Lietuvos knygynų lentynas jau pasiekė pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas. Brandžiausias ir unikaliausias visų laikų teisės paminklas, kuris buvo priimtas 1588 metais. Apie Statuto reikšmę bei svarbą anuomet ir šiandien kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto istoriku Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.Ved. Luka Lesauskaitė
1948 m. gruodžio 10 d. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuri įtvirtino žmogaus teisių standartus, o jos priėmimo diena – gruodžio 10 d. – tapo Tarptautine žmogaus teisių diena.Šią dieną verta prisiminti, jog kiekvienam žmogui turi būti suteiktos vienodos galimybės, teisės ir laisvės. Ir nesvarbu, kokia žmogaus etninė, religinė, tautinė, rasinė tapatybė, psichinės ir fizinės negalios, socio-ekonominė padėtis ar seksualinė orientacija. Esminis klausimas, kodėl žmogaus teisės šiandien suvokiamos taip skirtingai? Ir kodėl neretai kelia daug aršių diskusijų ar net sukelia rimtus konfliktus. Apie tai laidoje kalbame su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite.Ved. Luka Lesauskaitė
Gruodžio 5 dieną minima Tarptautinė savanorių diena. Diena, kai turime puikią progą padėkoti kiekvienam savanoriui, kuris skiria savo laiką, jėgas bei žinias tam, kad prisidėtų prie bendruomenės stiprinimo ir padėtų labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Lietuvoje pastaruosius keletą metų savanorystė įgavo naujų spalvų, jos reikšmę pripažino tiek pati pilietinė visuomenė, tiek ir valstybinės institucijos. Ar tai reiškia, kad jau sukūrėme tvirtą savanorystės pagrindą? Ir ką daryti, kad savanorystė pasibaigus krizėms nebūtų pamiršta?Laidos viešnia dr. Neringa Kurapkaitienė, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, knygos „Darbo su savanoriais pagrindai“ autorė bei savanorystės konsultantė.Ved. Luka Lesauskaitė
Migracija – viena jautriausių ir sudėtingiausių temų šiandien tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, neatsiejama nuo prekybos žmonėmis, protų nutekėjimo, nacionalinio saugumo ir kitų klausimų. Tačiau neretai šia tema nepatogu kalbėti nei institucijoms, nei politiniams lyderiams, nei piliečiams. Tad migracijos iššūkiai ir problemos neretai lieka kovotojų už žmogaus teises ir tam tikrų nevyriausybinių organizacijų reikalas. Kodėl taip yra? Ir ar galime ką nors pakeisti kaip pilietinė visuomenė? Apie tai laidoje su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims atstovu Karoliu Žibu.Ved. Luka Lesauskaitė
Ar pirkdami produktus maisto prekių parduotuvėse atkreipiate dėmesį į produkto kilmę, pagaminimą, sudėtį ar pakuotę? O gal jūsų perkamas padažas prieš tai buvo testuojamas su gyvūnais? Ar kada susimąstėte, kaip jūsų mitybos įpročiai ir perkami produktai gali prisidėti prie aplinkosaugos?Laidos svečiai organizacijos „Gyvi gali“ atstovai Karolis Jonušas ir Meda Šermukšnė ir architektė, makiažo meistrė bei sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Kristina Busilaitė-Baranova.Ved. Luka Lesauskaitė
Nuolat didėjanti visuomenės poliarizacija savo ruožtu didina visuomenės nepasitenkinimą demokratijos veikimu, kelia nepasitikėjimą institucijomis, netgi vienas kitu. Kodėl mums taip sunku priimti visuomenėje vykstančius pokyčius, kodėl nenorime girdėti ir toleruoti kito nuomonės. Iki kokių kraštutinumų gali privesti ši poliarizacija ir ar galime ką nors pakeisti? Apie tai laidoje kalbėsime su organizacijų elgsenos tyrinėtoja dr. Alisa Miniotaite ir filosofu, apžvalgininku Pauliumi Gritėnu.Ved. Luka Lesauskaitė
