Ką 2025-aisiais reiškia prabanga? Žvelgiant iš vienos pusės, prabangos industrija dar niekada nebuvo tokia nutolusi nuo mados vartotojo: nuolat augančios kainos ir, paradoksalu, prastėjanti kokybė lemia užsitęsusią prabangos prekių ženklų krizę ir besitraukiančius pardavimus. Kita vertus, vis daugiau žmonių domisi mados istorija, o aukcionuose parduodama legendinių dizainerių kūryba įvertinama milijonais eurų. Ši laida - tai kvietimas prabangos ir mados santykį pergalvoti iš naujo ir atpažinti jį net kasdienybės kontekste.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ką tik Istorijų namuose Vilniuje atidaryta paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos“ pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Pirmasis lietuvių prisistatymas Pasaulinėje 1900 m. parodoje Paryžiuje buvo daugiau nei kultūrinis įvykis. Tai buvo drąsi politinė deklaracija, kurioje nemažą vaidmenį atliko ir tekstilė, tautinio kostiumo elementai ir net tarpukario Lietuvos mados ikonos portretas! Apie tai – pokalbis su viena parodos kuratorių dr. Migle Lebednykaite.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kaunas, devintasis dešimtmetis. Pilką sovietinę kasdienybę skrodžia elektroninės muzikos garsai ir įspūdingi breiko judesiai. Jų autorius - legendinis šokėjas ir choreografas Algirdas Stravinskas. Būtent apie šį laikmečio paradoksą bei išskirtinę aistrą šokiui menininkė Gerda Paliušytė sukūrė filmą „Laivas“, o filme rodoma dokumentinė medžiaga pateikia ne vieną siurprizą - tarkime, breiką šokančią dar paauglę aktorę Eglę Mikulionytę. Pokalbis su Egle ir Gerda - apie laikmečio nuotaikas ir kostiumus, kurių esminė medžiaga buvo... fantazija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Šiandien socialinėse medijose po truputį kyla mados archyvavimo banga. Jauni mados entuziastai vintažo parduotuvėse bei perpardavimo platformose ieško mėgstamų dizainerių kūrinių, o kartais sugeba net atrasti daiktus, savaip formavusius mados istoriją. Lietuvoje savo archyvą, daugiausia dedikuotą belgų kūrėjams, kuruoja stilistė Emilija Poplavskytė, įdomių pirkinių ieškanti tiek internete, tiek kelionėse į mados sostines. Beje, jos radinius kartais galima pamatyti ir ant scenos, mat stilistė rengia atlikėjus Gabrielę Vilkickytę bei Free Fingą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Jaunosios kartos dizainerės Karinos Paninos kūryba pasiekia gerokai didesnes auditorijas nei tiesiog mados entuziastų bendruomenė. Jos kolekcijos nagrinėjo sėkmės, nostalgijos, net įkvėpimo neturėjimo temas ir su grupe „Katarsis“ pasiekė didžiąją „Eurovizijos“ sceną. Tiesa, dizainerė pastebi, kad šiuo metu išgyvena kūrybinį lūžį. Kur jis nuves toliau? Laidoje K. Panina dalinasi mintimis apie mados konceptualumą, norą gilintis į mados šou kaip į performansą bei menų studijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Nors Kęstas Rimdžius vis dar šiek tiek prisibijo save vadinti dizaineriu, naujausia jo kolekcija jau pristatyta tiek Vilniaus, tiek Rygos mados savaitėse. Kas toliau? Galbūt žingsnis į užsienio rinką, o gal – dar didesnės avantiūros. Laidoje pašnekovas dalinasi kolekcijos kūrimo užkulisiais, lygina Vilniaus bei Rygos mados bendruomenes ir renginius, bei dalinasi mintimis apie tai, ką madoje šiandien reiškia prabanga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Pasak prekių ženklo „Undress“ įkūrėjos ir vadovės Anos Savickos, per pastarąjį dešimtmetį mados verslui teko ne vienas didelis iššūkis: auga gamybos kaštai, sudėtingėja santykiai su didesniais prekybos tinklais, o ir patys klientai kartais neadekvačiai vertina pirkimo bei grąžinimo sąlygas. Vis tik verslininkė džiaugiasi, kad lietuvės vis dažniau renkasi lietuvišką produkciją, o sunknelių verslas išsilaiko nepaisant net kintančių tendencijų bei laisvėjančių aprangos kodų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Pasak naujos kartos tendencijų analitikės Odetos Jacės, kalbėti apie mados ateitį vienaskaita negalima, mat ateičių scenarijų - gausu. Tiesa, daugelyje jų pinasi tos pačios tvarumo, virtualybės ir sąmoningo vartojimo prognozės, tik geras klausimas, kurios inovacijos iš tiesų prigis, o kurių savo kasdienybėje taip ir neprisijaukinsime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Po istorinio mados sezono, kai debiutines kolekcijas žinomuose mados namuose pristatė net 15 dizainerių, natūraliai norisi klausti: kurie debiutai pavyko, o kuriems taip ir nepasisekė tinkamai interpretuoti prekių ženklo istorijos ar sulaukti kritikų pagyrų? Šiame laidos epizode - esminės priežastys, kodėl madoje nuolat kinta kūrybos vadovai, ir sėkmingos debiutinės kolekcijos formulė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Per mados sostines nusiritusi mados savaičių banga šį sezoną išties atnešė gausybę istorinių pokyčių. Net 15-oje žinomų mados namų debiutavo nauji dizaineriai, kaip niekad daug diskutuota apie prabangos krizę bei naująsias medijas, o ant podiumų grįžo žalingas lieknumo kultas. Tiesa, prie didžiųjų debiutų prisidėjo ir lietuviški vardai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ar Lietuvos dizainerių kuriama mada šiuo metu laikoma pilnaverte lietuviško kultūros lauko dalimi? Kas liudija jos sąsajas su kultūra, o kur galbūt atsiranda erdvės ar argumentų tų sąsajų nematyti? Ar deramai įvertiname madą kaip svarbią dizaino sritį sykiu įvertindami jos komercinį/taikomąjį potencialą bei globalų paveikumą? Apie - tai diskusija su Vilniaus dailės akademijos docente Juste Tarvyde, dizaineriu ir aktyvistu Luku Svirpliu bei šiuolaikinio meno kuratore, buvusia kultūros atašė Juste Kostikovaite.Ved. Deimantviė Bulbenkaitė
Užaugusi Kaune ir baigusi studijas prestižiniame Londono mados universitete Central Saint Martins, jaunosios kartos dizainerė Gabrielė Mockevičiūtė šiandien kloja savo kelią į mados industriją. Merginos darbai sulaukė dėmesio iš pasaulinio garso stilistų, fotografų bei nuomonės formuotojų, tačiau sėkmė iškart neatėjo, o studijų procesą lydėjo ir psichologiškai sunkūs etapai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Kaip įkurti sėkmingą lietuvišką mados prekių ženklą, kurio sėkmę paliudytų ne tik socialinis kapitalas, bet ir realūs pardavimai? Jaunosios kartos dizainerė Liepa Aliukaitė per maždaug trejus metus pristatė keletą sėkmingų kolekcijų ir sukūrė gatvėse nuolat matomus aksesuarus, jau vertus bestselerių vardo. Beje, dizainerės produkcija savo klientą randa jau ir už Lietuvos ribų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Nors šiais laikais neretai sakoma, kad etiketo taisyklės laisvėja, o aprangos kodai kvietimuose nurodomi vis rečiau, išmanyti aprangos etiketą vis tik svarbu. Juk skirtingai apibrėžiamos griežta ir laisva verslo apranga, egzistuoja atskiras aksesuarų etiketas, o net tarpusavyje gan panašios progos gali reikalauti skirtingų stiliaus sprendimų. O gal šiuolaikinė mada ir etiketas - nesuderinami? Apie tai - pokalbis su modernaus etiketo specialiste Indre Briedeliene.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Baigiant trečiąjį laidos „Tendencingai“ sezoną visas dėmesys skiriamas auditorijos klausimams. Koks mados istorijoje buvo tvarumo vaidmuo? Kaip ugdyti kritinį mąstymą apie madą? Kodėl mados ekosistemoje turi egzistuoti net tie mados ženklai, kuriuos laikome blogo skonio etalonais? Klausimų gausu, o atsakymai – verčiantys susimąstyti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados turinio kūrėjas Karolis Inokaitis karjerą pradėjo kaip modelis, dar šešiolikos išvykęs dirbti į Milaną. Vis tik pandemijos metu jaunas vyras kiek pakeitė savo karjeros trajektoriją ir pasinėrė į vyriškos mados turinio kūrimą socialiniame tinkle Instagram. Šiandien Paryžiuje gyvenantis ir bene 300 tūkst. sekėjų turintis Karolis ne tik dirba su tokiais mados namais kaip „Prada“ ar „Dior“, bet ir kritiškai bei smalsiai reflektuoja tiek šių dienų mados industriją, tiek nuomonės formuotojo karjeros niuansus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Įdomus paradoksas: nors dizaineris Giedrius Paulauskas vyrišką madą kuria jau daugiau nei dvidešimt metų, jį vis labiau traukia ne ateities dizaino idėjos, o istoriniai uniformos ir tautinio paveldo aspektai. Jo projektas „Laisvės kariai“ – tai netikėtas istorijos ir dizaino susitikimas, kuris, dirbant archyvuose, leidžia atkurti garsiausių Lietuvos partizanų uniformas bei pasakoti apie jas ateities kartoms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė