Claim OwnershipŽinių radijas
Subscribed: 178Played: 28,072
Subscribe
© Žinių radijas
Description
„Žinių radijas“ – 2000 m. kovo 7 d. įkurta radijo stotis. Veiklos pradžioje transliavęs vien operatyviai atnaujinamas žinias, šiandien Žiniu radijas yra tapęs žiniasklaidos priemone, per savaitę parengiančia 120 laidų ir į jas sukviečiančia aukšciausius šalies vadovus, politikus, verslo atstovus, visuomenės veikėjus ir savo sričių lyderius. Kurdami Žinių radijo programa siekiame, kad kiekvienas turinio elementas Jums, mūsų klausytojams ir žiūrovams, kurtų pridėtinę vertę – plėstų akiratį, didintų žinojimą, padėtų kelti klausimus ir skatintų ieškoti sprendimų.
4996 Episodes
Reverse
Studijoje svečiuojasi aktorė, režisierė, pedagogė, šokėja ir vaidybos bei kino mokyklos INSTI bendraįkūrėja Indrė Mickus. Ji pasakoja, kaip atrodo jos kasdienybė, kurioms veikloms ji skiria daugiausia dėmesio ir kokie laiko valdymo principai leidžia išlaikyti balansą.Taip pat kalbame apie INSTI mokyklą – kuo ji išskirtinė, kaip joje kūryba tampa tikra savęs pažinimo terapija ir ar žmonės po mokymų išeina pasikeitę.Paliečiame ir platesnę temą: ar aktorius visada turi „įsikabinti" į etiketę, kad privalo būti aktorius? Ką daryti, jei ne visada pavyksta? Kaip suprasti save šiame kelyje?Galiausiai, kartu su Indre pažvelgiame į kūrybinės srities pokyčius, svajones ir į klausimą, kuris aktualus kiekvienam: kaip tapti savimi, nepaisant iššūkių, abejonių ir kritikų?
Pokalbis su „LTG link” generaline direktore Kristina Meide.Laidą „Lyderių klubas“ pristato BDO Consulting – mokesčių ir verslo konsultacijos. Sprendimai, kurie kuria vertę. BDO Consulting.
Laidoje – pokalbis su literatūrologe, rašytoja, Vilniaus universiteto profesore emerite Viktorija Daujotyte-Pakeriene. Laidą „Kultūros sunkiasvoriai" remia Medijų rėmimo fondas.
Laidoje – Mažeikių įmonės „NorDan“ vadovas Giedrius Žilėnas.
Gynybos aktualijas aptariame su už jos failą atsakingu eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.Laidą pristato Europos Komisija
Lietuvoje daugėjant migrantų, auga ir su tuo susijusios grėsmės, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. Jo teigimu, išklausę suinteresuotų pusių atstovus komiteto nariai sutarė, kad būtina laiku imtis priemonių užkardyti tas grėsmes.„Šiuo metu radikalizacijos rizika yra didėjanti, kadangi migrantų srautas didėja ir jis didėja iš tam tikrų teritorijų, atvyksta įvairių įsitikinimų žmonės ir įvairaus agresyvumo lygio žmonės. Ir ta grėsmė auga“, – po uždaro NSGK posėdžio sakė R. Sinkevičius.Pasak komiteto vadovo, pastaraisiais metais daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos valstybių.„Uzbekistanas šį mėnesį viršijo 10 tūkst. žmonių. Realiai Uzbekistanas jau yra numeris keturi pagal gausumą bendruomenės. Kitų šiek tiek mažėja – atvykstančiųjų iš Tadžikistano, Kirgizijos po truputį mažėja. Bendras augimas nebe toks aktyvus, kaip vykdavo anksčiau, jis yra sulėtėjęs, mažesnis“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.Kaip vieną iš grėsmių nacionaliniam saugumui R. Sinkevičius paminėjo, kad atvykėliai musulmonai siekia perimti Lietuvos totorių maldos namus.Laidoje dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.
Kodėl žmonės persivalgo? Ar emocinis valgymas yra pavojingas? Kokiame laikotarpyje ir dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda valgymo sutrikimai? Kaip pakeisti dietinį mąstymą? Kodėl dietos neveikia? Ar hipnoterapija tikrai gali būti veiksminga šiuo klausimu?Apie visa tai kalbėsime su emocinių persivalgymų terapeute, hipnoterapeute Ieva Gerčiene.Laidą „Gyventi kūne“ remia „Eglės sanatorija“ – jau daugiau nei 50 metų rūpinamės jūsų sveikata!
