Vytaras Radzevičius: kelionėje svarbu ne tik kalbėti, bet ir patylėti

Giedrius Drukteinis: nepadoru dovanoti dovanas, kurios apeliuoja į skausmingus gyvenimo momentus

Aivaras Kareiva: ir vėl chemikai, jie visur, kur tik nemalonus kvapas ar dūmai

Arūnas Puškorius: viskas... Šakės... Būsiu archeologu

Gita Mickevičiūtė: seneliams reikia bendravimo, jie nori gyventi normalų gyvenimą

Andrė Balžekienė: aš negalvoju, kad kinas turi padėti man užsimiršti

Psichologė Neringa Martišienė: vienintelis su kuo gali save lyginti, tai - su savimi vakar

Vytautas Garbenčius: „tas tikėjimas yra toks, kaip lemputė, kuri mažai kontakto turi su elektra ir karts nuo karto sužybsi“

Valdas Kaminskas: problema yra labai taršus mūsų mirusiųjų pagerbimo būdas

Ričardas Vymeris - Svaras: „pas mane, nėra pinigų, žinokit...“

Giedrė Bulgakovienė: „Būkim biedni, bet teisingi, jeigu mano žinojimo kam nors reikės, tai panaudosim jį pagal paskirtį“

Egidijus Grigaravičius: tikiu Dievu, tikiu angelais ir tikiu, kad kažkas yra aukščiau mūsų

Asta Urbanavičiūtė-Globienė: „Niekada nesakyk niekada“

Rasa Kaper: kiekvienas meškutis randa savo šeimininką

Bonsų meną į Lietuvą atnešęs alytiškis Kęstutis Ptakauskas neslepia – mėgstama veikla išsaugojo norą gyventi

Vaistininkas Petras Žukauskas: myliu savo darbą

Deividas Burdulis: kai užaugs mano vaikai valgys vaisius nuo mano sodinto medžio

IIgnas Žilinskas: aš laimingas žmogus!

Laikrodininkas Giedrius: aš laikrodį kitaip matau nei eilinis žmogus

Karolina Žernytė: kartais man publika pasako daugiau negu veiksmas ant scenos