Valstybiniai brandos egzaminai (VBE) virsta nusirašinėjimo čempionatu. Apie tai po šią savaitę vykusios pirmosios matematikos VBE dalies, kurią laikė vienuoliktokai, prakalbo elitinių šalies gimnazijų matematikos mokytojai.
Vienuoliktokai atvirai liudija matematikos mokytojams, esą atsakymų nusirašymas nuo šalia sėdinčių geriau besimokančių bendramokslių, išmaniųjų laikrodžių ar telefonų, taip pat skaičiuotuvų, turinčių uždavinių sprendimo funkcijas, naudojimas kai kuriose šalies gimnazijose tapo kone norma.
O ir egzaminų vykdytojai – tie patys mokyklų mokytojai – kartais tiesiog žiūri pro pirštus ir neva nemato nusirašinėjimo. Jaunuoliai, stropiai mokęsi vienuolika metų, bet surinkę šiame egzamine mažiau taškų nei jų silpniau besimokantys, bet meistriškai nusirašinėjantys bendramoksliai, pasijuto nubausti.
Matematikams atvėrus VBE Pandoros skrynią – netrukus apie nelygiavertes sąlygas prabilo ir lituanistai. Mat pirmąją lietuvių kalbos VBE dalį, vadinamą kalbėjimą ir publicistinio teksto analizę, vertina savas, vienuoliktokui dėstęs mokytojas. O ir kadangi du mokiniai analizuoja tą patį tekstą, tai mokytojas gali ne tik pasakyti savo mokiniams, koks bus tekstas, o ir antrasis mokinys turi dvigubai daugiau laiko pasiruošti tokiai analizei. Pirmasis mokinys ruošiasi analizei 20 min., o antrasis - jau 40 min.
Tad ar tai vis dar galima vadinti egzaminu?
Kaip užkirsti kelią sistemingam sukčiavimui – tiek per savarankiškus ar kontrolinius darbus, tiek laikant vadinamus nacionalinius moksleivių pasiekimų patikrinimus (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) ar juolab per VBE? Ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už akademinį nesąžiningumą?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Elicėjaus turinio vadovė, matematikos mokytoja ekspertė dr. Vilija Dabrišienė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą, Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė