Discover
Diagnozė: gyvenimas
Diagnozė: gyvenimas
Author: LRT
Subscribed: 642Played: 2,561Subscribe
Share
© Copyright LRT
Description
Laida apie ilgą, o kartais labai trumpą laiką šioje Žemėje. Kada sulaukti 100 metų bus taip pat įprasta kaip pilnametystės. Kam už tai dėkosime: vaistams ar harmoningam gyvenimo būdui? Laida skirta pokalbiams apie ilgaamžiškumą, mitybą ir santykį su sveiku kūnu. Laidos autoriai gyvensenos medicinos pradininkas Lietuvoje Tomas Vaičiūnas ir šeimos medicinos gydytojas Ignas Klėjus.
48 Episodes
Reverse
Dusulys, galvos svaigimas ir sąmonės netekimai kartais gali reikšti struktūrines širdies ligas, tarp kurių įvairiausios širdies vožtuvų patologijos. Kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Kasparas Briedis laidoje pasakoja apie tai, kaip atskirti, kada šie simptomai reiškia gyvybei grėsmingas ligas, kas lemia, jog vystosi širdies struktūros pokyčiai, ir kaip jos gydomos šiuolaikinėje medicinos kasdienybėje.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Kodėl organizmui kartais ima trūkti to, ko turėtų būti pakankamai? Kaip mūsų kūnas saugo, paskirsto ir net paslepia geležį? Kuo skiriasi paprasta geležies stoka nuo anemijos ir kodėl kai kurių trūkumų kraujyje nepamatysime vien tik pažiūrėję į hemoglobiną? Šiame epizode kartu su gydytoja hematologe Austėja Dapkevičiūte-Purliene keliaujame į kraujo laboratorijos pasaulį: aiškinamės, kas vyksta, kai išsenka organizmo atsargos, kaip atpažinti geležies stoką, kodėl feritinas ne visada pasako tiesą ir kokius signalus siunčia kūnas.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Kuriuo paros metu esame jauniausi? Ar verta žinoti savo biologinį amžių, kuris dažniausiai skiriasi nuo to, kurį matome savo pase? Kas labiausiai veikia mūsų genų veiklą? Pokalbis su gyvensenos medicinos specialiste, genetikos ir epigenetikos entuziaste Rugile Galmine apie genetinę loteriją, gyvenimo būdo įtaką mūsų biologiniam amžiui ir 117 metų Maria Branyas Morera, kurios gyvenimą mokslininkai išnagrinėjo iki smulkmenų.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
„Mirštančiam tėčiui pažadėjau, kad sutvarkysiu šią sistemą“, – sako skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas, prisilietęs prie sisteminių pokyčių vadovaujant Joniškio ligoninėje, šiandien Martynas siekia antros rezidentūros šeimos medicinos srityje. Pats gydytojas teigia, jog jo asmeninis požiūris į žmogaus sveikatą keičiasi, atsigręžiant į tuos veiksnius, kurie yra nulemti mūsų asmeninių pasirinkimų ir gyvensenos. Ko trūksta mūsų sveikatos raštingume, kad turėtume sveikesnę visuomenę?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Nors cholesterolis yra būtinas mūsų gyvybei, jo apykaitos sutrikimai laikomi vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių besivystančias širdies kraujagyslių ligas. Tyliai ir nepastebimai, nesukeldamas simptomų. Ką veikia cholesterolis mūsų kūne? Kiek stresas, gyvensena ir mityba prisideda prie pokyčių organizme? Ką iš tiesų rodo kraujo tyrimai?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Nuo žarnyno mikrobiotos sveikatos iki vėžinių susirgimų pirmųjų signalų. Gastroenterologė Agnė Šiatkienė teigia, kad dalis pacientų į šią temą vis dar žvelgia nepatogiai, nenorėdami matyti net savo paties išmatų tualete. Ką apie mūsų kūną atskleidžia išmatų spalva, forma ir kvapas? Kokius ir kada išmatų tyrimus verta atlikti? Ir kokį vaidmenį šiuo atveju atlieka žarnyno mikrobiota?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Turbūt pritarsite, kad kava yra vienas svarbiausių mūsų planetos gėrimų, tačiau ką žinome apie ilgalaikį jos poveikį sveikatai? Kaip ruošti kavą, jog ji taptų ne tik rytiniu, bet ir praturtinančiu sveikatą gėrimu? Kaip atskirti, kokia kava yra kokybiška? Laidoje išgirsite ne tik naujausias mokslinių tyrimų apie kavą išvadas, bet ir pokalbį su ilgamečiu profesionaliu barista, kavos ekspertu Matu Laurinavičiumi.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Alergijas šiandien galėtume pavadinti tyliąja amžiaus epidemija – pasaulyje nuo jų kenčia vis daugiau žmonių. O mokslininkai aiškinasi, kodėl mūsų imuninė sistema vis dažniau reaguoja į iš pažiūros nepavojingas medžiagas. Ar dėl to kaltas pernelyg sterilus gyvenimo būdas, pakitusi mikrobiota, ar aplinkos tarša? Kaip atpažinti maisto sukeltas alergijas? Kuo jos skiriasi nuo maisto netoleravimo? Pokalbis su gyvensenos medicinos specialiste Vaiva Lukošiene.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Itin perdirbtas maistas dominuoja šiuolaikinėje mityboje, o mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, kokią įtaką šie maisto produktai turi ne tik mūsų savijautai, bet ir pagrindinių lėtinių ligų vystymuisi. Kaip atskirti itin perdirbtą maistą? Kokios savybės lemia, jog jo atsisakyti ypač sunku? Ir ar galime tapti priklausomi nuo maisto?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Naujausi tyrimai rodo, kad fizinės veiklos poveikis širdies sveikatai skiriasi nuo to, kur tą krūvį patiriame – buityje, darbe ar sporto klube. Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį bei kraujagysles? Kokius svarbiausius kūno rodiklius sekti sportuojant? Kokiu fiziniu aktyvumu užsiimti sergant širdies ligomis?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Cukrus, kadaise buvęs prabangus prieskonis, tapo kasdienybe, o pramoninis maistas – mūsų skonio norma. Šie pokyčiai formavo ne tik gastronomiją, bet ir gyvenimo būdą bei tai, ką vadiname „skaniu“. Kokią įtaką visa tai turi mūsų kasdieniams pasirinkimams, gyvenimo būdui bei mitybai?Pokalbis su gastronomijos tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. Rimvydu Laužiku.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
