Savaitė su Biblija

Pirmasis skaitinys (Išm 12, 13. 16–19)Nėra kito Dievo – tik tu esi vienas, kurs visa ką tvarko didžiai rūpestingai. Todėl tau nereikia kam nors dar įrodyt, jog tavo sprendimai tikri ir teisingi. Tu didis, galingas, tačiau ir teisingas. Visiems viešpatauji, visiems ir atleidi. Tu savo galybę tik tam teparodai, kas nepripažįsta, jog ji neribota. Ir tuos, kurie tavo galybės nepaiso, tu priverstas bausti dėl jų įžūlumo. Naudodamas galią, švelniausiai ją taikai – teisi išmintingai, visad gailestingai, nors visa, ką nori, gali padaryti. Iš to, kaip elgiesi, visi pasimoko: žmogus kitam žmogui – bičiulis ir draugas. Saviesiems vaikams palikai giedrą viltį, jog ir nusidėjus jiems leisi sugrįžti.Antrasis skaitinys (Rom 8, 26–27)     Broliai!     Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais maldavimais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios siekimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą. Evangelija (Mt 13, 24–31. (31–43))    Jėzus pateikė minioms palyginimą:    „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.     Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: 'Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?' Jis atsakė: 'Tai padarė mano priešas'. Tarnai pasisiūlė: 'Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime'. Jis atsakė: 'Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: 'Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną'“. -------------------------------------------------------------------------------------------------------- [Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu, taip kad padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose“.     Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė ir įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.     Visa tai Jėzus bylojo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo pranašo pasakyta: „Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus“.     Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“. Jis atsiliepė:     „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai.     Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje.     Kas turi ausis, teklauso!“]--------------------------------------------------------------------------------------------------------Tekstus galite skaityti čia: https://lk.katalikai.lt/_dls/abc/a_e16_s.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 12, 38–42)     Kai kurie Rašto aiškintojai ir fariziejai ėmė reikalauti: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą“. Jis atsakė:     „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas. Kaip 'Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve', taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.     Nineviečiai teismo dieną kelsis drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona.    Pietų karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, ji ėjo iš žemės pakraščių klausytis Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas“.Tekstas iš: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_16eil_1.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 12, 46–50)     Jėzui dar tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. Tuomet kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti“.      Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“      Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai? Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“. Tekstas paimtas iš: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_16eil_2.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Jn 20, 1. 11–18)     Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos.      Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje, – ten, kur būta Jėzaus kūno.      Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“      Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo“.      Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.      O jis tarė jai: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“      Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu“.      Jėzus jai sako: „Marija!“      Ji atsigręžė ir sušuko hebraiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“).      Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengsiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’“.      Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs. Teksto šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/ss/ss_0722.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Jn 15, 1–8)     Jėzus kalbėjo savo mokiniams:      „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.      Aš vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.     Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“. Teksto šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/ss/ss_0723.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 13, 18–23)     Jėzus kalbėjo savo mokiniams:      „O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. Pas kiekvieną, kuris girdi kalbant apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio.      Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis lengvai atpuola.      Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas.      Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“. Teksto šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_16eil_5.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 20, 20–28)     Prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti.      Jėzus paklausė: „Ko nori?“      Toji atsakė: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“.      Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“      Jie atsakė: „Galime“.      Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.      Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių.      O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Tarp jūsų neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmasis, tebūnie jūsų vergas. Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“. Teksto šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/ss/ss_0725.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Pirmasis skaitinys (Iz 55, 10–11) „Kaip lietus ir sniegas nukrinta iš dangaus ir tenai nebegrįžta, bet drėkina žemę, kad dygtų ir želtų, kad neštų sėjėjui sėklos ir valgytojui duonos, taip žodis, išeinąs iš mano burnos; jisai pas mane nesugrįžta bergždžias – įvykdo, ko noriu, atlieka, kam siųstas“. Atliepiamoji psalmė (Ps 64, 10–14) P.  Grūdai nukrito į gerą žemę ir išaugę davė derlių. Lankai tu, Viešpatie, žemę, drėgmę jai duodi,  rūpini gausiai.  Pilnos vandens Dievo upės…  Tu augini žmogui javą. – P. Jam žemę parengi šitaip:  dirvos vagą palaistai, sulygini grumstą,  lietumi padarai jį minkštesnį,  palaimini dygstantį grūdą. – P. Ir kur tik tavo lankyta,  visur gausus derlius,  metinis tavo geradarybių vainikas.  Dykumoj veši ganyklos,  ir kalvos klesti, žaliuoja. – P. Čia laukuose pasklidusios kaimenės ganos,  tarpsta kloniuose javas,  tau skamba dainos ir giesmės. – P. Antrasis skaitinys (Rom 8, 18–23)     Broliai!      Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nereikšmingi, lyginant juos su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuščioms pastangoms, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę.      Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo. Posmelis prieš evangeliją P.  Aleliuja. – Sėkla yra Dievo žodis, o sėjėjas – Kristus.                      Kas jį atranda, gyvens per amžius. – P. Aleliuja. Evangelija (Mt 13, 1–9. (10–23))     Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais.      Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie netrukus sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiuvo. Kiti grūdai nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.      Kas turi ausis, teklauso!“  Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/abc/a_e15_s.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 10, 34–11, 1)     Jėzus kalbėjo apaštalams:      „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemėn ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.      Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane – nevertas manęs.      Kas myli sūnų ar dukterį labiau už mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – irgi nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją.      Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs.      Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.      Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio“.      Baigęs nurodymus dvylikai mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir skelbti Evangelijos kituose miestuose. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_15eil_1.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 11, 20–24)     Jėzus ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas jo stebuklų, kad jie neatsivertė:      „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokie stebuklai, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir apsirengę atgailos maišais bei pasibarstę pelenais. Todėl gi sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną, negu jums!      Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokie stebuklai, kokie įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos. Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną, negu tau“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_15eil_2.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 11, 25–27)     Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.      Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_15eil_3.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 11, 28–30)     Anuo metu Jėzus bylojo:      „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs 'rasite savo sieloms atgaivą'. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_15eil_4.html  Support the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 12, 1–8)     Anuo metu Jėzus ėjo šeštadienį per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti.      Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas šeštadienį draudžiama“.      Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.      Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog šeštadienį kunigai šventovėje pažeidžia šeštadienio poilsį ir nenusikalsta? Todėl sakau jums: čia daugiau, negu šventykla!      Jeigu žinotumėte, ką reiškia: 'aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos', nebūtumėte pasmerkę nekaltų. Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_15eil_5.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 12, 14–21)     Išėję iš sinagogos fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.      Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, bet įspėdavo, kad jo negarsintų. Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai:      „Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteiksiu jam savo dvasios, ir jis skelbs tautoms tikrąją tiesą. Jis nesiginčys, nešauks, ir negirdės niekas gatvėse jų balso. Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol neatneš teisybei laimėjimo; o jo vardas teiks viltį tautoms!“ Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_15eil_6.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Pirmasis skaitinys (Zch 9, 9–10)     Džiaugsmingai šūkauk, Siono dukra! Džiūgauk, Jeruzalės dukra: štai pas tave atkeliauja tavo karalius. Jisai teisingas, padės tau, kuklus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio. Tuomet sunaikinsiu Efraimo kovos vežimus ir Jeruzalės žirgus; bus perlaužtas kariškas lankas. Jisai skelbs taiką tautoms, ir jo valdžia sieks nuo Jūros lig Jūros, nuo Eufrato ligi žemės pakraščių. Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 1–2. 8–11. 13–14) P. Dieve, mano Valdove, aš tavo vardą garbinsiu amžiais. Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,   aš tavo vardą garbinsiu amžiais.   