Tomą Krivicką daugelis prisimena kaip skandalingą rokerį, tačiau šiandien jis vis dažniau girdimas visai kitame kontekste – kaip brandus muzikantas, bendradarbiaujantis su žinomais atlikėjais ir kuriantis rimtesnį skambesį. Ar lengva išlikti matomam, kai bandai suderinti rokerio įvaizdį ir atsakingo šeimos vyro kasdienybę? Pokalbis su Tomu Krivicku.
Kurjerių transportas tyliai, bet ryžtingai keičia miesto kasdienybę – nuo elektrinių mikroautobusų iki naujų tvarumo sprendimų, kurie mažina triukšmą ir taršą. Kaip atrodo šis virsmas iš vidaus ir kas lemia tokius pokyčius siuntų rinkoje? Apie tai – pokalbis su „DPD Lietuva" komunikacijos vadovu Tomu Vaišvila.Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.PST Group – pasaulį statome tvariai.
Ar jūsų darbo įrenginiai iš tiesų saugūs, o techninė priežiūra atliekama taip, kaip reikalauja teisės aktai? Kodėl tinkama darbo įrenginių techninė būklė yra vienų svarbiausių darbuotojų saugos elementų? Kokius pažeidimus Valstybinė darbo inspekcija dažniausiai fiksuoja įmonėse ir kokios pareigos tenka darbdaviams bei darbuotojams?Laidoje kalbamės su Adu Baliukevičiumi, Kauno teritorinio skyriaus vedėju–vyriausiuoju darbo inspektoriumi.Laida rengiama bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija. Jei kiekviena užduotis darbe atrodo lyg išbandymas - apsišarvuok žiniomis! Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Kasmet Lietuvoje plaučių vėžys nusineša daugiau gyvybių nei kiti dažniausi piktybiniai navikai kartu sudėjus. Tai liga, kuri ilgai tyl: be skausmo, be simptomų, be įspėjimo. Kai pagaliau pasibeldžia, dažnai jau būna per vėlu. Bet šiandien – pirmą kartą po daugelio metų – turime realią galimybę tą tylą nutraukti.Mokslas ir technologijos leidžia ne tik išgirsti pirmuosius ligos ženklus, bet ir kovoti su ja visiškai naujais būdais: biologine terapija, imunoterapija, individualizuotu gydymu. Be to, netrukus Lietuvoje gali startuoti ir ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa – sprendimas, nuo kurio priklausys šimtai gyvybių.Apie naujausius gydymo metodus kalbame su Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja Vaida Gedvilaite ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. Edvardu Danila.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Medicininės informacijos centras.
Ar jums kada nors buvo taip, kad energija staiga dingsta, nors miego užteko ir kavos puodelis – jau ne pirmas? O gal kamuoja raumenų mėšlungis, neramumas ar nuolatinis įtampos pojūtis?Apie vieną svarbiausių mineralų mūsų organizmui – magnį, be kurio neveiktų nė viena energijos molekulė, kalbamės su farmacininke, mokslų daktare ir maisto papildų linijos „Bioguto" įkūrėja dr. Vaiva Bražinskiene.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Bioguto. Daugiau informacijos bioguto.lt
Darbą Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje ministras Edvinas Grikšas pradėjo dėdamas tris taškus ant „i": investicijų, inovacijų ir institucijų. Tarp tikslų – augantis darbo našumas, 2 kartus efektyviau veikiantis viešasis sektorius, didesnės investicijos į tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.Aplinka, kurioje veikia gyventojai ir įmonės, jo teigimu, turi būti stabili, užtikrinta ir be staigių posūkių. Todėl ir žadėti keturių dienų darbo savaitės jis nežada – kol kas tegu tai ir lieka diskusijomis, sako E. Grikšas.Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė jo klausia, ar „laikas" bei „greitis" galėtų tapti pagrindiniu viešojo sektoriaus veiklos rodikliu, ar planuoja akylai stebėti nuo kitų metų įsigaliosiančios mokesčių reformos poveikį ekonomikos konkurencingumui ir ar „žaliajam koridoriui" bei „investicijų greitkeliui" taikomas nuostatas galima būtų perkelti visoms investicijoms?Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Jeigu bus priimtas šiuo metu siūlomas kitų metų Policijos departamento biudžetas, kitų metų pradžioje tarnybą paliks šimtai pareigūnų, įspėja generalinis policijos komisaras. Arūno Paulausko teigimu, daugiau kaip 25 metus policijoje ištarnavusiems pareigūnams buvo sukelta lūkesčių, jog nuo kitų metų jie gaus 400 eurų priedą, jei liks tarnyboje, tačiau tam lėšų nenumatyta.„Nenoriu čia paišyti kokių nors apokaliptinių scenarijų, jų tikriausiai nebus, bet prognozuočiau, kad po Naujųjų metų, jeigu papildomas finansavimas bus toks, koks yra šiuo metu projekte, sausį, vasarį, kovą, manau, kad policiją gali palikti maždaug nuo 300 iki 400 policijos pareigūnų, nes šiandien pareigūnai turi tą lūkestį į tą papildomą finansavimą ir ženklų atlyginimo padidėjimą“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant kitų metų biudžeto projektą sakė Policijos departamento vadovas.Spalį policijos vadovas yra sakęs, kad tarnybai šiuo metu trūksta apie 1500 pareigūnų. Policijos profsąjungos žada protesto akcijas, jei padėtis neišsispręs.Laidoje dalyvauja Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Po metų intensyvių sandorių ir gandų apie viešus akcijų pardavimus rinkoje (IPO), matome vis didesnį norą finansinei „OpenAI" analizei. Tinklaraštininkas Edas Zitronas, gavęs nutekintus dokumentus, pateikė kiek platesnį žvilgsnį į „OpenAI" finansus – ypač į jų pajamas ir skaičiavimo kaštus per pastaruosius porą metų.