„Rytų praktika veikia tada, kai joje gyveni“, - sako pirmasis kuksando meistras Lietuvoje, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs ambasadorius, alpinistas Algirdas Kumža. Kaip ištikusi liga Algirdą atvedė iki Rytų išminties? Kodėl vyruoja susipriešinimas tarp Vakarų ir Rytų medicinos? Ir kaip tūkstančius metų buvusi slapta kuksando praktika gali pakeisti mūsų kasdienybę?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Nieko keisto, kad didžiausias organas yra vienas geriausių mūsų gyvenimo būdo veidrodžių. Per gyvenimą žmogus netenka apie 20 kg odos jai vis atsinaujinant, nors su amžiumi, dėl kolageno gamybos, išorinių veiksnių ir ligų ji keičiasi. Šiuolaikinis mokslas vis daugiau kalba apie tai, kaip žarnyno mikrobiota sąveikauja su odoje gyvenančiais mikroorganizmais, o mūsų kasdieninės buities priemones, maistas ir alkoholis lemia mažai žingsniais besikeičiančią odą.Apie tai pokalbis su dermatovenerologe Iveta Gyliene.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Paskutiniame sezono epizode laidos kūrėjai apibendrina ne tik aptartas gyvensenos medicinos temas, bet ir atskleidžia asmeninius kasdienius įpročius, išmoktas pamokas iš ilgaamžių bei galimą lietuvių gyvenimo kokybės potencialą. Kieno rankose žmogaus kūno ir emocinė gerovė - mūsų pačių, o gal aplinkos?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Skrandžio rūgštingumas, refliuksas, rėmuo ar nemalonus pojūtis virškinimo trakte – tai simptomai, kuriuos jaučia didelė dalis visuomenės. Dažnai šie negalavimai priimami kaip neišvengiama kasdienybės dalis, nors iš tiesų jų visai neprivalome jausti. Be to, vis dažniau kalbama apie helicobacter pylori bakteriją ir jos ryšį su skrandžio vėžiu.Apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų skrandyje, kada verta sunerimti, o kada galima išsiversti net ir be vaistų. Pokalbis su gastroenterologe Evelina Ruibiene.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Visuomenėje vis labiau populiarėja išoriniai, namuose naudojami klajoklio nervo stimuliatoriai – prietaisai, kurie siunčia elektrinius impulsus į klajoklį nervą, siekiant paveikti nervų sistemos veiklą. Gamintojai teigia, kad tokie stimuliatoriai gali padėti mažinti nerimą, stresą, nuovargį bei gerinti miegą. Nors medicinoje klajoklio nervo stimuliacija taikoma jau ne vieną dešimtmetį, daugiausia klinikinių tyrimų atlikta su implantuojamais stimuliatoriais gydant vaistams atsparią epilepsiją ir depresiją. Ar pakanka mokslinių įrodymų, pagrindžiančių išorinių, buitiniam naudojimui skirtų stimuliatorių veiksmingumą? Kokiais natūraliais būdais galime paveikti savo nervų sistemą ir koks vaidmuo čia tenka klajokliam nervui?Pokalbis su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Tikri „biohakeriai“ yra pamišę dėl gliukozės ir jos koncentracijos sekimo kraujyje. Nors reguliarūs gliukozės šuoliai kraujyje neišvengiami mums maitinantis, kyla klausimas, ar tikrai suprantame, kodėl ta gliukozė mums rūpi? Kas yra atsparumas insulinui ir kaip tai susiję su mūsų savijauta bei didžiausiomis gyvenimo žudikėmis?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Maisto papildų rinka laikoma viena sparčiausiai besiplečiančių medicinos pasaulyje. JAV ir ES atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog maisto papildų sudėtis ne visada atitinka realybę, o tarp gausybės skambių sveikatos šūkių išties lengva pasiklysti. Kaip susigaudyti maisto papildų pasaulyje ir kada iš tiesų tai yra gera pagalba siekiant asmeninės sveikatos.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Nors mūsų kūnas evoliuciškai prisitaikęs pasigaminti vitaminą D savo odoje, tačiau jau seniai dienos šviesoje praleidžiame gerokai mažiau laiko nei mūsų protėviai, o kur dar visi kiti svarbūs veiksniai, darantys įtaką šios svarbios medžiagos natūraliai gamybai. Kodėl vitamino D stoka siejama su sezonine depresija? Kaip išvengti vitamino D trūkumo ir ką svarbu žinoti apie maisto papildus?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
„Kas žudo kraujotaką, žudo ir varpą“, – sako urologas Arnas Bakavičius. Kuomet kalbame apie vyrų sveikatą, turbūt galvoje neretai turime lytinę funkciją, tačiau ar iš tiesų nieko nepamirštame?Pokalbis apie libido, erekciją ir testosteroną su urologu dr. Arnu Bakavičiumi. (S)Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.