Noriu kasdien tave šlovint   tavąjį vardą trokštu garbinti amžiais. – P.Viešpats švelnus, gailestingas,  didžiai maloningas, rūstaut negreitas.  Viešpats visiems yra geras,  savo visiems kūriniams gailestingas. – P.Dieve, tegu visi tvariniai tau dėkoja,  tegu tave garbina ištikimieji.  Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,  tegu garsina tavo galybę. – P.Kas Dievo ištarta – tikra,  kas jo padaryta – tas šventa.  Klumpantį Viešpats prilaiko,  parpuolusiam padeda vėl atsistoti. – P.Antrasis skaitinys (Rom 8, 9. 11–13)     Broliai!      Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo. Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.      Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite. Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25) P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,                        kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P.Evangelija (Mt 11, 25–30)     Anuo metu Jėzus bylojo:      „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.      Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs 'rasite savo sieloms atgaivą'. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/abc/a_e14_s.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 9, 18–26)     Jėzui bekalbant su Jono mokiniais, prisiartino vienas sinagogos vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“. Jėzus tuoj pat nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais.      Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėsiu jo drabužį – išgysiu“.      Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.      Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo. Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė. Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_14eil_1.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 10, 1–7)     Pasišaukęs dvylika mokinių, Jėzus suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų įvairias ligas bei negales.      Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, pavadintas Petru ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas; Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Tadas; Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris paskui išdavė jį.      Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_14eil_3.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 10, 16–23)     Jėzus kalbėjo apaštalams:      „Štai aš siunčiu jus, kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.      Sergėkitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims. Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis.      Brolis išduos mirti brolį, ir tėvas – sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.      Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite apibėgę Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus“.   Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/e2/e2_14eil_5.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Evangelija (Mt 19, 27–29)     Petras paklausė Jėzų: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“     O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, taipogi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. Ir kiekvienas, kas palieka namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/ss/ss_0711.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)

Pirmasis skaitinys (2 Kar 4, 8–10. 14–16a)     Vieną dieną Eliziejus atvyko į Šunemą. Tenai gyveni kilminga moteris, kuri jį užprašė pas save vakarienės. Vėliau, kada bekeliavęs pro šalį, jis nuolat užsukdavo pas ją vakarienės. O kartą jinai savo vyrui pasakė: „Žinau, jog tas vyras, kuris pas mus apsilanko, yra šventas Dievo žmogus. Išmūrykime jam viršuje kambarėlį; tenai pastatykime lovą, stalą, kėdę ir žibintą. Kada jis pas mus beužeitų, galės tenai apsistoti“.      Kartą vėl apsilankęs, Eliziejus paklausė savo tarną Gehazį, ką dėl tos moters padarius. Tasai atsakė: „Jinai neturi sūnaus, o jos vyras – nusenęs“. Tada jis paliepė: „Pakviesk ją!“ Tasai pavadino. Kai ji pasirodė prie durų, ją Eliziejus patikino: „Ateinančiais metais – Dievas duos – apie šį laiką tu glamonėsi sūnelį“. Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 2–3. 16–19) P. Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.  Aš, Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius,  kartų kartoms savo burna garsinsiu tavo ištikimybę.  Juk pasakyta: „Santarvės malonė užtikrinta amžiams“.  Tvirta kaip dangus tavo, Dieve, ištikimybė. – P.Laiminga tauta, kuri tave garbinti moka džiaugsmingai,  tavo veido šviesos apšviesta ji gyvena.  Nuolat linksmina ją tavo vardas,  didžiuojas ji tavo teisybe. – P.Jos galybę spindesys tavo puošia,  mes stiprūs tavo malone.  Juk Viešpaties rankoj yra mūsų skydas,  Visagalio žinioj ir Izraelio karalius. – P.Antrasis skaitinys (Rom 6, 3–4. 8–11)     Broliai!      Mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje. Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.      Jeigu mes esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. Posmelis prieš evangeliją (1 Pt 2, 9) P. Aleliuja. – Jūs išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta;                        garsinkite šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus                        iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. – P. Aleliuja. Evangelija (Mt 10, 37–42)     Jėzus bylojo savo apaštalams:      „Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau už mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – irgi nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją.      Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs.      Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.      Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mano mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio“. Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/abc/a_e13_s.htmlSupport the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)