikyti. Be to, pasak jų, jokio skirtumo, ar partnerio alus į rusiją patektų tiesiai, ar per Latviją (kaip mūsų minimu atveju) ar per -stanus - baudos vis tiek būtų taikomos vienodai. Ir vis dėlto “Hop Saga” istorijoje man labiausiai trūksta sveiko proto - ta alaus partija galėjo atnešti “Baltic Trading” na, maksimum, 10 tūkstančių eurų pelno. Riziką jie galėjo pasitikrinti labai paprastai ir jos išvengti, o dabar mokės 30 tūkstančių baudą. Kodėl taip įvyko turbūt geriausiai iliustruoja “Baltic Trading” direktoriaus frazė - “moka pinigus iš anksto ir parduodam” “Hop Saga” istorija išsiaiškinta, bet ji atidarė naujus dalykus - Lietuvoje ir Latvijoje stovi didieji logistikos ir sandėlių terminalai, per kuriuos tokios įmonės kaip “Cleverty Global” milžinišku srautu tiekia produkciją į rusiją. Taip mūsų šalis tampa vienu pagrindiniu, kad ir to paties vyno eksportuotoju į ruskyną „Iš tam tikros šalies, pavyzdžiui, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, bendrovių užsakymu atgabenama prekė, kuri Lietuvoje akciziniuose sandėliuose logistikos bendrovių tiesiog perkraunama ir išgabenama galutiniam užsakovui”Apie “Vingės terminalą” jau kalbėjau, štai dar vienas konkretus pavyzdys - “LT Logic” logistikos bendrovė ir mums jau pažįstami Cleverty Global ir “Somelje” Pavyzdžiui, 2023 metų rugpjūtį-rugsėjį per LT Logic Cleverty Global į rusiją išvežė penkias užsakymo partijas, sveriančias 40 tonų. Kas vežta - alus “Einbecker”. Pirkėjas rusijoje - aišku, kad “Somelje”. Pernai per LT Logic Cleverty į rusiją vežė nemažas partijas vyno Kodėl įdomi įmonė “LT Logic”? Nes ją per kitas įmones kontroliuoja Mindaugas Raila. Antras turtingiausias Lietuvos žmogus ir “Girteka” grupės savininkas. Kol kas sunku suvokti, kokio masto alkoholio upės į rusiją teka per didesnius ir mažesnius Lietuvos verslininkus ir kiek yra uždirbama, bet, kaip sakoma, laukite tęsinio. Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. This is a public epi