Ziniu Radijo RSS

Šiandien kalbėsime apie triukšmą. Tą triukšmą, kurio nemėgsta dauguma miesto gyventojų, o mūsų pašnekovas - visuomenininkas Giedrius Bučas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Daliai verslo kelia nerimą, kad jau išnaudota 2025 m. nustatyta kvota imigrantams – 24 830 leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams. Nuogąstaujama, kad tai gali stabdyti ekonomiką, ypač sektoriuose, kuriuose trūksta vairuotojų, suvirintojų ir kitų specialistų. Tuo metu Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad migracija turi būti kontroliuojama – tai nacionalinio saugumo iššūkis. Papildomas priėmimas, anot jo, būtų perteklinis. Iššūkių tampa aukštosios mokyklos, kurios kviečia imigrantus studijoms. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 210 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš kurių 80 tūkstančių Ukrainos piliečių, 50 tūkst. – Baltarusijos, 15 tūkst. – Rusijos ir augantis atvykusių iš Vidurio Azijos, Bangladešo, Pakistano, Indijos, Šri Lankos ir kitų valstybių skaičius.Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Deividas Matulionis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsieniečių integravimo grupės vadovė Laura Perevičiūtė, 6 metus gyvenanti Lietuvoje ukrainietė Hanna Holub, Seimo narys, TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristatytė  visuomenės nuomonės apklausos apie kolaboravimą sovietmečiu ir nacistinės okupacijos laikmečiais rezultatus. Atskirai buvo tiriamos sampratos apie kolaboravimą trimis okupacijų laikotarpiais – stalininiu (1940-1941 m. ir 1944 – 1953 m.), nacistinės Vokietijos okupacijos (1941-1944 m.) ir postalininiu – (1953-1988 m.), kai nebebuvo masinių represijų.Kaip mūsų visuomenė supranta kolaboravimą? Ką parodė visuomenės nuomonės apklausa? Ką okupacinius režimus tyrinėjantys istorikai apibrėžia kaip kolaboravimą? Kaip žmonės tapdavo kolaborantais? Ar svarbu, su kokiu režimu kolaboruoji? Kokios galimybės buvo okupuotų kraštų gyventojams išvengti bendradarbiavimo su naciais ar sovietais? Kaip vertinti buvusius komunistus ir jų partinę veiklą, kuri tęsiasi socialdemokratų partijoje? Kaip kinta kolaboravimo su totalitariniais režimais samprata vertinant ano meto ir iš šių dienų perspektyvos? Kokios paralelės su mūsų dienų situacija? Ar turime Lietuvoje ir Seime penktąją koloną ir  kas čia pas mus Trojos arkliai?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Valdemaras Klumbys ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų vyriausiais istorikas Andrius Tumavičius.Laidą remia Medijų rėmimo fondas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ar susidūrėte su tokiais žmonėmis, kurie atšoko nuo jūsų, kai parodėte daugiau jausmų ar pasiūlėte dažniau susitikti? Ar spėliojote - vis tik nori jie santykių ar nenori ir kaip jums elgtis? Kodėl žmonės rodę jausmus staiga atsitraukia ir ką daryti?Diskutuoja psichologai Gediminas Tumėnas ir Genovaitė Petronienė.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ar pastebite, kad vis dažniau sakote „ką?" arba vis garsiau pasileidžiate televizorių? Gali būti, kad jūsų klausa siunčia pirmuosius pagalbos signalus. Kodėl mes linkę ignoruoti šiuos ženklus, kokios yra dažniausios klausos silpnėjimo priežastys ir kaip laiku sustabdyti procesą – pasakoja klausos specialistė Aida Janulytė-Kutut.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuva 2026 metais planuoja turėti rekordinį gynybos biudžetą, kuris sudarys 5,38 proc. nuo BVP arna 4.8 mlrd. Metų pradžioje JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad NATO narės turi skirti ne mažiau kaip 5 proc. gynybai, ypač rytinio flango šalys į tai sureagavo labai rimtai.Lietuvai viršijus 5 proc. ribą, kilo politikų ir kai kurių kairiųjų atstovų ginčai: ar šios lėšos turėtų būti naudojamos tik karinėms reikmėms, ar ir gynybai reikalingai infrastruktūrai – keliams, geležinkeliams ir pan. Dalis karininkų mano, kad pinigai turėtų būti skiriami tik kariniams tikslams.Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad viešos abejonės dėl krašto apsaugos finansavimo diskredituoja visos šalies gynybos pastangas.Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro asocijuotas ekspertas ats. plk. Gintaras Bagdonas, portalo „15 min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Seimo narys, socialdemokratas Ruslanas Baranovas, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovė – Sandra Pavlova, verslo mokesčių specialistė, „Noewe“ partnerė.   Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kultūros sektoriaus protesto metu nuskambėjo nemažai valdžiai skirtų epitetų. Tačiau vienas privertė ypatingai suklusti. Streiko organizatoriai sako, kad šiuo metu „kyla nemažai klausimų dėl valdančiųjų lojalumo Lietuvai“.Iš tikrųjų, o kada tokios abejonės gali kilti. Mes dažnai, kartai nesusimąstydami vadiname oponentus kremliniais, vatnikais, penktakoloniais, nors gal jie tik turi kitokią nuomonę kai kuriais klausimais. Taip, šiandien Lietuvoje nežinoti kieno Krymas yra ne tik neišprusimo klausimas, bet ir silpna pilietinė pozicija, tačiau ar dėl to užrašyti pilietį į priešų ar tautos išdavikų stovyklą matyt būtų teisinga. Tad kada atsiranda probllemų su lojalumu Lietuvai, kaip dažnai mes vartojame retoriką, kuri paverčia žmones „abejotinos reputacijos“ ir nustumia juos į visuomenės paraštes?Laidoje dalyvauja socialdemokrats, Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, TS-LKDP frakcijos atstovas Matas Maldeikis, M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad ši koalicija gali gyvuoti ir tris valandas, ir trejus metus. Dabar pagrindinis klausimas – kaip baigsis istorija su Kultūros ministerija, kurią socdemai perėmė iš „aušriečių“ ir tikina, kad mainais šiems nieko nebeduos. „Aušriečiai“ įsitikinę, kad galės deleguoti savo atstovus į naujojo, socialdemokratų parinkto kandidato vadovaujamą ministeriją, visgi patys socdemai to nepatvirtina. Prezidentas socialdemokratams grūmoja pirštu, nuolat aštrina retoriką ir teigia, kad kol socdemai nenuspręs išmesti „Nemuno aušros“ iš koalicijos, tol iš partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio galima tikėtis naujų išsišokimų.„Aušriečiai“ sako, kad ir patys savo lyderiui „davė pylos“, kad šis reikštųsi pagarbiau. Tuo metu socialdemokratai tikina, jog „aušriečiams“ suteikė paskutinį šansą, tačiau dauguma jų patys netiki, kad ši koalicija išdirbs visą kadenciją. Dalis spekuliuoja, kad viskas paaiškės per biudžeto priėmimą, kai socdemai gali nesulaukti „aušriečių“ balsų.Ar pavyks „aušriečiams“ ir socialdemokratams rasti išeitį iš keblios padėties? Ar „aušriečiai“ ko nors reikalauja mainais už Kultūros ministeriją? Ar socialdemokratai dar turi kantrybės?Laidoje dalyvauja buvęs „aušrietis“ Dainius Varnas, „aušrietis“ Robert Puchovič, socialdemokratas Ruslanas Baranovas, demokratas Tomas Tomilinas ir socialdemokratas Remigijus Motuzas.Antra tema. Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis pastaruoju metu kalbasi vis dažniau. Penktadienį jie susitiks Vašingtone, kur aptars spaudimo Rusijai priemones ir Ukrainos oro gynybos stiprinimą. Šiomis dienomis D. Trumpas žada perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketų, galinčių reikšmingai prisidėti prie jos karinės sėkmės. Nors dalis mano, kad tai – blefas, tokios žinios itin jautriai sutiktos Kremliuje. Dmitrijus Medvedevas vėl grasina branduoliniu ginklu. Vis dėlto ekspertai sako, kad vieną D. Trumpas jaupasiekė – savo nenuspėjamumu įbaugino Maskvą.Ar D. Trumpas pagaliau stojo Ukrainos pusėn, ar vėl mėto pėdas? Ir ar kur nors horizonte jau švinta šio karo pabaiga? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis pastaruoju metu kalbasi vis dažniau. Penktadienį jie susitiks Vašingtone, kur aptars spaudimo Rusijai priemones ir Ukrainos oro gynybos stiprinimą. Šiomis dienomis D. Trumpas žada perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketų, galinčių reikšmingai prisidėti prie jos karinės sėkmės. Nors dalis mano, kad tai – blefas, tokios žinios itin jautriai sutiktos Kremliuje. Dmitrijus Medvedevas vėl grasina branduoliniu ginklu. Vis dėlto ekspertai sako, kad vieną D. Trumpas jau pasiekė – savo nenuspėjamumu įbaugino Maskvą. Ar D. Trumpas pagaliau stojo Ukrainos pusėn, ar vėl mėto pėdas? Ir ar kur nors horizonte jau švinta šio karo pabaiga?