Ar žinote, kas sukuria lietuviškos abėcėlės ypatingumą? Sužinosite laidoje, kuri skirta lietuviškos abėcėlės karalienei „ė“ raidei. Šios raidės unikalumui pabrėžti pradėtas net ir skulptūros projektas, kurį įgyvendinus Lietuvą papuoš „ė“ raidės skulptūra. Laidos svečiai ACME grupės vienas iš akcininkų Regimantas Buožius ir Vilniaus universiteto prof., lingvistas Vytautas Kardelis.Ved. Luka Lesauskaitė
Spalio 24–31 dienomis visame pasaulyje minima Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė. Šiomis dienomis ir Lietuvos bibliotekos kviečia visuomenę į renginius įvairiomis medijų raštingumo temomis. Su laidos viešniomis VDU prof. dr. Aukse Balčytiene ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadove Greta Kėvailaitiene aptarsime, kaip šiandien vartojame medijas? Ar visuomenė jau supranta kritinio mąstymo ir atsparumo sąvokas? Kaip ugdyti medijų raštingumą?Ved. Luka Lesauskaitė
Vienišumas, bendravimo stoka, atjauta bei empatija kitam žmogui, pagalba socialiai pažeidžiamiems žmonėms, savanorystė ir pokyčio siekimas. Šie raktiniai žodžiai turbūt geriausiai apibūdina „Sidabrinės linijos“ veiklą. Laidoje svečiuojasi linijos vadovas Marius Čiuželis.Ved. Luka Lesauskaitė
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vienas iš aštuonių žmonių visame pasaulyje turi psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jų fizinei sveikatai, gerovei, bendravimui su kitais ir pragyvenimo šaltiniui. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal jaunų žmonių savižudybių skaičių, apie 80 proc. Lietuvos studentų nuolat jaučia nerimą, o trečdalis mokinių mokyklose yra patyrę patyčias. Psichinės sveikatos sutrikimai dažnai vis dar stigmatizuojami, o emocinio raštingumo jauniems žmonėms labai trūksta.Spalio 10 dieną visas pasaulis minėjo psichikos sveikatos dieną, o nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“ Lietuvoje inicijavo akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Apie emocinės sveikatos svarbą ir pagalbą jaunimui kalbame su Jaunimo linijos savanore Aidana Šiauryte bei Jaunimo linijos Komunikacijos vadove Rita Stanelyte.Ved. Luka Lesauskaitė
Prasidėjęs karas Ukrainoje, kuris tęsiasi jau daugiau nei pusantrų metų, neleidžia pamiršti, nekreipti dėmesio, ignoruoti to, kas vyksta visai šalia. To neleidžia pamiršti įvairios paramos organizacijos, taip pat ukrainiečių bendruomenė, gyvenanti čia, Lietuvoje. Kodėl svarbu padėti bendruomenėms kurtis ir vienytis, kaip skatinti tarpusavio dialogą ir integraciją. Kokią vietą kriziniu laikotarpiu užima kultūra, švietimas ir istorija? Apie tai laidoje su Atviros Lietuvos fondo tarptautinių projektų vadove Eugenija Kovoliova ir projekto „Rethink Ukraine“ vadove Karolina Pralgauskyte.Ved. Luka Lesauskaitė
Europos migracijos tinklo duomenimis, nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 898 tūkstančių. Nors migracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir ne tokie dideli imigracijos mastai kėlė ir vis dar kelia nemažai iššūkių. Migracijos informacijos centro projektas „Renkuosi Lietuvą“ savo veiklą vykdo jau aštuonerius metus. Projekte dirbantys žmonės kasdien teikia paslaugas iš emigracijos namo grįžti nusprendusiems lietuviams. Tad apie emigracijos ir imigracijos iššūkius laidoje kalbame su projekto vadovė Edita Urbanovič bei su projekto konsultante Ramune Kochanauskaite.Ved. Luka Lesauskaitė
Neretai įkvėpimo geriems darbams, Tėvynės meilės ar pasiryžimo užsiimti visuomenine veikla ieškome savo kasdienybėje arba atrandame šiuolaikinius autoritetus, kurių gerieji pavyzdžiai tikrai užkrečia. Tačiau nevalia pamiršti ir atsigręžti į savo istoriją, o dar svarbiau į moterų istoriją, kurioje ne viena ryžtinga, drąsi, už Lietuvą net gyvybę paaukoti pasiryžusi moteris. Apie moterų drąsą, atsidavimą šeimai ir Tėvynei laidoje Luka Lesauskaitė kalbins istorikes Iloną Skujaitę ir Ingridą Jakubavičienę.Ved. Luka Lesauskaitė
Poetė ir pedagogė Birutė Grašytė-Black jau kuris gyvena JAV, San Diege, kur dirba literatūros mokytoja vietinėje mokykloje. Ką reiškia būti mokytoja kitoje šalyje? Su kokiais iššūkiais susiduria čionykščiai mokytojai? Ar vaikų ugdymas smarkiai skiriasi abiejose Atlanto vandenyno pusėse?Ved. Luka Lesauskaitė
100 Lietuvos kino kūrėjų ir menininkų per rekordiškai trumpą laiką spėjo užfiksuoti tai, kas vienareikšmiškai jau įeina į Lietuvos pilietiškumo istoriją. Kino filme „Laiškas Ukrainai“ užfiksuotas sunkiai žodžiais nupasakojamas lietuvių visuomenės susitelkimas pirmais karo Ukrainoje mėnesiais. Tai visų mūsų vienybės, solidarumo, pilietiškumo ir empatijos išraiška. Tad šiandien laidoje Vardan tos svečiuojasi filmo režisierius Vytautas Puidokas bei montažo režisierius Mikas Žukauskas.Ved. Luka Lesauskaitė
Laida išties vasariška, nes kalbame apie vasarą ir vietinį turizmą Lietuvoje. Laidos viešnios – Asta Zenkevičiene, Maironio lietuvių literatūros muziejaus komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja, ir vietinio turizmo ekspertė, „Atostogos Lietuvoje“ parodos organizatorė Lina Baublienė – dalijasi patarimais, ką šią vasarą pamatyti Lietuvoje.Ved. Luka Lesauskaitė
Dažnai pastebima, kad jaunajai kartai itin rūpi visuomeniniai, su žmogaus teisėmis, lyčių lygybe susiję ar gamtosauginiai klausimai. Šios kartos atstovai yra aktyvūs ir reikšdami nuomonę, ypač aktyvumas akivaizdus Skandinavijoje bei kitose Vakarų šalyse. Ar jauniems žmonėms Lietuvoje taip pat rūpi mūsų gamta? Kaip reikėtų auginti ir edukuoti naująją kartą, kuri mąstytų kritiškai ir rūpintųsi pasaulio gerove ir gamtosauga?Apie tai pokalbis su laidos viešniomis - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės vyriausiąja patarėja Rūta Baškyte bei sistemų pokyčių fasilitatore, aplinkosaugos eksperte Lina Šleinokaite-Kalėde.Ved. Luka Lesauskaitė
Ar kada teko lankytis Švenčionėliuose? Jei ne, tai būtinai tai padarykite, nes Švenčionėliuose įsikūrusi bendruomenė „Miško uostas“ kardinaliai keičia miestelio veidą ir kviečia atrasti bendruomeniškumo galią. Apie tai laidoje kalbamės su bendruomenės viena iš kūrėjų Guoda Bardauskaite.Ved. Luka Lesauskaitė
Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena prisimenant ir aktualizuojant 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmečio jaunuolio Romo Kalantos pasirinktą drastišką politinio protesto formą – politinę savižudybę. Šiandien pilietinio pasipriešinimo diena ir pati gynybos forma įgauna visai kitokį pavidalą. Tad laidoje LŠS vadu pulkininku leitenantu Linu Idzeliu ir TSPMI prof. Aine Ramonaite pokalbis apie tai, kas yra pilietinis pasipriešinimas šiandien, 2023 metais, kaip suvokimą apie pasipriešinimą keičia karas Ukrainoje ir koks piliečių vaidmuo šalies gynyboje?Ved. Luka Lesauskaitė
Santykį su Lietuvos istorija formuoja labai skirtingi dalykai, nuo asmeninės ar šeimos patirties, autoritetų, knygų ar kino filmų iki kelionių bei viešosios erdvės. Kaip nuomonių istorijos klausimais pliuralizme reikėtų susitarti dėl svarbiausių istorijos momentų? Kokį vaidmenį šiandien, sprendžiant atminties konfliktus, iš tikro turi visuomenė ir aktyvūs piliečiai? Ir kas yra viešoji istorija? Apie tai pokalbis su VU TSPMI prof. Violeta Davoliūte ir menotyrininke, Vilniaus muziejaus direktore Rasa Antanavičiūte.Ved. Luka Lesauskaitė