70 proc. paauglių ir net 39 proc. penktų-aštuntų klasių moksleivių kasdien naudoja dirbtinį intelektą. Ir štai tuo pat metu, kai vis garsiau kalbame apie mąstymo įgūdžių praradimą, verslas ištiesia „pagalbos“ ranką ir sako: duosim jums dar daugiau įrankių. Nemokamai.Ar tai – dovana švietimui, ar dar vienas būdas gilinti priklausomybę nuo technologijų? Kodėl technologijų kompanija „Tesonet Foundation“ nusprendė įsitraukti į mokyklų gyvenimą? Kaip veikia jų suteikiamos „Hostinger Horizons“ ar „nexos.ai“ platformos? Kaip šią galimybę vertina mokyklos? Ar visa tai taps tik dar viena fragmentuota iniciatyva, ar švietimo sistemos pokyčio katalizatoriumi?Apie visa tai ir dar daugiau – pokalbis su „Tesonet Foundation“ vadove Simona Laiconaite.
Europos Parlamentas spalio 16-ąją patvirtino Atliekų pagrindų direktyvos pokyčius, kuriais išplečiama tekstilės gamintojų atsakomybė. Gamintojai ir importuotojai turės prisiimti atsakomybę už produktą per visą jo gyvavimo kelią – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Šie pokyčiai nustato vienodas taisykles visoje ES. Lietuvoje šiuo metu nėra galiojančio įstatymo, reglamentuojančio tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybę. Valstybės narės turės 20 mėnesių perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, ne vėliau kaip iki 2027 m. birželio 17 d., ir 30 mėnesių sukurti išplėstinę gamintojo atsakomybės (EPR) sistemą tekstilės bei avalynės gaminiams.Apie laukiančius darbus ir kaip pokyčiams ruošiasi tekstilės sektorius laidoje kalbamės su viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas" vadove Kristina Juškevičiene.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.
Laidoje dalyvauja TV laidų prodiuseris Saulius Bartkus.
Į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus Seimo pirmininkui pasiūlius socialdemokratą Julių Sabatauską, vėl atgijo diskusijos dėl galimo teismo politizavimo. Panašių abejonių kilo ir 2023 m., kai į KT paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras. Kritikai teigia, kad politinių veikėjų skyrimas į teismą kelia riziką jo nepriklausomybei. Pastaruoju metu KT taip pat sulaukia dalies visuomenės kritikos dėl esą pernelyg liberalaus sprendimų pobūdžio – pavyzdžiui, dėl išvados, jog partnerystės įstatymo nebuvimas prieštarauja Konstitucijai. Tuo pat metu radikalūs siūlymai, tokie kaip Remigijaus Žemaitaičio idėja apskritai panaikinti KT, tik dar labiau paaštrina diskusiją.Kodėl Konstitucinis Teismas taip stipriai patraukia politikų dėmesį? Ir kiek pagrįsta mintis, esą KT yra politizuotas? Diskusijoje dalyvauja teisininkas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius ir teisininkė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Laidą remia Medijų rėmimo fondas.
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant Lietuvos pasirinktą užsienio politikos kryptį ir žeriant priekaištus šalies diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui, liberalas Eugenijus Gentvilas tikina, jog kol R. Žemaitaičio vedama politinė jėga bus tarp valdančiųjų, tęsti nuoseklią Lietuvos užsienio politiką bus neįmanoma. Parlamentaras taip pat pažymi, jog siekiant suvaldyti bręstančią krizę, įsikišti turėtų ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Laidoje dalyvauja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius.
Download from Google Play
Download from App Store
United States
ar čia marijos radijas
why so few podcasts? they are very good but listening from their wesite is not so confortable as in this app