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Spalio 17 dieną minima tarptautinė kovos su skurdu diena. Vis dėlto, statistika rodo, kad skurdo padėtis Lietuvoje negerėja. Pernai skurdo rizikos lygis mūsų šalyje sudarė daugiau nei 21 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos Lietuvoje taip pat apstu – net 167 tūkst. gyventojų. Tai kiek daugiau nei visoje Klaipėdoje gyvena žmonių arba 6 proc. visų mūsų šalies piliečių.Ir nors ekonomika gerėja, kasdien „Maisto banko“ atiduotuvėse galima sutikti šimtus tūkstančių žmonių, kuriems reikalinga pagalba. Kreipiasi įvairios socialiai pažeidžiamos grupės: senjorai, vieni vaikus auginantys tėvai, šeimos, kuriose yra neįgalių žmonių.Laidoje dalyvauja SADM ministrė Jūratė Zailskienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vakar Seimo opozicijoje dirbantys konservatoriai pristatė alternatyvų planą, kaip spręsti vieną skaudžiausių sveikatos apsaugos problemų – ilgas pacientų eiles. Siūloma viešajam ir privačiam sektoriui ne konkuruoti, o dirbti kartu, skaidrinti pacientų registraciją, stiprinti pirminę grandį. Kokia šio plano esmė? Ar viešasis ir privatus sektoriai gali dirbti išvien ar tik konkuruoti? Laidoje dalyvauja Seimo narė Gintarė Skaistė, Vilniaus rajono poliklinikos direktorius Evaldas Navickas, gydytojas, buvęs Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius, Gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus.Antroji laidos dalis. Po daugiau nei dvejus metus trukusio konflikto Gazos Ruože, JAV prezidento Donaldo Trumpo tarpininkavimu pasiektas taikos susitarimas tarp Izraelio ir „Hamas“. Vakar įvyko įkaitų ir kalinių apsikeitimas. Tel Avivo gatvėse jaučiama euforija ir palengvėjimas. „Dangus ramus, ginklai tyli, sirenos nutilo“, – sakė Donaldas Trumpas, pabrėždamas, kad tai vilties ženklas visam regionui. Trumpo taika Artimuosiuose rytuose. Kiek ji bus tvari? Laidoje dalyvauja – Tuvia Lazauskas, Tel Avive gyvenantis lietuvis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Po daugiau nei dvejus metus trukusio konflikto Gazos Ruože, JAV prezidento Donaldo Trumpo tarpininkavimu pasiektas taikos susitarimas tarp Izraelio ir „Hamas“. Vakar įvyko įkaitų ir kalinių apsikeitimas. Tel Avivo gatvėse jaučiama euforija ir palengvėjimas.„Dangus ramus, ginklai tyli, sirenos nutilo“, – sakė Donaldas Trumpas, pabrėždamas, kad tai vilties ženklas visam regionui. Trumpo taika Artimuosiuose rytuose. Kiek ji bus tvari? Laidoje dalyvauja – Tuvia Lazauskas, Tel Avive gyvenantis lietuvis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja vairavimo instruktorius Arūnas Pakėnas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Įvertinęs gimstamumą, mirtis ir išvykstančių gyventojų skaičių, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai pateikė rekomendaciją – kasmet į šalį įsileisti 20 tūkstančių imigrantų. Kitaip, perspėja, po 10-ies metų Lietuvoje drastiškai trūks darbo jėgos. Darbdaviai sako, lietuviai jau nori dirbti ne visus darbus ir be užsieniečių nieko nebus. Darbo rinkos ekspertas rekomendaciją vadina teisinga, bet primityvia, nes ir taip aišku, kad dirbančiųjų mažėja. Premjerė dėl rekomendacijos – skeptiška. Anot Ingos Ruginienės, galinčių dirbti – pilna Užimtumo tarnyba. Ekspertai rekomendacijas vertina dvejopai – atvykėliai iš tiesų padeda auginti ekonomiką, mokėti pensijas, bet stabdo investicijas į technologijas ir darbdaviams leidžia išrankiau žiūrėti į vietinius darbuotojus.Yra dar ir kitas - nacionalinio saugumo - aspektas. Jei įsileisime po 20 tūkstančių, tai po 10 metų užsieniečiai sudarys dešimtadalį Lietuvos. Ar  tai nėra pavojinga?Laidoje dalyvauja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, Lietuvos respublikos ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, Seimo NSGK narys Dainius Gaižauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sporto bendruomenėje tvyro įtampa. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja panaikinti Nacionalinę sporto agentūrą ir keisti sporto finansavimo ir valdymo modelį. Parlamentarai kreipiasi į STT, federacijos reikalauja skaidrumo, o sportininkai klausia – kas čiavyksta, dėl ko ir kokias tai jiems galiausiai turės pasekmes?Tad – kam ir kodėl kilo sporto valdymo ir finansavimo modelio kaitos poreikis?Laidoje dalyvauja portalo „15 min“ sporto žurnalistas Kęstas Rimkus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, baidarininkas, pasaulio čempionatų prizininkas Mindaugas Maldonis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Krūties vėžys – diagnozė, kuri pakeičia viską. Ši liga neturi amžiaus ribų ir paliečia šimtus moterų bei jų šeimų kasmet. Vienoms ji tampa išsigelbėjimo istorija, nes pasitikrino laiku, kitoms – ilgu išbandymu. Ką reiškia gyventi su šia diagnoze Lietuvoje, kokios pagalbos ir gydymo galimybės šiandien prieinamos?Laidoje kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologe dr. Birute Brasiūniene ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktore Neringa Čiakiene.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Medicininės informacijos centras.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Savaitės įvykius apžvelgia LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė ir vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.Laidą „Įvykiai ir komentarai“ pristato DELFI.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai norėjo, bet negavo šių metų Nobelio taikos premijos. Ją iš panosės jam nugvelbė Venesuelos politikė, opozicijos lyderė Maria Corina Machado.  Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad jei jis nelaimėtų Nobelio taikos premijos, tai būtų įžeidimas Jungtinėms Valstijoms, tačiau ekspertai Osle, kur sprendžiama dėl premijos, teigė, kad dėl savo „Pirmiausia – Amerika“ politikos ir skaldančio stiliaus jis neturėjo praktiškai jokių šansų.Tuo metu jo šalininkai tvirtina, kad D. Trumpas prisidėjo prie net septynių konfliktų užbaigimo. Jie giria jo 20-ies punktų taikos planą, kuris padėjo pasiekti paliaubas tarp Izraelio ir „Hamas".Kritikai gi atkreipia dėmesį į jo skaldančią retoriką, neapykantos kalbą ir tai, kad daugelis jo pasiektų susitarimų nėra tvarūs ar ilgalaikiai.2025 m. Nobelio taikos premijai buvo nominuoti 338 kandidatai – 244 asmenys ir 94 organizacijos. Nobelio komitetas vertina ne tik diplomatinį aktyvumą, bet ir ilgalaikį taikos poveikį žmonijai. Laidoje dalyvauja Vygaudas Ušackas, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras, Linas Kojala, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Aidas Puklevičius, rašytojas, scenaristas.    Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Suvalkų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos buvo pasirašyta 1920 m. spalio 7 d. Joje susitarta nustatyti naują demarkacijos liniją nuo Rytų Prūsijos iki Bastūnų, prie jos nutraukti karo veiksmus, pasikeisti karo belaisviais. Pagal naują demarkacijos liniją Vilniaus kraštas į šiaurę nuo Varėnos–Eišiškių linijos (ir Vilnius) liko Lietuvos, Varėnos geležinkelio stotis – Lenkijos pusėje. Lenkija įsipareigojo praleisti per Varėną Lietuvos traukinius, važiuojančius tarp Vilniaus ir Alytaus, nevežančius kariuomenės, karinių medžiagų. Tačiau perduoti Lietuvai Vilniaus Lenkija nesuskubo iš dalies dėl spartaus Raudonosios armijos puolimo, kurio metu Vilnius pateko į Tarybų Rusijos rankas. Lietuva ir Lenkija ėmėsi sunkių derybų dėl Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių. Deryboms nesisekant prasidėjo susidūrimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių Suvalkijoje. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijos, atvykusios į susidūrimų vietą, spaudimu nutrūkusios derybos buvo vėl atnaujintos ir baigėsi jos Suvalkų sutartimi. Lenkija sutartį pasirašė tik dėl didelio Tautų Sąjungos spaudimo.Laidoje – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis ir istorijos bei pilietiškumo mokytojas Robertas Ramanauskas. Laidą „Istorinės paralelės“ remia Medijų rėmimo fondas.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.